- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1341-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04651-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- G., G. V.
- Ieškovas
- S.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-435-470/2013 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą, prašydama paskirti atsakovui G. V. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl atsisakymo vykdyti teismo įpareigojimą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei, ir nurodė, kad atsakovas G. V. nevykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. protokolinės nutarties, kuria atsakovas buvo įpareigotas pagal ieškovės pareikalavimą duoti jai automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad ieškovė, siekiant nustatyti minėto automobilio vertę, galėtų jį pateikti turto vertintojui. 2013 m. kovo 1 d. atsakovas iš pradžių žodžiu, o paksui ir žinute be jokių priežasčių atsisakė pateikti ieškovei automobilį. Atsakovas, nepateikdamas ieškovei automobilio įvertinimui, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, be to, vilkina laiką ir, siekdamas sumažinti automobilio vertę, gali bandyti pakeisti automobilio detales pigesnėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, paskyrė atsakovui G. V. 1 000 Lt baudą, iš kurios 500 Lt paskyrė ieškovei S. V., ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant transporto priemonę ieškovei S. V. saugoti, nedraudžiant šia transporto priemone naudotis. Teismas nurodė, kad teismo nutartimi, įpareigojančia atsakovą G. V. pateikti šeimos automobilį ieškovei pirmu jos pareikalavimu, yra keliamas tikslas leisti ieškovei įgyvendinti savo teisę įkainoti dalijamą daiktą, kurį šalys valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovės teisės įkainoti automobilį suvaržymas rodo, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. jomis naudojasi pažeisdamas ieškovės interesus, kas yra pagrindas skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas, siekdamas apginti pažeistą ieškovės S. V. teisę laisva valia naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu daiktu, automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ir perdavė saugoti ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-435-470/2013. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prašyme dėl baudos paskyrimo ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu siekdama suklaidinti teismą ir iš to turėti turtinės naudos. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas atsisakė jos reikalavimu pateikti jai šeimos automobilį. 2013 m. kovo 1 d. ieškovei pareikalavus pristatyti automobilį jo vertės nustatymui į Alytų atsakovas to realiai negalėjo padaryti, nes automobilis buvo sugedęs, nevažiuojantis. Atsakovas pasiūlė ieškovei kartu su turto vertintoju atvykti į vietą kur stovi automobilis ir vietoje atlikti jo vertinimą. Ieškovei pareiškus, jog ji automobilio nevertins jo buvimo vietoje, atsakovas trumpąja žinute ieškovei pakartotinai nurodė, jog automobilis yra sugedęs, nevažiuojantis, dėl to atsakovas su juo niekur negali važiuoti. Tuo šalių tarpusavio bendravimas ir baigėsi.
2. Ieškovės pareikštas prašymas yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais aplinkybių vertinimas, kuriuo be pagrindo vadovavosi teismas. Ieškovė prašyme tik formaliai ir sau naudinga linkme išdėstė įvykio aplinkybes, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovės prašymo patenkinimas leidžia manyti, kad pakanka vien tik formalaus pareiškimo fakto, kad teismas taikytų sankcijas ir laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies atžvilgiu. Kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, ieškovės pozicija atsakovo atžvilgiu yra suprantama, dėl ko teismas, nesant jokių objektyvių įrodymų, nepagrįstai sprendė apie atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir jo atžvilgiu taikė teismo nuobaudą, o taip pat be jokio pagrindo taikė ir laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas nurodė, kad jis nei anksčiau, nei dabar neprieštarauja, kad pirmiau nurodyta transporto priemonė būtų pateikta ieškovei ir jos pasirinktam turto vertintojui, bei kad būtų įvertinta.
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta bauda bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi teismas, manydamas, kad atsakovas G. V. nevykdydamas teismo įpareigojimo ieškovės pareikalavimu pateikti ieškovei S. V. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimui, piktnaudžiauja civilinio proceso jam suteiktomis teisėmis, t. y. kad jis jomis naudojasi pažeisdamas ieškovės interesus, skyrė atsakovui 1 000 Lt baudą, iš jų 500 Lt paskyrė ieškovei.
Teismo nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota CPK X skyriuje. Viena iš teismo nuobaudų rūšių, numatyta CPK 103 straipsnyje, yra bauda. Remiantis CPK 106 straipsnio 1 dalimi, teismas baudas gali skirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vienas iš atvejų, kai teismui yra suteikta teisė skirti baudą, yra numatytas CPK 95 straipsnyje. CPK 95 straipsnyje, reglamentuojančiame piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tiek skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek sprendžiant paskirtos baudos pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias baudų panaikinimo ar sumažinimo taisykles. Pažymėtina, kad remiantis CPK 107 straipsniu atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 straipsnio 3 dalis). CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kuriam paskirta bauda, teisė per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas CPK nuostatas, darytina išvada, kad nutartis, kuria asmeniui yra paskirta bauda, negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tik tuo atveju, jei asmuo įgyvendina jam suteiktą teisę ir kreipiasi į teismą su prašymu panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą, ir tik jei teismas tokį prašymą atmeta, asmeniui yra suteikta teisė į apeliaciją atskiruoju skundu skundžiant nutartį, kuria jo prašymas atmestas. Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir tais atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis dalyje dėl baudos atsakovui paskyrimo negali būti priskirta nei vienai iš nurodytų nutarčių rūšių, kadangi ji nei užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, nei jos apskundimo galimybė konkrečiai numatyta CPK. Priešingai, kaip kad jau buvo nurodyta, nutartis dėl baudos skyrimo atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis dalyje dėl baudos atsakovui paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo dalyje dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Kadangi žyminis mokestis už atskiruosius skundus, išskyrus nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nemokamas, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi nespręstinas. Nutraukus apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su baudos paskyrimo pagrįstumu, nepasisakytina.
Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas savo iniciatyva byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant transporto priemonę ieškovei S. V. saugoti, nedraudžiant šia transporto priemone naudotis. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį ir dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigdamas, jog nutartis priimta remiantis tik subjektyviu ieškovės situacijos vertinimu, nesant jokių ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
CPK 144 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tarp šalių kilęs ginčas yra iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas, nagrinėjama civilinė byla yra šeimos byla, kuriose teismui yra suteikta didesnė laisvė veikti savo nuožiūra. Skundžiamoje nutartyje teismas, savo iniciatyva spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant apginti pažeistą ieškovės teisę laisva valia naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu daiktu, t. y. automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip galima spręsti tiek iš ieškovės pateikto prašymo dėl baudos skyrimo, tiek ir iš skundžiamos teismo nutarties, ieškovės suinteresuotumas naudotis pirmiau nurodytu automobiliu iš esmės susijęs su ieškovės teise ir siekiu atlikti šio kilnojamojo turto įvertinimą, siekiant nustatyti jo vertę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, esant jam pateiktiems duomenims apie tai, kad atsakovas nevykdo teismo įpareigojimo pirmu ieškovės pareikalavimu pateikti jai automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant nustatyti minėto automobilio rinkos vertę, pagrįstai sprendė, kad, norint užtikrinti ieškovės teisę laisva valia naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų užtikrinti greitą ir iš esmės iškilusio klausimo išsprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo faktą patvirtino ir pats atsakovas, pripažinęs, kad teismo įpareigojimas pateikti ieškovei automobilį šiai to pareikalavus nebuvo įvykdytas. Taigi teismas, siekdamas užtikrinti vienos iš šalių galimybes tinkamai realizuoti jai suteiktas teises, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias pagrindą šių teisių realiam įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių dėl to, kokiu būdu taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali pažeisti ar apriboti jo asmenines teises ir laisves ir kiek ji yra neproporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pateisinamas ir viešuoju interesu, t. y. siekiu, kad bylos būtų išnagrinėtos kuo greičiau, ekonomiškiau ir nevilkinant proceso eigos. Ieškovei neturint galimybės įvertinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir atsakovui priklausančio turto, ieškovė negali tinkamai realizuoti savo procesinių teisių ir pateikti teismui konkretų ieškinį dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, o esant tokiai situacijai pripažintina, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas, procesas nelaikytinas atitinkančiu proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kadangi teismas nagrinėja bylą iš esmės nežinodamas tikslaus ieškinio dalyko ir pagrindo. Esant nurodytai situacijai spręstina, jog teismas pagrįstai savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu suteikdamas galimybę ieškovei operatyviai išspręsti ginčo turto vertės nustatymo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas ir argumentu dėl pateikto prašymo nepagrįstumo, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas pripažino, jog jis, ieškovei pareikalavus, tinkamai teismo įpareigojimo pateikti jai šeimos automobilį neįvykdė. Pažymėtina, kad pats atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepateikė teismui įrodymų, kad ginčo automobilis yra sugedęs ir kad atsakovas jo negalėjo ieškovės pareikalavimu pristatyti į jos nurodytą vietą būtent dėl šios priežasties, o nesant tai patvirtinančių duomenų negalima spręsti, jog atsakovas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negalėjo tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas turi teisę, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pateikti teismui prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo ypač tuo atveju, kai ginčo automobilio įvertinimas būtų atliktas, kadangi, kaip kad galima spręsti iš teismo nutarties motyvų, iš esmės laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti ieškovei galimybę atlikti minėtus veiksmus. Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl jų naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u taria:
Apeliacinį procesą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties dalyje, kuria atsakovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta 1 000 Lt bauda, iš kurios 50 procentų, t. y. 500 Lt skirti ieškovei S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Atskirąjį skundą dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota atsakovo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, perduodant transporto priemonę ieškovei S. V. saugoti, nedraudžiant šia transporto priemone naudotis, palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.