Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-298-1072/2024 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.21

2024 m. spalio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo D. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1888, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. S. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 18 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, 5 bausmės metus atliekant kalėjime, o likusius 13 metų – pataisos namuose. Į bausmės laikas įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. kovo 3 d. imtinai.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo D. S. pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.

4. Nuteistajam D. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. rugpjūčio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 3 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. rugpjūčio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 18 d. – 4 metai 16 dienų.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistojo D. S. skundas dėl Komisijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundu nuteistasis D. S. prašo dar kartą persvarstyti jo bylą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į padarytą pažangą (t. y. 20 balų). Nuteistojo teigimu, jis nuo 2013 metų yra dirbantis, taip pat išėjus į laisvę jis bus priimtas dirbti, nuo 2019 metų neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2016 metų „turi“ lengvą grupę. 2021 metais vertinimo metu nustatyta aukšta rizika, dėl ko jis negali turėti lengvos grupės. Pasak nuteistojo, tai įrodo, kad vertintojai nuo 2016 metų iki 2021 metų su juo nedirbo, atitinkamai neatliko savo darbo. Skunde taip pat pažymima, kad 2021 metais, darydamas pažangą, susimažino riziką 20 balų iki 101 balo, todėl kreipėsi į teismą dėl netinkamo vertinimo ir teismas pripažino, kad vertintojai nuo 2016 metų iki 2021 metų su juo nedirbo. Nuteistojo teigimu, šiuo metu vertintojai „laiko pyktį“ ir jis negali sumažinti balų, nors yra sumokėjęs visas skolas, neturi jokių įsiskolinimų, o balų nepanaikina, todėl, akivaizdu, kad vertintojai bando tokiais būdais „susidoroti“ su juo.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

11. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. S. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jis deda pastangas pasikeisti, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad apygardos teismas turi įvertinti jo bylą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog pastaruoju metu D. S. elgesys iš esmės keičiasi labiau teigiama linkme, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad jis yra dirbantis, neturi galiojančių nuobaudų ar kad yra sumokėjęs visas skolas bei neturi jokių įsiskolinimų. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų D. S. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, D. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.

14. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip oficialios darbinės patirties stygius, nusikalstamas elgesys, siejamas su finansinės naudos siekimu panaudojant smurtą, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio raiškos, savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiui, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, tam tikros agresyvus elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Taigi matyti, kad nuteistojo probleminės sritys, reikalaujančios aktyvesnio įsitraukimo į resocializacijos procesą, intervencinių priemonių vykdymą, kurios padėtų valdyti dar vis aktualias kriminogenines sritis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys. Šiuo atveju minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad D. S. elgesys yra nukreiptas išskirtinai teigiama linkme ir sudaro realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi. Nors nuteistasis ir nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, jų nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Nuteistojo skundo argumentai, susiję su vertintojų bandymu „susidoroti“ su juo, todėl, pasak nuteistojo, jam neįmanoma sumažinti balų, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo nebuvo vienareikšmiška ir vienas komisijos narys įžvelgė galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (trys balsai prieš, vienas balsas už), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tokia aplinkybė vis tik leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad D. S. turi tobulintinų sričių, kurios reikalauja tęstinių ir tikslingų veiksmų, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

16. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji D. S. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį D. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo D. S. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.