Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, pensininkė, anksčiau teista 3 kartus : 2013-08-14 pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. - galutine subendrinta 4 mėn. viešųjų darbų bausme, 2015-11-20 pagal LR BK 140 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2016-01-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. - galutine subendrina 70 parų arešto bausme, 2016-04-26 paleista atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. B. 2017 m. balandžio 28 d., apie 23:30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdama neblaivi (nustatytas 2,24 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui tyčia, įvykusio konflikto metu, mesdama aliuminį puodą į lovoje gulintį sugyventinį ir pataikydama į jį, sužalojo dešinės rankos mažąjį pirštą, taip sukėlė nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - sugyventiniui V. S. fizinį skausmą.

Kaltinamoji G. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017m. balandžio mėnesį, galėjo būti 28 dieną namuose visi trys : ji, jos sugyventinis V. S. ir jo brolis K. S. gėrė. Vėlai vakare namuose tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl valgymo. Ji per pietus buvo išvirusi valgyti. V. S., gulėdamas lovoje, paprašė jos atnešti valgyti. Ji įdėjo maisto į lėkštę ir jam padavė. V. S. nepatiko, pasakė, kad per mažai ir lėkštę metė į ją, bet nepataikė. Tada ji paėmė aliuminį puodą ir metė į V. S.., sužalojo dešinės rankos mažąjį pirštą, nes tuo metu jis gulėjo lovoje dešine ranka užsidengęs galvą. Ji matė, kad sugyventiniui iš rankos bėgo kraujas. Sugyventinis apie įvykį informavo policiją. Pripažįsta, kad mesdama puodą į sugyventinį , galėjo jam sukelti fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Blaivi taip nebūtų pasielgusi. Anksčiau tris kartus buvo teista už smurtą prieš sugyventinį. Savo poelgį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido. Ji žada išsikraustyti iš sugyventinio buto, išsiregistruoti, nes jie nesutaria, sugyventinis prieš ją irgi naudoja psichologinį smurtą. Ji yra pensininkė, nedirba. Jei gyventų vieną, negertų. Žada gydytis nuo gėrimo.

Po kaltinamosios G. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. B. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2017-04-28 apie 23 val. 30 min. namuose jo ir sugyventinės G. B. tarpe kilo konfliktas. Sugyventinė buvo neblaivi. Paėmusi nuo krosnies aliuminį puodą, jį metė į jį, tuo metu jis gulėjo lovoje dešine ranka užsidengęs veidą ir puodas prakirto dešinės rankos mažojo pirštelio odą, taip sugyventinė jam sukėlė fizinį skausmą, nes pirštą skaudėjo apie 10 minučių. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7-9).

Liudytojas K. S. parodė, kad 2017-04-28, apie 23 val. 30 min. į namus grįžo neblaivi brolio V. S. sugyventinė G. B. ir jų tarpe kilo žodinis konfliktas. Brolis gulėjo lovoje, o jo sugyventinė, pasiėmusi aliuminį puodą, tyčia metė jį į brolį. Brolis ranka užsidengė veidą ir jam iš dešinės rankos mažojo pirštelio pradėjo lašėti kraujas. Kiek jis suprato, puodo kraštas prakirto brolio piršto odą (b. l. 22).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į gyvenamojo namo virtuvę, prie vakarinės sienos stovi krosnis, ant jos prikrauta įvairių namų apyvokos daiktų. Apėjus krosnį, prie sienos stovi lova, prie lovos ant grindų yra metalinis puodas, taip pat ant grindų yra kraujo dėmių. Ant lovos sėdėjo nukentėjusysis V. S., kuriam iš dešinės rankos mažojo piršto lašėjo kraujas, nes yra kirstinė žaizda (b. l. 7-9).

Kaltinamosios G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį , nes ji smurtaudama, t. y. tyčia, , mesdama aliuminį puodą į lovoje gulintį sugyventinį ir pataikydama į jį, sužalojo dešinės rankos mažąjį pirštą, taip sukėlė nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - sugyventiniui V. S. fizinį skausmą (BK 248 str. 2 d.).

Kaltinamosios G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui ir būdama recidyviste (BK 60 str. 1 d. 9 p.,13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajai G. B., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, 56 straipsnyje.

Kaltinamoji G. B. teista 3 kartus, teistumas neišnykęs ( b. l.32-34,35,36-39, 40-42,43-44,45-48,), padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, bausta administracine tvarka ( b. l.49-55), nedirba, yra pensininkė ( b. l.60,61), charakterizuojama, kaip dažnai girtaujanti ( b. l.59) ,yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ap[linkybės ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės), todėl ji, kaip recidyvistė, baustina terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamoji G. B. prisipažino kalta, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji G. B. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, yra jos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ,ji yra pensininkė, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, žala nusikaltimu nebuvo padaryta, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamosios G. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ( LR BK 75 str. 1 d.).

Į bausmės laiką G. B. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 28 d. 23 val. 35 min. iki 2017 m. balandžio 29 d. 12val. 20 min . ( b. l .62,74)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l.72-73) kaltinamajai G. B. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais

nusprendė:

G. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešiems ( 6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąją : 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusijęs su darbu, 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką G. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-28 iki 2017-04-29, t. y. vieną parą.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.