- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-4695-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00439-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- UAB „PRO INVEST GROUP“
- Atsakovas
- P. N.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui P. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „PRO INVEST GROUP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo P. N. priteisti 529,60 Eur skolos, 14,89 Eur vėlavimo palūkanų, 7,70 Eur delspinigių, 184,47 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2020-04-08 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 400 Eur kredito sumą, o jis įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl ieškovė ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti kreditą – 400 Eur, kredito mokestį – 129,60 Eur, palūkanas – 14,89 Eur, delspinigius – 7,70 Eur ir 104,36 Eur negautų pajamų (pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė ir apskaičiavo būtent tokią negautų pajamų sumą, todėl laikytina, jog didesnė prašoma 184,47 Eur suma yra rašymo apsirikimas). Ieškovė prašė, atsakovui nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.
Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais jam įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2020-04-08 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (-), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 360 dienų laikotarpiui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokėti 74,47 proc. dydžio palūkanas ir sutarties administravimo mokestį. Kreditas su kitomis mokėtinomis sumomis turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ir visiškai turėjo būti grąžintas iki 2021-04-03. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl sutartis su juo buvo nutraukta nuo 2020-09-03.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nustatyta, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė, bet su ieškove tinkamai neatsiskaitė (duomenų byloje apie atsiskaitymą nėra), todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė. Iš atsakovo priteistina 400 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė prašė priteisti iš jo 129,60 Eur kredito mokesčio, nurodydama, kad jį sudaro 105,92 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu ir 23,68 Eur administravimo mokestis. Sudarymas sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei ne tik suteiktą kreditą, bet ir sumokėti palūkanas bei administravimo mokestį (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas). Kaip matyti, palūkanos paskaičiuotos nuo 2020-05-08 iki sutarties nutraukimo, taikant 74,47 proc. dydį ir administravimo mokestis nuo 2020-05-08 iki sutarties nutraukimo dienos, taikant 0,04 proc. dydį. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas neįvykdė savo prievolės sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 105,92 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu ir 23,68 Eur administravimo mokesčio, iš viso 129,60 Eur kredito mokesčio priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.
Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte šalys susitarė, jog klientas (atsakovas), praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo sumokėti bendrovei (ieškovui) sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas praleido savo piniginių prievolių įvykdymo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,70 Eur delspinigius irgi yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte šalys susitarė, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui (atsakovui) nėra taikomi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 14,89 Eur vėlavimo palūkanų, atmestinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 104,36 Eur negautas pajamas kaip nuostolius, kurias sudaro 70,44 Eur palūkanos už naudojimąsi kreditu ir 33,92 Eur administracinis mokestis (pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą kredito gražinimo grafiką), kuriuos ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
Įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, pagrįstai tikintis jas gauti esant normaliai veiklai, bet šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir laiku mokėjęs vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike paskirstytas įmokas, būtų gauta 70,44 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sutartis su atsakovu buvo vienašališkai nutraukta ir šių pajamų negauta, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Pagal aukščiau minėtą teismų praktiką, nutraukus sutartį jokie kiti mokėjimai pagal sutartį nebegali būti skaičiuojami. Ieškovės reikalaujamos negautos pajamos kaip palūkanos šiuo atveju yra prilyginamos mokesčiui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Tuo tarpu administracinis mokestis, sutartį nutraukus, skaičiuojamas nebebūtų, net jeigu ieškovė ir pagrįstai tikėjosi jį gauti nesant sutarties pažeidimams, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 33,92 Eur administracinio mokesčio priteisimo negautų pajamų forma atmetamas.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistinos 607,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 92,57 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 13,89 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) negrąžinto kredito sumą, 129,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 60 ct) kredito mokestį, 7,70 Eur (septynis eurus 70 ct) delspinigius, 70,44 Eur (septyniasdešimt eurų 44 ct) negautų pajamų, 5 (penkis) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (607,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,89 Eur (trylika eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.