- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 2-549/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- D. V., D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Simpras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vanesos statyba“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šio mokesčio mokėjimo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4048-392/2009 pagal pareiškėjo D. V. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. Kačergiui dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Simpras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vanesos statyba“, antstoliui Marekui Petrovskiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė panaikinti 2008 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. Kačiargio atliktą vykdomąjį įrašą Nr. MK-6542, kuriuo UAB „Simpras“ naudai iš UAB „Vanesos statyba“ ir D. V. buvo pareikalauta solidariai išieškoti 120 619,90 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjas D. V. buvo įpareigotas iki 2009 m. rugsėjo 30 d. sumokėti už ieškinį trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 3 285 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjui pratęstas terminas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimui iki 2009 m. lapkričio 1 d.
Šalies argumentai
2009 m. lapkričio 5 d. teisme gautas ieškovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašyme D. V. nurodė, kad jis yra invalidas, šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų negauna ir yra pilnai išlaikomas savo pensininkų tėvų. Be to, visas jo turtas yra areštuotas trečiųjų asmenų prašymu. Ieškovas teigė, jog dėl šių priežasčių jis negali sumokėti trūkstamos 3 285 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir pakartotinai įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. gruodžio 1 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjas teismui pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2010 m. spalio 5 d. jis neteko 50 procentų darbingumo ir yra darbingas iš dalies, tačiau teismas konstatavo, kad vien šio pagrindo atleisti pareiškėją nuo trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, nepakanka. Teismas taip pat nurodė, jog D. V. yra buvęs UAB „Vanesos statyba“ direktoriumi ir laidavo už bendrovę, kai ši pasiskolino 120 000 Lt iš UAB „Simpras“, todėl teismo nuomone, D. V. turi prisiimti bylinėjimosi išlaidų naštą, ginčydamas, jo nuomone, neteisėtai atliktus notaro ar kitų asmenų procedūrinius veiksmus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi vertino ne visus į bylą pateiktus įrodymus. Teismas nevertino aplinkybės, jog dėl invalidumo pareiškėjas šiuo metu negali dirbti, todėl negauna jokių pajamų, taigi neturi galimybės sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Taip pat teigia, kad visas jam priklausantis turtas yra areštuotas trečiųjų asmenų prašymu, todėl negali šiuo turtu disponuoti, be to, vyksta skyrybų procesas su žmona, kuri gyvena atskirai ir jam materialiai nepadeda, yra pilnai išlaikomas tėvų pensininkų. Tai, kad anksčiau buvo UAB ,,Vanesos statyba“ direktoriumi ir laidavo už bendrovę, neturi ryšio su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Tvirtina, jog neatleidus jo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio mokėjimo neatidėjus, būtų užkirsta galimybė teisminiu keliu apginti pažeistas teises. Teismas apskritai nepasisakė dėl prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
CPK 442 straipsnyje išdėstytas bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 punkte nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų vekseliuose ginčijimą, įtvirtinta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte, pagal kuriuos vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Šios teisės normos nėra dispozityvios, tai reiškia, kad nurodytų normų nustatyta tvarka, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pasirinkimu, teismas sprendžia, kuria teisena turi būti nagrinėjama byla. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisminis ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo vekselyje nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka pagal asmens pareikštą ieškinį dėl tokio vykdomojo įrašo nuginčijimo.
Atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai. Būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra svarbus teismui nagrinėjant bylą dėl reikalavimo, tiek ginčijant notaro vykdomąjį įrašą, tiek ginčijant vekselį kaip sandorį. Šių principų reikšmė ginčuose dėl reikalavimo teisės pagal vekselį atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties R. S. v. G. G. byloje Nr. 3K-3-519/2008 išaiškinimuose, kad vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę. Šią jo teisę nuginčyti turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo.
Nuo to, kokia tvarka nagrinėtinas ieškovo pareikštas ieškinys priklauso bylos teismingumo klausimas bei viena iš tinkamo teisės į teismą realizavimo sąlygų – žyminio mokesčio dydis, t.y. ar pareikštas reikalavimas turi būti apmokėtas paprastu ar proporciniu žyminiu mokesčiu. Ypatingąja teisena bylas nagrinėja apylinkių teismai (CPK 26 str. 1 d., 443 str. 10 d.), jose pareiškimai apmokami paprastu žyminiu mokesčiu, indeksuojant atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d.). Ginčo teisena nagrinėjamų bylų rūšinis teismingumas priklauso nuo ginčo sumos. Jei reiškiamas reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Todėl ginčo teisenoje svarbu nustatyti ieškinio rūšį – ar jis įkainotinas, ar ne.
Nagrinėjamu atveju, ginčo, kokia tvarka – ypatingosios ar ginčo teisenos – nagrinėtina byla, nėra. Pats ieškovas ieškinyje ieškinio dalyku nurodė reikalavimą dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Teismas, gavęs ieškinį, turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius, kokios rūšies ieškinys pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Iš ieškovo D. V. pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas, kaip ieškinio pagrindą nurodo aplinkybę, kad jo atžvilgiu išduotas vekselis, pagal kurį pradėtas vykdymo procesas, yra negaliojantis, bei tai, kad buvo pažeista vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti, o taip pat vykdomojo įrašo darymo procedūra. Tuo tarpu apibrėždamas ieškinio dalyką, ieškovas prašo tik panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą, ir neprašo pripažinti vekselį negaliojančiu, t.y. neginčija paties vekselio, kaip sandorio. Taigi, esant netiksliai suformuluotam ieškinio dalykui ir pagrindui, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma, turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 115 str., 135 str., 138 str.), ir tik tada spręsti, kokio pobūdžio – turtinio ar neturtinio – yra pareikštas ieškinys ar keli ieškinio reikalavimai, ir atitinkamai, kokio dydžio žyminiu mokesčiu toks ieškinys turi būti apmokėtas. Tik nustatęs, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, teismas turėjo spręsti klausimą ar atidėti žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimą, ar iš dalies atleisti ieškovą nuo šio mokesčio mokėjimo, nes šis klausimas negali būti tinkamai išspręstas, jei nežinomas žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas už ieškinį, dydis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šioje situacijoje išeinama už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kadangi tinkamas imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą realizavimo mechanizmą, taikymas užtikrina viešąjį interesą (CPK 320 str. 2 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl notaro vykdomojo įrašo nuginčijimo, nepagrįstai nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti ieškovo D. V. ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.