Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. M., nukentėjusiajai M. M., jos įstatyminiam atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal N. M. skundą dėl Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos (Komisija) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 15 d. N. M. surašė ATP protokolą už tai, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. Varėnos mieste, (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, lakstė be priežiūros ir antsnukio jos šuo, kuris užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri vedžiojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį jos motinai R. M. . N. M. šuo išgąsdino M. M. ir apkandžiojo jos vedamą augintinį. Konstatuota, kad N. M., palikdama savo šunį be priežiūros, pažeidė Varėnos rajono savivaldybės tarybos (Taryba) 2009 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-VI-550 2 d. 17 ir 23 p. reikalavimus (b. l. 20). Komisija 2010 m. vasario 24 d. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 5 d., padarymą N. M. skyrė 500 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo (b. 1. 11-15).

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2, 74-77) paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant ATPK 257 str., suvaržant jos teises į gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, grubiai pažeidžiant procesą, įrodymų rinkimo, įvertinimo procesines taisykles. Priimant nutarimą jos veiksmai iš esmės buvo perkvalifikuoti į sunkesnius ir faktiškai neapibrėžtus. Protokole buvo kaltinama Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-VI-550 2 d. 17 ir 23 p. pažeidimais, nors Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimas tokių punktų iš viso neturi. Nutarime jai inkriminuotas visiškai kito teisės akto - Tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių - pažeidimas. Tvirtina, kad faktiškai yra nubausta ne už tai, kas nurodyta ATP protokole. Jos padėtis neteisėtai apsunkinta, nes „Gyvūnų laikymo taisyklių“ pažeidimu nebuvo kaltinama.

Kategoriškai teigia, kad jokio šuns neturi ir nėra atsakinga dėl įvykio. Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 15 d. gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Komisija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ji laikytina šuns savininke. Atvirkščiai, byloje rašytiniais įrodymais - Varėnos rajono savivaldybės Varėnos seniūnijos 2010 m. sausio 15 d. pažymėjimu, registracijos Nr. 97, nustatyta, kad D. M. yra juodos spalvos, neveislinės kalaitės savininkas. Šis pažymėjimas yra išduotas oficialios tam įgaliotos institucijos, nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu. Be to, niekada nėra auginusi jokio šuns. Pasak N. M., liudytojas A. V. net nenurodė, iš kur išbėgo šuo, todėl teigti, kad šuo yra jos, nėra jokio pagrindo. Be to, ji kaip žemės sklypo, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnoje, savininkė, nėra ir negali būti atsakinga už šunis, kurie įbėga į jos kiemą. Byloje yra prieštaravimų, kur įvyko pats įvykis. Nors protokole nurodyta, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau M. M. 2010 m. sausio 6 d. apklausoje nurodė, kad ji ėjo tarp Vytauto gatvės ir Šilo gatvės tarp ūkinių pastatų ir namų einančiu keliu, t. y. ne Vytauto gatve. Komisija šios aplinkybės netyrė. Šuns, kurio savininkas yra D. M., atpažinimas vyko pažeidžiant procesines taisykles. Šį procesinį veiksmą galima pavadinti D. M. šuns atpažinimu jo paties kieme, bet ne šuns, 2009 m. rugsėjo 27 d. užpuolusio M. M. . Be to, net ir atpažįstant D. M. šunį, šis buvo tinkamai laikomas. A. V. 2009 m. rugsėjo 27 d. jai priklausančiame sklype iki įvykio ir faktiškai po jo jos sodyboje nematė jokio be priežiūros lakstančio šuns. Kiti kaimynai byloje rašytiniais dokumentais yra patvirtinę, kad niekada jokių pretenzijų dėl D. M. šuns jam neturėję.

Teismo posėdyje N. M. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusioji ir jos įstatyminis atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. 1 d. nustato, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Pagal šio straipsnio 2 d. agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 400 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. ATPK 110 str. 5 d. nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1000 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad ATP byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

N. M. buvo nubausta už tai, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. Varėnos mieste, (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, lakstė be priežiūros ir antsnukio jos šuo, kuris užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri vedžiojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį jos motinai R. M. . N. M. šuo išgąsdino M. M. ir apkandžiojo jos vedamą šunį

Pareiškėja neigia padariusi pažeidimą, tačiau jos pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Iš ATP protokolo matyti, kad N. M. buvo inkriminuotas Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-VI-550 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių 17 ir 23 p. pažeidimas. Šių taisyklių 17 p. pasakyta, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeis kitų gyvūnų, o 23 p. - kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi. Nors N. M. akcentavo, kad nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta už visiškai kito teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokia jos pozicija nėra teisinga. Tai, kad ATP protokole nebuvo tiksliai įvardintas teisės akto, kurios reikalavimai buvo pažeisti, pavadinimas, nėra esminis pažeidimas ATP teisenoje. Pareigūnas, surašydamas pažeidimo protokolą, aiškiai įvardijo teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, priėmusią instituciją, šio akto datą, numerį, todėl N. M., turėdama pareigą žinoti teisės aktų reikalavimus (nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), pilnutinai galėjo imtis gynybos nuo pareikšto kaltinimo veiksmų. Teismo vertinimu, jos procesinės teisės iš esmės nebuvo suvaržytos.

Bylos medžiaga šiuo atveju patvirtina, kad M. priklausantis šuo 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. Varėnoje užpuolė M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri vedžiojo Jorkšyro terjero veislės šunį, priklausantį jos motinai R. M., bei išgąsdino M. M. ir apkandžiojo jos vedamą šunį. Tai matyti iš M. M. duotų paaiškinimų policijai (b. l. 24), A. V. paaiškinimų policijai (b. l. 25), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G1028/09(06) (b. l. 31), išrašo iš ligos istorijos (b. l. 33-34) ir kitos bylos medžiagos (b. l. 21-23, 43). Teisme apklaustas A. V. kategoriškai patvirtino, kad šuo, 2009 m. rugsėjo 27 d. užpuolęs M. M., priklauso būtent M. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas siektų apkalbėti M. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl, teismo vertinimo, A. V. parodymai atitinka tiesą. Tai, kad kai kurie asmenys 2009 m. rugsėjo 27 d. vaikščiodami savo kieme nematė jokio palaido šuns ir negirdėjo vaikos šauksmo (b. l. 45, 47-48 ir kt.), pareiškėjos atsakomybės neeliminuoja, kadangi dėl įvairių aplinkybių jie galėjo dėmesį sukoncentruoti į kitus dalykus. A. M. parodymai taip pat neleidžia tvirtinti, kad pareiškėja nubausta nepagrįstai, kadangi A. M. įvykio dieną ištisai nebuvo prie šuns. Nors ji nurodė, kad voljero varteliai buvo užkabinti, tačiau neatmestina, kad šiuos vartelius, siekiant apsisaugoti nuo šuns keliamos grėsmės, galėjo užkabinti ir kitas asmuo. Be to, A. M. ir pareiškėją sieja giminystės ryšiai, todėl šios liudytojos parodymai kritiškai vertintini ir dėl šios priežasties (gali siekti padėti N. M. išvengti administracinės atsakomybės ir pan.). Itin tikslus pažeidimo vietos nurodymas ((duomenys neskelbtini) ar prie jos) šiuo atveju nėra esminis dalykas ir pačio įvykio fakto (tuo pačio ir pažeidimo fakto) nešalina, kadangi byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad šuo buvo paliktas be reikiamos priežiūros ir sukėlė grėsmę kitiems asmenims. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra atlyginusi Miškiniams padarytą materialinę žalą.

Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, būtina nustatyti atitinkamų teisinių pareigų pažeidimą. ATPK 110 str. apibrėžta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Nei vienoje iš aptariamo straipsnio dalių esančiose sankcijose neakcentuota, jog už vienų ar kitų taisyklių nepaisymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik gyvūno savininkas. ATPK 110 str. yra blanketinė teisės norma, šiuo konkrečiu atveju nukreipianti į Tarybos 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-VI-550 patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisykles, o būtent į 17 ir 23 p. Kaip jau buvo minėta, pastarosiose teisės normose įtvirtinta gyvūnų savininkų pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeis kitų gyvūnų bei užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, šunys nebūtų palaidi, bet vartojama sąvoka „savininkas“ (nuosavybės turėtojas) nėra aiškintina vien siaurąja prasme. Nėra ginčo, jog N. M. ir D. M. sutuoktiniai. Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, jog pareiškėjos ir D. M. laikomas šuo įvykio metu, t. y. 2009 m. rugsėjo 27 d., buvo vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Šuns savininku D. M. buvo nurodytas jau po įvykio (registracijos data - 2010 m. sausio 15 d., b. l. 44). Tokiu būdu nėra pagrindo registracijos dokumentą taikyti atgaline data ir vertinti, kad atsakomybė šiuo atveju tenka kitam asmeniui. Taigi, pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes vertintina, kad pareiga rūpintis augintiniu, užkirsti kelią negatyvių padarinių atsiradimui teko ir J. M. (jos vardu registruota ir namų valda, b. l. 38-39), kuri 2009 m. rugsėjo 27 d. buvo atsakinga už šuns veiksmus lauke.

Teismas vertina, kad N. M. pateikė incidento situaciją iš jai palankios pusės. Tokie motyvai negali būti pagrindas tenkinti skunde pateiktą prašymą. Pareiškėjos kaltė pilnai įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, nukentėjusios paaiškinimais, liudytojo A. V. parodymais, kita bylos medžiaga. Skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Nuobaudos skyrimo taisyklės šiuo atveju nepažeistos. Pareiškėjai buvo skirta minimali ATPK 110 str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda. Tokia skirta administracinė nuobauda atitinka pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta juridinės atsakomybės priemone.

Komisijos priimtas nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Pažymėtina, kad panašią praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. vasario 8 d. nutartis adm. byloje Nr. N17-220/2006).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

N. M. skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 24 d. nutarimą, kuriuo N. M. pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.