Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2006-07-07 nuosprendžiu pagal 1965 m. Nužudymo (mirties bausmės panaikinimo) įstatymą iki gyvos galvos, rekomenduojant mažiausiai 15 metų bausmę atlikti kalėjime. Bausmės vykdymo pradžia laikoma 2006-07-07.

Pagal 1983 m Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo A. P. buvo perduotas iš Didžiosios Britanijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2013-10-03 atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime.

Vadovaujantis Europos konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 str. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija prašo nustatyti A. P. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362 str., 365 str., nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 ratifikavo 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją (toliau tekste-Konvencija). Šis tarptautinės teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu A. P. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.). Todėl vadovaujantis LR BPK 365 str. A. P. atžvilgiu taikytinos LR BK bei bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) nuostatos, o tai pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai reikalavimai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas (bausmės konversija).

Konvencijos 10 ir 11 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata, teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Tai pat neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir LR BK 8 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2006-07-07 nuosprendžiu pagal 1965 m. Nužudymo (mirties bausmės panaikinimo) įstatymą A. P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra griežtesnė negu LR BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali bausmė, todėl suderinant A. P. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teisės aktais, nuteistajam nustatytina atlikti maksimali LR BK 129 str. 1 d. nustatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimą penkiolikai metų, kuri nei pasunkina, nei palengvina nuteistojo padėtį.

LR BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. A. P. kardomajame kalinime praleido 275 dienas, todėl šis laikotarpis įskaitomas į atliktą bausmės laiką.

Pagal LR BK 50 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajam A. P. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2006-07-07 nuosprendžiu pagal 1965 m. Nužudymo (mirties bausmės panaikinimo) įstatymą paskirtą iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmę suderinti su LR BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. VIII-1968 įstatymo redakcija), ir nustatyti suderintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia laikyti 2006-07-07. Į bausmės laiką įskaityti A. P. kardomojo kalinimo laiką – 275 dienas.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.