Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas T.Zdanavičiaus Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 10 p., ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 10 p. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. D. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, atliekant ją pataisos namuose.

D. S. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 8 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iš pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė R. S. į gyvybei pavojingą kūno vietą – kairę krūtinės pusę, padarydamas durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės sužalojimą su širdies pažeidimu, nuo kurio nukentėjusysis mirė, t.y. D. S. nužudė R. S. , padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

D. S. taip pat nuteistas už tai, kad ten pat ir tuo pačiu metu, t.y. 2004 m. rugpjūčio 8 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. S. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su broliu R. S. , tyčia mediniu grėblio kotu vieną kartą smogė savo tėvui J. S. , vykdžiusiam pilietinę pareigą, t.y. bandžiusiam apginti užpultą R. S. , į kairės rankos plaštaką, padarydamas kairės plaštakos muštinę žaizdą, pirmo pirštikaulio panirimą, pamatinio pirštikaulio įskilimą ir tuo sukėlė nukentėjusiajam J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 3 p., 10 p.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis D. S. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.).

Iš D. S. apeliacinio skundo motyvų matosi, kad nuteistasis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti ir panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu. Taip pat prašo atsižvelgti į liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad dar kartą atsižvelgti į nukentėjusiųjų - jo tėvų V. ir J. S. bei liudytojų A. M. ir R. V. parodymus nėra jokio pagrindo, nes jų parodymai tinkamai įvertinti ir aptarti apkaltinamajame nuosprendyje, įvertinant įrodymus LR BPK 20 str. nuostatos nepažeistos. D. S. kaltumas tyčia nužudžius brolį R. S. ir tyčia nesunkiai sužalojus savo tėvą J. S. , vykdžiusį pilietinę pareigą, t.y. bandžiusiam apginti sūnų R. S. , įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 129 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 10 p.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog jis nužudė savo brolį labai susijaudinęs. Duomenų apie tai, kad nuteistasis nužudė R. S. staiga labai susijaudinęs, byloje nėra. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad konflikto su broliu R. iniciatorius buvo pats apeliantas, kuris, būdamas neblaivus, labai agresyviai elgėsi ir grėblio kotu suduodamas puolė savo brolį R. Kai apelianto tėvas bandė apginti sūnų R., nuteistasis sudavė nulaužtu grėblio kotu jam ir sužalojo ranką. R. S. tikėdamasis išvengti tolimesnio konflikto, nuėjo į virtuvę, tačiau nuteistasis nenusiramino ir nusekė paskui jį, paėmęs peilį smogė nukentėjusiajam į krūtinę. Nors apeliantas ir tvirtina, kad virtuvėje brolis R. žarstekliu sudavė jam vieną kartą į dešinės plaštakos viršutinę dalį, tačiau šiuo konkrečiu atveju kolegija nelaiko, kad nukentėjusysis elgėsi neteisėtai: viso konflikto metu nuteistasis buvo puolantysis, o nukentėjusysis tik nuo jo gynėsi.

Esant šioms aplinkybėms kvalifikuoti D. S. veiką pagal LR BK 130 str. nėra jokio juridinio pagrindo.

Tačiau apelianto prašymas panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog ,,vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d. D. S. pripažintinas pavojingu recidyvistu". LR BK 27 str. 1 d. yra aprašytas nusikaltimų recidyvo sąvoka, o BK 27 str. 2 d. nurodyti atvejai, kuomet nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu - viso keturi punktai. Tačiau kaip matyti iš nuosprendžio, teismas šios, t.y. BK 27 str. 2 d. normos netaikė ir nei aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nesivadovavo šiuo įstatymu. Kadangi teismas nesivadovavo BK 27 str. 2 d. nuostatomis ir neįvykdė BK 27 str. 3 d. reikalavimų, todėl naikinama nuosprendžio dalis dėl D. S. pripažinimo pavojingu recidyvistu.

Be to, kolegija, įvertinusi nuteistojo parodymus viso proceso metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistajam lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimą padarius du nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi. Viso proceso metu D. S. pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, be to, jis, mirtinai sužalojęs brolį peiliu, bandydamas išvengti sunkesnių parodymų, nubėgo pas kaimyną R. V. , ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kas jo prašymu ir buvo padaryta.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi BK 61 str. nuostatomis bei atsižvelgusi į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena - sunkinanti aplinkybė, mano tikslinga sušvelninti jam paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę dvejais metais, t.y. iki devynerių metų. D. S. parenkamas laisvės atėmimo bausmės dydis šiek tiek mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, numatytiems BK 54 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį:

D. S. nuteistam pagal LR BK 129 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 10 p. panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 9 (devynerių) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.