- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-555-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39701-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- G. V., Č. Č.
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovams G. V. ir Č. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. S. pateikė teismui ieškinį atsakovams G. V. ir Č. Č., prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 289,62 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-07-10 su bendrove RE/MAX Power, atstovaujama atsakovės G. V., sudarė Rezervacijos sutartį, pagal kurią pardavėjai (turto savininkas Č. Č. ir tarpininkė G. V.) įsipareigojo tik pirkėjui (K. S.) parduoti 93 kv. m. namo dalies, garažo bei dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), už 189 000 Lt; iki 2014-09-10 pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Už neįvykdytus įsipareigojimus, ieškovui sumokama 1 000 Lt bauda bei grąžinamas pirkėjo sumokėtas 10 000 Lt avansas. Atsakovai pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nepasirašė. Neįvykdę šio įsipareigojimo, atsakovai avansą ieškovui grąžino, tačiau nesumokėjo sutartyje numatytos baudos.
Atsiliepimas
Atsakovai G. V. ir Č. Č. atsiliepimais su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad Č. Č. rezervacijos sutartyje nurodytą 289,62 Eur (1 000 Lt) baudą jau yra sumokėjęs gera valia. Šią aplinkybę patvirtina 2014-09-24 trišalio susitarimo dėl nuomos mokesčio kompensavimo įrašas, jog 2014-09-24 ieškovo atstovė R. L. gavo 1 000 Lt. Jokie kiti teisiniai santykiai, išskyrus susiklosčiusius pagal rezervacijos sutartį, šalių nesiejo. Be to, trišaliame susitarime aiškiai nurodoma į rezervacijos sutarties vykdymą, o R. L. sumokėta suma lygi rezervacijos sutartyje numatytai baudos sumai. Rezervacijos sutartimi šalys iš anksto tarėsi dėl maksimalių nuostolių, kuriuos pirkėjas gali patirti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklausė nuo atsakovų valios ir rezervacijos sutarties sudarymo metu nebuvo žinomos. Ieškovas siekė įsigyti turtą, kuris rezervacijos sutarties sudarymo dieną buvo bendrojoje nuosavybėje su kitais bendraturčiais V. F. ir G. F., tačiau, praėjus vos 9 dienoms nuo rezervacijos sutarties sudarymo, 2014-07-20, V. F. mirė. Įpėdiniai turi teisę priimti palikimą per 3 mėn. Šiuo terminu nėra teisėto turto savininko, kuriam, pagal CK 4.79 str., būtų galima pranešti apie pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamą namo dalį. Todėl atsakovas Č. Č. neturėjo galimybės iki 2014-09-10 sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai nurodė, kad buvo dedamos visos protingos pastangos, siekiant laiku sudaryti pagrindinę sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovo tiesioginiai nuostoliai, susiję su rezervavimo sutarties nevykdymu, buvo visiškai atlyginti. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai didesni už atlygintus, teismui nepateikė. Atsakovai įsipareigojimų ieškovui neįvykdė ne dėl savo kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas K. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino atsakovo pagal susitarimą sumokėtą nuomos mokestį, kaip netesybas pagal 2014-07-10 rezervacijos sutartį, kadangi ieškovas susitarimo nepasirašė ir neturėjo pareigos sumokėti trečiajam asmeniui, o pastarasis nuomos mokesčio iš ieškovo ir nereikalavo. Susitarimu įskaitymas nebuvo nustatytas. Apelianto nuomone, atsakovai elgėsi nesąžiningai, kadangi jam nepranešė apie bendraturčio V. F. mirtį, delsė laiku nutraukti rezervacijos sutartį. Č. Č. savo turto dalies parduoti net neketino, nes daugiau kaip 3 mėn. pasinaudojęs ieškovo jam sumokėtu avansu, 2014-10-24 jį grąžino. Atsakovo Č. Č. sandoriu atstovė pradėjo rūpintis tik 2014-09-22, 2014-09-23, kai pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminas buvo 2014-09-10. Tokie veiksmai/neveikimas vertintini, kaip atsakovų kaltė. Ieškovas, gavęs atsakovo ofertą, turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas savo pareigą pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė G. V. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šalių nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai, išskyrus susiklosčiusius pagal rezervacijos sutartį. Nors trišalis susitarimas šalių nepasirašytas, tačiau jame esantis įrašas liudija apie jo rengimo aplinkybes ir priežastis, kodėl mokama 1 000 Lt suma. Ši suma identiška ieškovo reikalaujamų netesybų (baudos) dydžiui. Dėl rezervacijos sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius (netesybas) atsakovas Č. Č. atlygino. Reikalaudamas didesnių nuostolių atlyginimo, ieškovas turėjo pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovė pažymėjo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme argumentu, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes neva pagal CK 4.79 str. kitiems bendraturčiams nepranešė apie ketinimą parduoti savo turto dalį, esančią bendroje nuosavybėje, ne bendraturčiui, ir šį faktą nuo ieškovo nuslėpė, nesirėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas jo vertinti neturėtų. Su bendraturčiais V. F. ir G. F. atsakovas Č. Č. apie bendroje nuosavybėje esančio nekilnojamo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo yra kalbėjęs. Nepaisant to, atsakovai neturėjo pareigos ieškovą informuoti apie tai, ar bendraturčiams buvo išsiųsti pranešimai dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą nekilnojamą turtą. Todėl toks elgesys negali būti laikomas nesąžiningu rezervacijos sutarties nevykdymu. Apelianto argumentas, kad atsakovė sandoriu rūpintis pradėjo tik 2014-09-22 yra nepagrįstas. Atsakovės pateiktas el. susirašinėjimas, priešingai, įrodo, kad būta nenumatytų ir nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių ir, kad buvo dedamos visos pastangos pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar viešojo intereso buvimo fakto nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovų baudos mokėjimo pagal 2014 m. liepos 10 d. sutartį.
Kaip matyti iš bylos, apeliantas K. S. (pirkėjas) ir atsakovas Č. Č. (pardavėjas), atstovaujamas atsakovės G. V., turinčios individualios veiklos vykdymo pažymą ir veikiančios pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį, 2014 m. liepos 10 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui už jų sutartą kainą namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (Rezervacijos sutartis).
Sutarties 3 p. buvo numatytos netesybos: nepagrįstai nutraukus sutartį, atsisakius parduoti daiktus arba nepasirašius pagrindinės sutarties pardavėjas (atsakovas) ir/ar pardavėjo įgaliotas asmuo (atsakovė) sumoka pirkėjui 1.000,00 Lt (kas atitinka 289,62 Eur) baudą už neįvykdytus įsipareigojimus ir grąžina sumokėtą avansą. Sutartyje taip pat nurodyta, kad už šio sutarties punkto tinkamą įvykdymą pardavėjas ir jo įgaliotas asmuo yra solidariai atsakingi prieš pardavėją.
Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas K. S. 2014-09-01 buvo sudaręs Pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, kuria įsipareigojo išsikelti iš parduodamo savo buto (duomenys neskelbtini), ir butą atlaisvinti iki 2014-10-01.
Apeliantui ir atsakovui Č. Č. sutartyje nustatytu terminu (iki 2014-09-10) nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, apeliantas, atsakovas ir apelianto buto pirkėjas T. A. 2014-09-24 sudarė Trišalį susitarimą dėl nuomos mokesčio kompensavimo. Pagal šį susitarimą, atsižvelgdamos į susiklosčiusią situaciją, o būtent tai, kad atsakovas nustatytais terminais neperleido nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), apelianto nuosavybėn, o apeliantas negali išsikelti ir atlaisvinti T. A. parduodamo savo buto, šalys susitarė apelianto buto atlaisvinimo terminą pratęsti iki 2014-11-01, o atsakovas Č. Č. įsipareigojo kompensuoti apelianto buto pirkėjo T. A. jo nuomojamo buto nuomos mokesčius už spalio mėnesį, kas sudaro 1.000,00 Lt (arba 289,62 Eur) (b.l. 25). Šiuo susitarimu apeliantas (ieškovas) su atsakovu taip pat susitarė pratęsti 2014 m. liepos 10 sutartyje numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2014-11-01, tačiau pagrindinė (pirkimo – pardavimo) sutartis tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo.
Taip pat nustatyta, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovai grąžino apeliantui jo įmokėtą avansą (rezervacijos sumą) ir įvykdė Trišalę sutartį, tai yra – kaip ir buvo susitarta, sumokėjo už apeliantą jo buto pirkėjo nuomos mokestį, kurio suma atitinka sutartyje nustatytos baudos dydį.
Sprendžiant šalių ginčą pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Inter-Trakas“ v. G. A. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, byla Nr. 3K-3-117/2004 ir kt.). Jeigu sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, o tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas–kreditorius bylos nagrinėjimo metu nenurodė patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas (apeliantas) prašė taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo atlyginti nuostolių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinius ieškovo nuostolius (nuomos mokestį už laiku neatlaisvintą parduodamą butą) atsakovai padengė. Esant atlygintiems apelianto nuostoliams, ir grąžintam avansui, atsakovams nekyla prievolė mokėti baudą, nes ji įskaitytina į nuostolius, o didesnių nuostolių buvimo ieškovas (apeliantas) neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien faktinė aplinkybė, jog pagrindinė sutartis šalių nustatytais terminais sudaryta nebuvo, nėra pakankamas pagrindas netesybų taikymui, kadangi turi būti įrodyta atsakovų kaltė. Bylos dokumentai nepatvirtina atsakovų kaltės ar sąmoningo vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl objektyvių priežasčių, mirus vienam iš bendraturčių. Teismas sutinka su atsakovu atsiliepimuose nurodytu argumentu, jog ieškovui nesirėmus aplinkybėmis apie netinkamą informacijos atskleidimą pirmosios instancijos teisme, šiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netesybų klausimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Duomenų apie atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 sprendimą palikti nepakeistą.