Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1506-634/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-12
Bylos Nr.
1-1506-634/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
J. P.
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Živilė Urbonavičienė, Vitalija Smolen
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1506-634/2011Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01007-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3., 1.2.4.6.3. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 12 d. Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei R. M., nukentėjusiajai J. P., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, Kauno VTAS atstovui Vygantui Aukštuoliui, kaltinamajam R. P., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Helvina“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. jis 2010 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 11 val.30 min. Kaune, Vytauto g. 15, namo antro aukšto kambaryje tyčia įspyrė du kartus gulinčiai nukentėjusiajai jo sutuoktinei J. P. į kūną, lipant laiptais iš antrojo į pirmąjį aukštą, laiptų viduryje tyčia smogė vieną kartą nukentėjusiajai J. P. į veidą, jai nukritus ant laiptų, gulinčią už kojų nutempė žemyn laiptais iki pirmojo aukšto, kur nukentėjusiajai J. P. atsistojus, jis vėl tyčia spyrė vieną kartą jai į kūną, nuo ko ji nusirito ant kilimo, ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia spyrė nukentėjusiajai J. P. į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip penkis kartus, po to nukentėjusiajai J. P. atsistojus ir ir išbėgus į namo kiemą, namo kieme ją pasivijo ir jai pargriuvus ant žemės, paėmė už kojų ir tempė žeme iki namo durų, kur jai atsistojus ir įėjus į namo pirmąjį aukštą, tyčia sugriebė rankomis J. P. už gerklės ir ją spausdamas laikė tol, kol parvertė ir paguldė ant lovos, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai savo sutuoktinei J. P. kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas rankose, kojose, kairėje klubinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat po įvykio konstatuoti adaptacijos ir psichikos sveikatos sutrikimai, adaptacijos sutrikimai priskiriami prie laikino pobūdžio psichikos sutrikimų, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis R. P. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino, parodė, kad kaltę dalinai pripažįsta, prisipažįsta, kad kovojo su savo žmona, bet jos tyčia tikrai nemušė, jos nespardė. Gal viską darė tiesiog per grubiai. Tą dieną prieš pietus jam paskambino vyresnioji dukra M., sakė kad ji su mama konfliktuoja. Grįžo iš darbo, namie sutuoktinė buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ji buvo agresyvi, visokiais veiksmais bandė sukelti jam psichinį, fizinį skausmą. M. klausė, kas čia buvo, tai ji sakė, kad ją stumdė, ieškojo kažkokio pakabuko. Tada leidosi į pirmą aukštą, girdėjo kaip M. ėjo jam iš paskos. Belipant laiptais išgirdo M. konfliktą su mama. Priėjo prie jų, bandė raminti, skirti, sugriebė nukentėjusiąją ir nusivedė į pirmą aukštą. Vesdamas nukentėjusiąją į apačią prašė M. iškviesti policiją. Policiją iškvietė M.. Jaunesnioji dukra A. prašė paleisti mamą, nes jai buvo didžiulis šokas. Jam paleidus nukentėjusiąją, ji šoko ant jo, draskėsi, spardėsi, kova buvo ištisai. Kol laikydavo, padėtis dar būdavo kontroliuojama, paleidus ją, ji draskėsi, spardėsi. Paskui paklausęs jaunesniosios dukros, jis nukentėjusiąją paleido, kad jaunesnioji dukra suprastų kas vyksta. Tada nukentėjusioji iššoko į kiemą, išėjo į gatvelę, persiplėšė savo bliuzelę ir rodėsi visiems kaip ji suplėšyta. Jis prašė mergaičių, kad mamą parsivestų į kiemą, nes juk gėda nuo kaimynų, mergaitės parsivedė kažkaip ją į kiemą, tačiau tik įėjus į kiemą netoli namo durų ji vėl pradėjo savo agresiją. Norėdamas suvaldyti situaciją jis ją vėl sugriebė, nuvedė ir paguldė į lovą. Nuo policijos iškvietimo praėjo gal 10 min. kol jie atvažiavo. Savo veiksmais ją tramdydamas galėjo padaryti jai kažkokias mėlynes, bet spardymų ar daužymų tai nebuvo. Per laiptus jos nevilko, be sąmonės ji tikrai nebuvo. Jis yra sportuojantis žmogus ir jei būtų parodęs savo įniršį, tai pasekmės tikrai būtų buvusios kitokios, daug sunkesnės. Atvažiavus policijai niekas jokių smurto žymių nepastebėjo. Durys išlaužtos yra beveik visų miegamųjų durų, jų miegamojo durys išlaužtos, nes kartą grįžo iš darbo ir rado užrakintas duris, tai turėjo išlaužti, vyresnės dukros M. durys buvo išlaužtos prieš keletą metų, nes neatsiliepė į kvietimus, tai paauglystės metas buvo, o kitos dukros duris išlaužė, nes ji ten slėpdavosi. Mažosios dukros durys išlaužtos buvo tą pačią dieną kai grįžo iš darbo. Kai grįžo iš darbo, žmona buvo A. kambaryje užsirakinusi, tas duris jis ir išlaužė. Raktų tų durų nėra, ji turėjo vienus raktus ir užsirakino, o kitų raktų namuose nėra. Durų nelaužė, tiesiog su pečiu iš inercijos išstūmė. Vyresniosios dukros tame kambaryje nebuvo. Jų skyrybų bylą dar vyksta, jie dar gyvena kartu. Žino, kad yra galimybė taikytis, taikymosi sąlygos yra žinomos. Dalinai prisipažįsta, kad galbūt per daug naudojo jėgos. Nepripažįsta mušimų, nes jos nemušė, gal tie sužalojimai atsirado nuo laikymo, nes ji visą laiką spardėsi, draskėsi, o galvos sutrenkimas nuo ko galėjo būti pasakyti negali. Neturėjęs tikslo sužaloti savo žmoną, bet galėjo sužaloti, iš esmės visas tas aplinkybes pripažįsta. Taikytis nori, su sutuoktine apie tai yra kalbėję, sutuoktinė taikytis taip pat nori. Žalą 5420 Lt sutinka atlygint šiandien. Pripažįsta, kad sužalojo sutuoktinę. Ligonių kasai žalą taip pat sutinka atlyginti, atlygins šiandien.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, parodymus duoti sutinkanti. Tą dieną 7 ryto ji dar gulėjo pas A. kambary, įėjo P. ir spyrė jai į koją. Už ką jis taip padarė, nesuprato. Gal dėl kažkokio tai rakto, kurio ji neėmė. Kaltinamasis jai įspyrė ir išėjo į darbą, paskui jau jos su dukra neužmigo, kalbėjo. Paskui apie 9 val. ryto jai buvo pikta, tai jam parašė žinutę, kad „jei tu man spyrei, aš tavo kaljaną paslėpsiu“. Kaltinamasis grįžo namo apie 11 val., ji su dukra užsirakino kambaryje, jis užlipo laiptais į viršų, spyrė į duris ir įėjo, pasiėmė jos telefonus ir nulipo žemyn. Ji paskui jį lipo žemyn ir pajuto smūgį ranka ar koja į nugarą. Po to smūgio suklupo ant laiptų ir tada jis už kojų tempė laiptais žemyn, galva visą laiką trankėsi į tuos laiptus. Apačioje atsistojo, vyko susistumdymas, nesuprato nei už ką čia taip viskas. Nugriuvo ant kilimo, tas stumdymasis, spardymas vyko ištisai. Kada buvo iškviesta policija, nežino, negirdėjo. Mažoji dukra viską matė, ji visą laiką rėkė „palik mamą“. Viską matė mažoji A., o M. gal ir buvo kažkur viršuje, bet jai nebuvo kada atsisukti ir pažiūrėti ar ji mato. Paskui A. kaltinamajam sakė, kad duotų palaikyti ją ir iš jos rankų ji paspruko į kiemą, kur ją sulaikė vyresnioji dukra M.. Kaltinamasis stovėjo kieme, iš kiemo niekur nėjo. M. parvedė į kiemą, kieme kaltinamasis ją dar pasigavęs parvertė ir partempė gulinčią ant nugaros. Ji dar atsistojo, nežinojo ką daryti, ir tada jis paėmė už kaklo ir parvertė ant lovos. Paskui jau laukė policijos. Tikslesni parodymai gal pirminiai, nes po vaistų tai jai blogai su galva ir atmintim. Su M. ryte konflikto jokio nebuvo. Iš vakaro konfliktas buvo dėl to pakabuko, bet koks tai konfliktas, ji paprašiusi pakabuką atiduoti ir viskas. Tuo metu skyrybų klausimas dar nebuvo sprendžiamas. A. viską matė, ji negali nieko išsigalvoti, ji buvo apklausta kai ji gulėjusi klinikose ir net nebuvo kada apsitarti ar susitarti. Policiją iškvietė vyresnė duktė, nes vyras prašė iškviesti policiją. Ji kažkiek irgi gynėsi, irgi bandė įspirti, nes jau čia ne pirmas kartas. Dabar dukras ir namus išlaiko sutuoktinis, nes ji pajamų neturi, bet visą laiką reikia jo prašyti. M. ant laiptų nebuvo, ji jos ant laiptų netąsė. Kur buvo Monika tuo metu kai vyko susistumdymas ant laiptų, nematė, o apačioje jie jau buvo visi, ant laiptų jie buvome tik dviese su vyru. Prašo moralinių kompensacijų, nes buvo skausmas, pažeminimas, paniekinimas. Dėl susitaikymo, tai jei atlygins žalą susitaikys, dėl susitaikymo kalbėjo, sutarė, kad sumokės už advokato paslaugas ir 3000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamasis sakė, kad žalą atlygins šiandien.

Lietuvos BPK 273 str. 1 d. ir 291 str. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirti kiti byloje surinkti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja A. P. parodė, š.m. rugpjūčio 24 d. apie 07.00 val. ji miegojo viename kambaryje su mama, kai į jų kambarį įėjo tėvas R. ir pradėjo šaukti ant mamos, kad neva ji paėmusi nuo jo buto raktus. Mama atsakė, kad ji neėmė raktų, tačiau šis vis rėkė, neklausė jos pasiaiškinimų ir jai gulinčiai ant čiužinio spyrė į kojos kelį. Tėvui išėjus iš kambario, jos užsirakino duris. Maždaug apie 11.00-11.30 val. tėvas R. grįžo į namus, jis be žodžių išspyrė jų kambario duris ir įėjęs klausė, kur jo kaljanas, mama buvo paslėpusi jo kaljaną, todėl tėvas supykęs vėl pradėjo šūkauti ir paėmęs iš kambario mamos telefonus, išėjo pro duris. Tada mama atsikėlė, priėjo prie jo ir prašė grąžinti telefonus, tėvas negrąžino, tada mama nulipo į pirmą aukštą sakydama, kad ir ji ką nors jo paims. Ji atsikėlusi nulipo kartu su mama į pirmą aukštą. Tėvas tuo metu buvo laiptų viršuje, ties antru aukštu ir leidosi žemyn. Mama pasisukiojusi po pirmą aukštą, vėl lipo į antrą aukštą, ji atsilikdama per mažą atstumą lipo irgi į antrą aukštą paskui ją. Mama su tėvu prasilenkė vienas pro kitą, tada mama praeidama pro jį pastūmė, o šis atsisukęs su koja spyrė mamai į nugarą, mama suklupo, tada ji atsikėlė ir nusileido keliais laiptukais žemyn ir atsidūrė kažkur viduryje laiptų. Tėvas irgi nulipo ir mamai smogė su rankomis per veidą kartą, ar du, taip pat smogė su ranka į šoną. Ji stovėjo tuo metu visai šalia jų. Mama nukrito ant laiptų, tada tėvas paėmė mamai už kojų ir vilko ją laiptais žemyn, nuvilko beveik nuo pusės visų laiptų. Laiptai betoniniai, bet uždengti kilimine danga. Ji tuo metu bandė atstumti tėvą nuo mamos, šaukė, kad paleistų. Visa tai matė ir jos vyresnė sesuo M., kuri per visą tą įvykį buvo tai laiptų viršuje, tai laiptų apačioje. Dar beveik prasidėjus konfliktui, prieš nutempimą nuo laiptų, pats tėvas liepė M. kviesti policiją. M. buvo dingusi kurį laiką, suprato, kad skambina policijai. Kada tėvas nutempė mamą nuo laiptų žemyn, tėvas buvo užspaudęs mamai rankas, kad ši nesimosikuotų, nes ji bandė gintis mosikuodama rankomis. Mama atrodė apsvaigusi, galėjo būti susitrenkusi galvą į laiptus. Mama atsistojo ir pradėjo mosikuotis, tada M. jai sugriebė už rankų ir priėjęs tėvas kažkaip ją pargriovė ant kilimo. Mama gulėjo ant nugaros, tada tėvas ją sugriebė už rankų, ir pats klūpėdamas su kelio klupsčiu mamai du kartus iš kelio spyrė į dešinįjį šoną. Ji pasakė tėvui, kad paleistų mamą, kuri muistėsi, norėjo suduoti tėvui. Ji pasisiūlė palaikyti mamą, kol ji nusiramins. Tada tėvas paleido, ji mamą laikė, ramino, mama atsistojo ir ėjo link terasos sakydama, kad ją paleistų ir ji pati apsiramins. Mama išbėgo iš namo kiemo, kuris aptvertas ir, kiek suprato, bėgo pas kaimynus pagalbos, tačiau M. išbėgusi ją pagavo jau gatvėje ir parvedė į namo kiemą. Tada tėvas mamą pargriovė ant žemės ir ją pargriuvusią paėmė už rankų ir tempė žeme link namo įėjimo. Atitempus beveik iki namo durų, mama prašė paleisti, sakė, kad pati įeis, tada tėvas ją paleido, mama įėjo į vidų ir norėjo lipti į antrą aukštą. Tėvas jos neleido, liepė eiti ir sėdėti pirmame aukšte ant sofos, mama pradėjo muistytis, tada tėvas savo ranka jai užspaudė kaklą ir laikė stipriai prispaudęs, kol paguldė ją ant sofos. Dar kurį laiką jie abudu muistėsi, ji paprašė paleisti, pasakė, kad apsiramins. Tėvas paleido, ji atsisėdo šalia mamos ir sėdėjo prie jos, kol po 7-8 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Mama nėra nei alkoholikė, nei narkotikus vartojanti, nors tėvas visada jai prikaišioja, kad ji girta, kad apsvaigusi ir panašiai. Mama vartoja vaistus nuo galvos skausmų, nuo nervų (t. I, b. 1. 112,113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. 24 d. buvo namuose. Atsikėlusi vaikštinėjo po namus, buvo sutikusi ir jaunesniąją seserį A. ir mamą J.. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Galėjo būti apie 11.00-11.30 val., susitiko mamą J. ir ji nei iš šio, nei iš to ją užsipuolė dėl kažkokio pakabuko, tąsė ją už plaukų, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji matė, kad mama buvo apsvaigusi, ji paskutiniu metu dažnai būna apsvaigusi, mano, kad vartoja alkoholį, dėl tokio savo neprognozuojamo elgesio ji paskutiniu metu dažnai ją ir tėtį užsipuldinėdavo. Taigi, kai mama J. ją užsipuolė dėl šio pakabuko, ji paskambino savo tėčiui ir papasakojo situaciją, paprašė, kad jis atvažiuotų į namus. Netrukus jis grįžo, girdėjo, kai jis nuėjo aiškintis į A. kambarį su mama, tuo metu ji išėjo iš savo kambario. Tėtis pasiaiškinęs su mama, nulipo į pirmą aukštą, ji lipo iš paskos, kai mama vėl ją sulaikė laiptų viduryje, pradėjo tąsyti už plaukų. Tai pamatęs tėtis užlipo ir priėjęs prie mamos ją sugriebė už rankų ir neleido jos tąsyti. Matė, kai mamą tėtis vedė suėmęs už rankų žemyn laiptais ir vedant jis jai sušuko, kad iškviestų policiją, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai mama taip elgėsi. Ji paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Per tą laiką matė, kai tėtis mamą laikė ant žemės, nes ši muistėsi ir norėjo jam įspirti, po mama išbėgo į kiemą, iš kiemo į gatvelę. Tėtis prašė ją parvesti, todėl ji išbėgo į gatvelę ir paėmusi mamą už rankos vedė į namo kiemą, netrukus atbėgo ir A.. Namo kieme mamą paleido, tada ji vėl norėjo bėgti į gatvę. Tuomet tėtis ją sulaikė ir paguldęs ant žemės ją laikė, kol ji nurimo. Tada mama pati įėjo į namo pirmąjį aukštą, bet ten vėl pradėjo nerimauti, pulti tėtį, tuomet jis ją paguldė ant sofos. Tuo pat metu atvyko ir policijos pareigūnai. Mama su tėčiu išvyko į policiją aiškintis situaciją. Jos akivaizdoje tėtis mamos nemušė ir nesudavė jai nei vieno smūgio, mama tėtį puldinėjo. Mama iš išorės nebuvo sužalota, tik tėvo krūtinė ir kaklas buvo apdraskyti, be to mama apdraskė ir ją. Kodėl mama puldinėja tėtį, nežino, tiesiog mano, kad ji pati nežino ką daro, nes dažnai būna apsvaigusi, ji pati slepia, kad geria alkoholį, bet jaučiasi alkoholio kvapas. Mama paskutiniu metu pati provokuoja savo elgesiu tėtį, pati ieško konfliktų, tačiau tėtis vis stengiasi viską išspręsti tolerantiškai. Toks jos elgesys tęsiasi jau porą metų (t. I, b.l. 126,127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad 2010-08-24 dirbo su kolega patruliu V. G.. Maždaug apie 12.00 val. iš Kauno m. VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur mušėsi tėvai. Nuvykus į minėtą namą, jie rado namo pirmame aukšte ant lovos gulinčią moterį, kaip vėliau sužinojo, tai J. P., šalia stovėjo ar sėdėjo jos dukra, tačiau ji tylėjo, nesikišo, o jos vyras R. P. irgi buvo name. R. P. skundėsi, kad jo žmona kelia isterijas, su ja nesusitvarko. J. P. gulėjo, kažką šūkavo. J. P. palaidinė buvo suplėšyta. J. P. jie paprašė važiuoti į Santakos policiją, ji nesipriešino, sutiko, susiruošė ir ją atvežė į komisariatą. Vežant J. P. skundėsi, kad kiek ji gali kentėti nuo vyro, jis ją sumušė, turi meilužę. Kažkokių ypatingų išorinių sumušimo žymių ant J. P. kūno nesimatė, kraujo nebuvo. J. P. taip pat kalbėjo, kad ji vartoja raminančius vaistus nuo depresijos, ji buvo blaivi. J. P. atvežė į Santakos PK, pristatė budėtojui, o R. P. pats iš paskos atvažiavo su savo transporto priemone (t. I, b.l. 153,154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. V. (t. I, b.l. 155,156).

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą dukros kambaryje, kur rado žmoną, vietą ant laiptų, kur žmona ėmė tąsyti dukrą M., vietą ant kilimo pirmame aukšte, kur paguldė žmoną, vietą lauke, pro kur vedė žmoną, vietą ant sofos pirmame aukšte, kur paguldė J. P. (įtariamojo R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. I, b.l. 183-187).

Nukentėjusioji J. P. parodė išlaužtą A. kambario durų staktą, vietą kambaryje, kur ji gulėjo ant čiužinio, vietą ant laiptų, nuo kurios R. P. ją tempė už kojų, vietą ant kilimo pirmame aukšte, kur vyras ją spardė, vietą kieme, nuo kurios R. P. ją tempė už kojų, vietą kambaryje ant sofos, kur R. P. ją paguldė (nukentėjusiosios J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. I, b.l. 81-86).

Liudytoja A. P. parodė savo kambario išspirtas duris, vietą kambaryje, kur miegojo mama, vietą ant laiptų, kur tėvas spyrė motinai, nuo kur tempė motiną, vietą ant kilimo, kur tėvas mušė mamą, vietą namo kieme, kur tėvas tempė mamą, sofą, ant kurios laikė ją už kaklo (liudytojos A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. I, b.l. 115-121).

Liudytoja M. P. parodė vietą savo kambaryje, kur ją užsipuolė mama, vietą ant laiptų, kur ją sustabdė mama, vietą ant kilimo pirmame aukšte, kur tėvas laikė mamą, vietą, kur mama išbėgo į gatvę (liudytojos M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. I, b.l. 131,132).

Specialisto išvada Nr. G2717/10(02) ir papildoma specialisto išvada Nr. G2717/10(02) patvirtina, kad J. P. konstatuota kraujosruvos lūpose, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos veide, kakle, pakaušyje, momeninėse srityse, nugaroje, juosmenyje, rankose, kojose, kairėje klubinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimą turėtų įvertinti teismo psichiatras - ekspertas. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti prie tiriamosios nurodomų aplinkybių, t.y. suduodant smūgius rankomis, spardant, tempiant laiptais, suėmus už rankų. Sužalojimai padaryti tuojau vienas po kito ir galėjo gautis 33 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (t. I, b.l. 15,16; 95-97).

Specialisto išvada Nr. EKG 70/10(02) patvirtina, kad J. P. patirta galvos trauma ir tais metais diagnozuota epilepsija galėjo turėti įtakos pakartotinei 2010-08-24 galvos smegenų trauminės ligos (galvos sukrėtimo) eigai bei trukmei (t. I, b.l. 37-39).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-54 patvirtina, kad 2004 m. tiriamajai J. P. po tėvo mirties buvo konstatuojami adaptacijos sutrikimai (gedėjimo sindromas); J. P. po byloje nagrinėjamo 2010-08-24 įvykio konstatuojami adaptacijos sutrikimai; J. P. diagnozuojami psichikos sveikatos sutrikimai po 2010-08-24 ; adaptacijos sutrikimai priskiriami prie laikino pobūdžio psichikos sutrikimų, kurie sukelia nesunkų sveikatos sutrikimą (t. I, b.l. 54,55.).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog R. P., veikdamas netiesiogine tyčia (suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) nesunkiai sutrikdė šeimos nario sutuoktinės J. P. sveikatą. Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas, (t. I, b.l. 196) baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. II, b.l. 1-3). psichiatrinėje - narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. I, b.l. 198; t. II, b.l. 7).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Pažymėtina, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių, kaip šiuo atveju, neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2, kat. 1.1.8; Teismų praktika 27). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji J. P. teismo posėdyje pareiškė, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo.

Prokurorė nurodo, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, susitaikė su nukentėjusiąja, anksčiau jis neteistas, padaryta veikos nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų, todėl mano, kad yra visos sąlygos numatytos BK 38 str. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, įsipareigojo atlyginti žalą, anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju ir tuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis BK 38 str. 1 d. pagrindu teismo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1285,20 Lt nukentėjusiosios J. P. gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 66-71). Kaltinamasis šį civilinį ieškinį pripažino visiškai ir pažadėjo žalą atlyginti nedelsiant. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, todėl jam pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendžiant nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo susitarė - R. P. įsipareigojo nukentėjusiajai J. P. atlyginti 3000 Lt neturtinės žalos ir 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis susitarimas patvirtintinas teismo nuosprendžiu (BK 38 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

R. P. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir 3000 (tris tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P., (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1285,20 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 20 ct) išlaidų nukentėjusiosios J. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, naudai.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis