Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 78.8;77.4.2;78.2.1;113.1; 116.1

2013 m. balandžio 3 d.

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant ieškovės K. Ž. atstovei advokato padėjėjai D. S., išvadą teikiančios institucijos atstovui Virginijui Tavorui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui L. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, DNB bankui, teikiančiai išvadą institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, patikslindama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, prašydama konstatuoti, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (142 b.l.), be to nurodydama, kad gavus iš banko išrašą, yra nustatyta tikslesnė piniginė kompensacija, kurios dydis būtų 16 756 litai, todėl ieškovė didina reikalavimą šioje ieškinio dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Atstovė paaiškino, kad ieškovė šiuo metu pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje su šalių vaiku G., ten vaikas mokosi, o ieškovė dirba, todėl yra problematiška šiai šaliai grįžti į Lietuvą ir dalyvauti teisme. Ieškovei vienai sunku vaiką išlaikyti, kadangi atsakovas neteikia išlaikymo. Moteris matė, kad su vyru bendro gyvenimo nebus, todėl ji pasiryžo ir nusprendė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kad susitvarkytų dokumentus ir žinotų, jog yra laisva moteris. Atsakovas anksčiau mėgindavo gražiuoju tartis ir prišnekindavo ieškovę gyventi toliau, bet kai pastaroji įsitikino, kad vyras iš tiesų nenori turėti tikrą šeimą, nusprendė visus ryšius su juo nutraukti. Susitaikyti su ieškove ir pats atsakovas šiuo metu nenori; jis net nemėgino to daryti. sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme. Už atsakovo vardu įgytą butą ieškovė daugiausia mokėdavo kreditą, tie pinigai kartais atsakovui buvo duodami, kad jis padarytų savo vardu pavedimą bankui, todėl ieškovė prašo pinigų kompensacijos tiek, kiek jos vardu daryti pavedimai; šiuo metu bendrais paskaičiavimais yra sumokėta bankui apie 50000 litų su palūkanomis, viso buto vertė 72 000 litų, tai yra daugiau nei pusę sumokėta. Palyginus, kiek ieškovės yra įdėta į tą butą, vos ne visas butas yra jau išpirktas, todėl yra pagrįstas ieškinio prieštaravimas pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybė ir atidalinti iš bendrosios nuosavybės, priteisti ieškovei kompensaciją tokia suma, kiek ji yra bankui mokėjusi iš savo sąskaitos. Ieškovė neprašo, kad būtų priteista pusę tos sumos, jei bendrai iš viso 50 000 litų sumokėta, ieškovė turi įrodymus, kiek jinai mokėjo iš savo pinigų 16 756 litų. Be to ieškovės atstovė nurodė aplinkybę, jog ieškovė jokių liudytojų neturi ir visų šeimos iširimo aplinkybių negali įrodyti, todėl ji neprieštaraus, kad teismas nustatytų, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors 2011 m. rugsėjo mėn. jie kartu išvyko į užsienį, ieškovei greitai paaiškėjo atsakovo tikrieji ketinimai, kad jis nori turėti vaiką, kad būtų mokamos įvairios pašalpos, atsakovas neketino dirbti, ir tarp jų su ieškove tikrų santykių nebebuvo nuo 2009 m. ir atsakovas nesielgė kaip sutuoktinis. Šalys faktiškai gyvena atskirai. Išlaikymą ieškovė prašo vaikui po 600 litų kas mėnesį, atsakovas, žinodamas savo teises, kai grįš gyventi į Lietuvą, jei tokios didelės pajamos nebebus, s galės kreiptis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovės žiniomis, šiuo metu gyvena atsakovas užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą. Ieškinyje paskaičiuotas išlaikymas vaikui dėl jo gyvenimo Anglijoje; ieškovė skaičiavo tik minimaliai: vaiko maistui reikėtų - 400 litų, aprangai - 150 litų, žaislams ir mokymosi reikmenims - 100 litų, higienos priemonėm ir sveikatai -100 litų, poilsiui - 100 litų, būsto išlaidoms - 400 litų, todėl ieškovė prašydama 600 litų, mano, kad tuo būtų užtikrinti vaiko minimalūs, patys būtiniausi poreikiai, be to papildomai vaiką remia močiutė ir kiti giminaičiai. Atsakovo atlyginimas užsienyje yra beveik 4000 litų kas mėnesį, 3852 litai buvo paskutinėmis ieškovės žiniomis, bet galimybės pateikti tokią pažymą ji neturėjo. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi atsakovas visiškai vaiku nesirūpina, nesidomi ir net nepaskambina, nei per kompiuterį su sūnumi nebendrauja. Vien ieškovė rūpinasi vaiku, todėl ir prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo; teismo šaukimas šaliai įteiktas tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės, atsakovui nedalyvaujant, esant ieškinio išsprendimo būtinumui, šalių nepilnamečio vaiko interesų gynimui byloje (CPK 376 str. , 378 str., 380 str., 384 str. 2 d.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo ir jo atstovas nedalyvavo, pateikęs prašymą bylą nagrinėti iš esmės be jų dalyvavimo, palaikydami 2012-09-13 procesiniame dokumente išreikštą savo poziciją (148 b.l.)

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštišką išvadą ( 78-79 b.l.), kurioje nurodė, jog palaiko ieškovės reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo vaikui priteisimu, o išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus visus įrodymus; institucijos atstovas teismo posėdyje pateikė žodinę išvadą, kuria palaikė ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje dalyvaujančios šalies atstovės paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. Ž. ir L. Ž. santuoka sudaryta 2006-07-08 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XX ( 8 b.l. ); sutuoktiniai turi sūnų G. Ž., gimusį XXXX (12 b.l.). Be to ieškovė augina ir prižiūri kitą nepilnametį vaiką – dukrą S. K., gim. 1996 m. (13 b.l.) Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto; rašytiniais duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo 2003-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė turi įgijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , o 2006-05-25 atsakovas turi įgijęs pirkimo – pardavimo sutarties Nr.2-7056 pagrindu butą, esantį unikalus Nr. 2996-2003-3011:0064, esantį Ežero g.1-64, Šiauliuose (10; 11 b.l.). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos duomenimis, 2011-03-01 ieškovė išvyko į užsienį (Jungtinę Karalystę), 2011-08-16 atsakovas taip pat deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę ( 6,7 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš pradžių teikė reikalavimą prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; vėliau pateikė rašytinį prašymą konstatuoti, jog santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Darytina išvada, kad šalių ginče nustatyta CK 3.60 str. 3 d. prezumpcija, nes tiek ieškovės pateiktais duomenimis, tiek teismo surinkta medžiaga nustatytos aplinkybės, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vieneri metai visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Konstatuotina, kad ieškovė savo ruožtu taip pat nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą. Darytina išvada, gyvendami atskirai, išvykę į užsienį sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo, rūpinimosi šeima principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių taikymas gali pakenkti ieškovės bei šalių mažamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teismas atsižvelgia į kategorišką ieškovės reikalavimą ir santuoką nutraukia, netaikydamas termino sutuoktinio sutaikymui. Nutraukus santuoką, šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas byloje nesprendžiamas, ieškovei neteikiant tokio pobūdžio reikalavimo.

Be to nutraukiant santuoką ginčo teisena ir nesant sutuoktinių susitarimui, turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 3 d., CK 3.53 str. 2 d.) Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su sūnumi ją sieja tvirti emociniai ryšiai; viena šiuo metu prižiūri vaiką, turi visas galimybes jį auginti ir išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismas taip pat mano, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, nes yra nustatyti tvirtesni ieškovės emociniai ryšiai su vaiku, nei atsakovo.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi vadovautis įstatyminėmis nuostatomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Ieškinys iš esmės grindžiamas vaiko poreikių apskaičiavimais, jam gyvenant Jungtinėje Karalystėje, kuriais nurodyta, kad išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 1200 litų suma. Be to ieškovė pateikė 2012 metų duomenis apie savo 1960 litų siekiančias darbines pajamas per mėnesį, turėtas išlaidas, susijusias su buto nuoma ir jo priežiūra, vaiko pradinės mokyklos lankymu, taip pat gaunamas iš S. K. dukros išlaikymui skirtas pinigų sumas (31-38; 46-47). Teismo išreikalautais dokumentais apie atsakovo pajamas iš LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( b.l.40-46) nustatyta, jokių oficialių duomenų apie atsakovo darbą Lietuvoje ir gautas pajamas 2011 - 2012 metų laikotarpiu nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas taip pat negavo jokių duomenų apie atsakovo galimą darbą ir pragyvenimą užsienyje.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje,– prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog ji vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia iki 1200 litų. Tačiau atsižvelgdamas į vis didėjančius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, į esamą didelę ekonomikos infliaciją tiek Lietuvoje, tiek ES bei į turimą šalių darbingumą bei galimybes užsidirbti užsienyje, bei teismų praktikoje rekomenduotinus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga skirti ne mažesnę 1200 Lt sumą kas mėnesį. Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu ir mano, kad lygiomis dalimis ( po 600 litų ) išlaikymą vaikui gali teikti abu tėvai. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi ieškiniu į teismą dienos ( 2012-05-24). Priteisus iš atsakovo išlaikymą tenkintinas ir ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas. Ieškovė neprašo padalinti šalių įgytus kilnojamuosius daiktus, iš esmės teikdama tik vieną reikalavimą: pripažinti atsakovo vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovo 16 756 litų dydžio kompensaciją už bendrai santuokos metu įgytą butą, kurio vertė – 67200 litų Byloje pateiktais ieškovės ir trečiojo asmens rašytiniais duomenimis ( 10; 14- 30; 102-109; 110-127; 128-147) nustatyta, kad iki santuokos su ieškove pagal 2006-05-24 sudarytą notarine tvarka pirkimo - pardavimo sutartį Nr.7056, atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą: 2 kambarių butą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini) , be to tarp DNB banko ir kredito gavėjo L. Ž. buvo sudaryta 2006-06-01 Kreditavimo sutartis Nr. 4868, pagal kurią kredito gavėjui (atsakovui) suteiktas 72 010,00 Lt kreditas šiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti terminu iki 2031-04-30. Paskolos grąžinimas yra užtikrintas šio buto hipoteka. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos CK 3.89 -3.90 str., nuostatas, byloje surinktus duomenis bei trečiojo asmens ( atsakovo kreditoriaus) poziciją konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, nesant pagrindo šį atsakovo įgytą asmeninės nuosavybės teise butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ieškovė neįrodė prisidėjusi savo lėšomis prie šio turto pirkimo ir jo esminio pagerinimo. Tačiau visgi yra pagrindas priteisti ieškovei prašomą piniginę kompensaciją, teismui darant išvadą, kad ieškovė, 2007-2012 metais pravesdama į atsakovo turimą atsiskaitomąją sąskaitą suteikto kredito grąžinimui skirtas savo 16 756 litų dydžio pinigines lėšas (128-137 b.l.), taip vykdė atsakovo turimą asmeninę prievolę kreditoriui (DNB bankui) ir įgijo toje dalyje regreso teisę į skolininką (CK 6.50 str., 6.51 str. nuostatos)

Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (t.y. apytiksliai 5/6 visų reikalavimų), iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos ir rašytiniais duomenimis pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 50 Lt sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei (CPK 83 str. 4 d., 88 str., 93 str.1-2 d.). Be to iš atsakovo valstybei priteistina 833 litų bylinėjimosi išlaidų, t.y. ta žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista (92 litai - už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 216 Lt už išlaikymo reikalavimą, 503 Lt už piniginės kompensacijos priteisimą) bei 22 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą byloje (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 6 p.,10 p., 88 str., 93 str. 2 d. , 96 str. 1 d.)

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš ieškovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali 10 Lt valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės K. Ž. (iki santuokos – B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. XXXX Šiauliuose, ir atsakovo L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-05-08 Šiauliuose, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XXX, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Ž. pavardę, atsakovui – Ž.pavardę.

Nepilnamečio šalių vaiko G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. XXXX. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina - ieškove K. Ž..

Priteisti iš atsakovo L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 (šešis šimtus) litų kas mėnesį nuo 2012-05-24 iki vaiko pilnametystės.

Priteisto vaikui G. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. Ž..

Priteisti ieškovei K. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 16 756 Lt (šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus) už atsakovo asmeninės prievolės kreditoriui (DNB bankui) įvykdymą.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei K. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 50 litų (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 833 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt tris litus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.