Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-557/2015

Teisėja E. Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00311-2012-5

NUOSPRENDIS

2015 m. vasario 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2014-07-09 iki 2014-10-09 ir Europos arešto orderio pagrindu sulaikyme Jungtinėje Karalystėje būtą laiką nuo 2014-01-30 iki 2014-07-08.

Nuosprendžiu iš R. M. priteista 8330.69 Lt (2412,73 Euro) išlaidų dėl Europos arešto orderio vykdymo atlyginimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti R. R. ir J. S., o baudžiamoji byla K. J. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., nutraukta jam mirus, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą turint tikslą jas platinti bei jų platinimą ir jai vadovavo bei pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o R. R. ir J. S. nuteisti už tai, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su K. J. (miręs), neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti bei jas platino sekančiomis aplinkybėmis: R. M. iki 2012 m. sausio 31 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, mobiliojo ryšio telefonu susitarė su laisvėje esančiais R. R., K. J. ir J. S. dėl narkotinės medžiagos heroino atsiuntimo jam į Marijampolės PN. Pagal R. M. parengtą nusikalstamos veikos planą R. R. neteisėtai įgytas heroinas turėjo būti paslėptas siuntinyje su rūbais ir išsiųstas R. M. į Marijampolės PN, ant siuntinio nurodžius neteisingus siuntinio gavėjo ir siuntėjo duomenis. Veikdamas pagal R. M. parengtą nusikalstamos veikos planą, R. R. iki 2012 m. sausio 31 d. 22 val., turėdamas tikslą platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,053 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,593 g narkotinės medžiagos heroino, kuriuos pagal R. M. nurodymą 2012 m. sausio 31 d. apie 22 val. atgabeno iki J. S. ir K. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur juos perdavė J. S. ir K. J., kad milteliai būtų išsiųsti R. M. į Marijampolės PN. Iki 2012 m. vasario 7 d. bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu su J. S. ir K. J., R. M. nurodė jiems iš R. R. gautus miltelius paslėpti kokiame nors rūbe, tą rūbą kartu su kitais rūbais, kad būtų nukreiptas siuntinius tikrinančių Marijampolės PN pareigūnų dėmesys, sudėti į siuntinio dėžę ir siuntinį atsiųsti jam į Marijampolės PN, ant siuntinio nurodžius neteisingus siuntinio gavėjo ir siuntėjo duomenis. Veikdami pagal R. M. parengtą nusikalstamos veikos planą ir vykdydami jo nurodymus, K. J. ir J. S. savo gyvenamojoje vietoje iki 2012 m. vasario 6 d. laikė iš R. R. gautus miltelius. J. S. įgijo siuntinio dėžę, šortus, kuriuose turėjo būti paslėpti milteliai, kitus rūbus bei rankšluostį. 2012 m. vasario 6 d. apie 21 val. J. S. iš R. R. gautus miltelius paslėpė šortuose, juos kartu su kitais rūbais bei rankšluosčiu sudėjo į siuntinio dėžę. K. J. ant dėžės užrašė iš R. M. SMS žinute gautus siuntinio gavėjo A. G. duomenis bei neteisingus siuntinio siuntėjo M. J. duomenis, kurie vėliau SMS žinute buvo nusiųsti R. M.. 2012 m. vasario 7 d. apie 11 val. K. J. siuntinį atgabeno į AB Lietuvos pašto Kretingos pašto skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, kur jį išsiuntė R. M. į Marijampolės PN, o R. M., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti siuntinyje buvusius paslėptus miltelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2012 m. vasario 9 d. apie 14.30 val. siuntinio tikrinimo metu miltelius rado Marijampolės PN pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė arba kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo tarpu BK 259 str. 1 d. įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis skiriasi tuo, kad visi minėti neteisėti veiksmai (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atliekami, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje R. M. buvo nuteistas už tai, kad subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą turint tikslą jas platinti bei jų platinimą ir jai vadovavo bei pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Apeliantas neginčija organizavęs narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir siuntimą jam, tačiau ginčija, kad jo nusikalstamoje veikoje buvo susiformavęs tikslas gautas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis kaltininko parodymais bei objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010, 2K-618/2010).

Apylinkės teismas, pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nustatinėdamas, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, rėmėsi byloje esančiomis telefoninių pokalbių suvestinėmis. Šių pokalbių metu, apylinkės teismo vertinimu, R. M. daro žodinį “spaudimą” K. J., kad pastarasis narkotines medžiagas kuo greičiau įdėtų į siuntinį ir atsiųstų, nes jį spaudžia terminai. Pokalbių su D. S. metu R. M. aiškina, kad jam reikalinga gauti kuo greičiau. D. S. klausia R. M. apie prasiskolinimą už “sutartėles”, “aštuonis šimtus” (t. 1, b. l. 54-72). Teismas taip pat sprendė, kad 4 gr. narkotinės medžiagos yra pakankamas kiekis platinti parduodant ar grąžinant skolas, tačiau toks kiekis sunkaus narkotiko vartoti vienam R. M. būtų pavojingas sveikatai ir gyvybei, todėl jis narkotikus siuntėsi ne asmeniniam naudojimui. Tai, kad R. M. nesiruošė pats vartoti narkotinių medžiagų, teismas grindė ir tuo, jog byloje nėra duomenų, kad R. M. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Be to, teismas konstatavo, kad pataisos namų 2014-07-22 raštas (t. 4, b. l. 89), kuriame nurodyta, kad R. M. nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31 keturis kartus buvo atliekamas testas neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti ir tris kartus jis buvo neblaivus, nepatvirtina, kad R. M. nesiruošė įgytų narkotinių medžiagų platinti, o priešingai, tik patvirtina, kad R. M. buvo suinteresuotas narkotines medžiagas įgyti iš išorės (laisvės) tikslu narkotines medžiagas platinti laisvės atėmimo vietoje, t.y. parduoti ar atiduoti už skolas. Tačiau su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju įrodytas nuteistojo tikslas platinti narkotines medžiagas, sutikti negalima.

Nuteistasis R. M. viso proceso metu (t. 1, b. l. 144-145, 152-153, t. 4, b. l. 99-100) nuosekliai neigė, kad planavo platinti gautas narkotines medžiagas, teigė, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų, heroiną norėjo atsisiųsti savo gimtadieniui (vasario 8 d.), nes taip pigiau nei pirkti vietoje. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jokio spaudimo nejautė, o žinutėse Nr. 3915, 3916 (t. 1, b. l. 67) ir pokalbių metu D. S. ir K. J. (t. 1, b. l. 54-72) nurodė, kad yra skolingas ir negavęs siuntinio laiku turės problemų tyčia meluodamas, siekdamas paskubinti bendrininkus jam perduoti narkotikus. Apelianto versiją, kad narkotines medžiagas žadėjo naudoti savo reikmėms ir tai, kad jis pastoviai vartodavo narkotikus, patvirtina byloje esantis pataisos namų 2014-07-22 raštas (t. 4, b. l. 89), kuriame užfiksuota, kad nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31 laisvės atėmimo vietoje keturis kartus tikrinant R. M. apsvaigimą, jis tris kartus rastas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, R. M. siųsto heroino grynoji masė buvo ne 4 g., o 0,593 g. (bendra heroino masė su priemaišomis sudarė miltelius, kurių masė buvo 3,053 g. (t. 1, b. l. 18-19). Atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, matyti, kad heroino kiekis, kurį bandė įgyti R. M., yra keturis kartus mažesnis už minimalią ribą (2 g.), kuomet heroino kiekis laikomas dideliu. Atsižvelgiant į R. M. deklaruojamą ir objektyviais bylos duomenimis patvirtintą R. M. narkotinių medžiagų vartojimą, šio vartojimo mastą, į tai, kad nusikaltimo metu R. M. buvo įkalinimo įstaigoje, į kurią siunčiami siuntiniai griežtai tikrinami, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bandytas atsisiųsti narkotikų kiekis, pats savaime būdamas pakankamai dideliu ir vieno asmens nesuvartojamas vienu metu, vienareikšmiškai patvirtina, kad narkotikai buvo skirti platinimui. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atitinkamo kiekio heroino siuntimas nepaneigia ir nuo narkotikų priklausomo R. M. siekio ilgesniam laikui apsirūpinti narkotinėmis medžiagomis asmeniniam vartojimui laisvės atėmimo vietoje. Apelianto aiškinimas, kad bendraudamas telefonu su bendrininkais jis melagingai nurodė, jog narkotikai reikalingi skolų grąžinimui, tokiu būdu siekdamas paskubinti narkotikų siuntimo procesą, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Priešingai, narkotikų siuntimo laikas iš esmės sutampa su nuteistojo gimtadieniu, kas taip pat patvirtina jo aiškinimą apie siekį pavartoti narkotikų gimtadienio proga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors R. M. yra 7 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, jis anksčiau nėra teistas dėl narkotinių medžiagų platinimo, duomenų, kad R. M. būtų užsiėmęs narkotikų platinimu iki šiame nuosprendyje aptartų nusikaltimų padarymo, byloje nėra. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kuriems R. M. būtų buvęs skolingas, ar apie kažkokius išankstinius susitarimus, kad atsiųsti narkotikai R. M. bus kam nors perduoti. Nėra nustatyti ir asmenys, kuriems R. M. galimai planavo perduoti narkotines medžiagas.

Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju R. M. kategoriškai neigiant, kad jis turėjo tikslą gautas narkotines medžiagas platinti, vien jo telefoninių pokalbių su bendrininkais metu jo paties pasakytų žodžių, kad turi skolų ir jam reikia narkotikų jas padengti, nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, kad R. M. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas tikslu platinti. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti R. M. tikslą platinti heroiną, byloje nėra, R. M. aiškinimas, jog heroiną jis siekė įsigyti asmeniniam vartojimui, lieka iki galo nepaneigtas. Tuo būdu byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina tik tą faktą, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis R. M. pasikėsino įgyti 0,593 g narkotinės medžiagos heroino, neturėdamas tikslo jo platinti. Remiantis išdėstytu, nuosprendis keistinas, R. M. veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. perkvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. Šis nuosprendžio pakeitimas nekeičia R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., taip pat ir kitų nuteistųjų veikos kvalifikavimo, kadangi nepriklausomai nuo R. M. numatyto tolesnio heroino panaudojimo būdo jas atsiuntus į pataisos namus neginčijamai nustatyta, kad R. M. organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą turint tikslą jas platinti bei jų platinimą (šią nusikalstamą veiką R. M. pripažįsta ir savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija).

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. M. neturėjo tikslo platinti gautų narkotinių medžiagų, ir atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (t. 1, b. l. 144-145, 152-153), tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme (t. 4, b. l. 99-100), tiek ir apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 123-126) R. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl visų pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo ir taip padėjo išsiaiškinti jų aplinkybes, yra pagrindas pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tiek dėl veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., tiek ir dėl veikos pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d.

Skirdama bausmę R. M. pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiama, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. M. pasikėsino (nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių) padaryti tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepadarė tinkamo poveikio R. M.. Teismas vertina, jog R. M. nėra linkęs taisytis, tyčia ignoruoja elementarias visuomenėje priimtas elgesio taisykles, yra linkęs nusikalsti, nusikalstamas veikas vykdė net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl jam, kaip recidyvistui, skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nusikaltimas nebaigtas, parenkamas bausmės dydis, mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nustačius, kad egzistuoja R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, iš naujo svarstytinas ir bausmės pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dydžio klausimas. Pirmos instancijos teismas, nenustatęs R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, skyrė jam BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui lygią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir taip padėjo ją ištirti, yra pagrindas jam paskirtą bausmę mažinti ir skirti už BK 260 str. 1 d. nustatytą bausmės vidurkį mažesnę bausmę. Vienok, nustatant tikslų bausmės dydį, kolegija atsižvelgia, kad R. M. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, visa tai neduoda pagrindo ženklesniam bausmės švelninimui, todėl nuteistajam skirtina bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Apeliaciniame skunde R. M. nurodo, kad iš jo priteisti 8330.69 Lt (2412,73 Euro) išlaidų, patirtų vykdant Europos arešto orderį, yra aiškiai per didelė suma ir šią sumą turėtų dengti valstybė. Pagal BPK 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie įtarimą R. M. pranešta 2012 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 143), 2013 m. sausio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu R. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 217-218), apie kardomosios priemonės paskyrimą R. M. paskelbta pasirašytinai. Toliau vykstant bylos nagrinėjimui teisme, būdamas pasirašytinai informuotas apie 2013-03-13 vyksiantį teismo posėdį (t. 2, b. l. 225), R. M. pasislėpė nuo teismo. Vykdant tarptautinę pasislėpusio nuo teismo R. M. paiešką, jis buvo surastas užsienyje ir pagal Eoropos arešto orderį perduotas Lietuvai. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M., žinodamas, kad yra kaltinamas byloje, kurioje vyksta teismo procesas, savo sąmoningais veiksmais, siekdamas pasislėpti nuo teismo, išvyko iš Lietuvos, ko pasėkoje ir kilo būtinybė atlikti jo ekstradiciją ir buvo patirtos su tuo susijusios išlaidos, todėl jos turi būti priteistos iš R. M.. Visos ekstradicijos metu patirtos išlaidos yra pagrįstos, patvirtintos byloje esančiomis sąskaitomis-faktūromis ir kitais dokumentais (t. 4, b. l. 53-59), šie dokumentai buvo ištirti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 102), todėl nuteistojo R. M. teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su Europos arešto orderio vykdymo išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir kad patirtos išlaidos yra per didelės, yra visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo R. M. veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 22 str. ir 259 str. 1 d. ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

R. M. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., R. M. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. bei pagal BK 22 str. ir 259 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.