- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- I-2024-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00284-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- H. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. C. (H. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai H. C. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–10), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-813 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Irano Islamo Respublikos piliečiui H. C.“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas šiais skundo argumentais grindžia tai, kad Departamentas, neatlikęs išsamaus tyrimo, priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą Sprendimą.
Bendrovės buveinės adresas gali būti ten, kur yra patogiau jos akcininkui. Tai, kad buveinė palikta tuo adresu, kuriuo ją įregistravo prieš tai buvę akcininkai, nesudaro juridinio pagrindo teigti, kad bendrovės dabartinis akcininkas elgiasi nesąžiningai ir kad buveine esantis gyvenamasis namas nėra tinkama vieta bendrovei gauti korespondenciją. Tai, kad šiame name yra įregistruoti du nepilnamečiai asmenys iš vis nėra niekaip susiję su pareiškėju. Verslo praktikoje yra įprasta nuomotis virtualų ofisą.
Tai, kad UAB „Segira“ akcininkei ir direktorei, su kuria pareiškėjas ketino vystyti verslą kartu, nebuvo pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi įtakos pareiškėjo prašymui išduoti nacionalinę vizą.
Pareiškėjas dalį UAB „Segira“ akcijų įsigijo tam, kad vykdytų veiklą Lietuvos Respublikoje. UAB „Segira“ vykdomą ar nevykdomą veiklą įrodo ne tik sudarytos sutartys su kontrahentais, bet ir pateiktos apmokėtos sąskaitos faktūros. Tai, kad UAB „Segira“ vykdo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, patvirtina faktas, jog Vilniuje veikia šios bendrovės atidaryta maitinimo įstaiga, bendrovė turi galiojančius tokiai veiklai taikomais teisės aktais išduotus pažymėjimus. Vykdomą veiklą patvirtina ne tik teismui teikiamos nuolat bendrovės vardu sudaromos paslaugų teikimo sutartys, bet ir sutartis, pagal kurią UAB „Segira“ saugoma visą parą. Departamentas neprašė jokios papildomos informacijos, kuri įrodo, kad UAB „Segira“ vykdė ir vykdo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ketina plėtoti Lietuvos Respublikoje batų prekybos veiklą. Tam vyksta derybos su UAB „Eika“ dėl patalpų nuomos, pervestas ir pradinis nuomos įnašas (5 000,00 Eur) ir parengti pradiniai dokumentai.
Tai, kad UAB „Segira“ dokumentuose yra padaryta semantinių ir spausdinimo klaidų, nedaro šių dokumentų negaliojančių, jos nekeičia jų turinio ir reikšmės. Nors Departamentas teisingai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas, pasirašant dokumentus, nebuvo Lietuvos Respublikoje. Tačiau, jei Departamentui buvo kilę abejonių dėl dokumentų originalumo, tokiu atveju turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, o ne vadovaudamasis vien prielaidomis padaryti galutines išvadas. Departamentas nesurinko jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių savo išvadą dėl dokumentų originalumo, todėl išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Departamentui buvo pateikti visi dokumentai, susiję su dokumentų pasirašymu.
UAB „Segira“ akcijos yra apmokėtos. Tačiau, jei Departamentui buvo kilę abejonių dėl akcijų apmokėjimo, tokiu atveju turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų. Todėl teismui teikiami įrodymai, patvirtinantys, kad akcijos yra apmokėtos tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu (2 t., b. l. 86–90) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundo argumentai dėl UAB „Segira“ buveinės vietos ir UAB „Segira“ akcininkės ir direktorės nepaneigia Departamento išvados, kuri padaryta įvertinus ne tik nustatytas ir Sprendime išdėstytas aplinkybes dėl UAB „Segira“ buveinės, bet visų aplinkybių kontekste, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, tik formaliai siekė atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti. Priešingai nei teigiama skunde, Departamento nustatytos ir Sprendime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo tikslas nėra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie UAB „Segira“ 48 vnt. akcijų apmokėjimą. Duomenų, kad pareiškėjas šių įrodymų negalėjo pateikti prašymo pateikimo momentu, nėra. Departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsieniečius dėl kilusių abejonių dėl jų prašymų pagrįstumo. Pareigą pagrįsti savo veiklos realumą turi pareiškėjas. Pareiškėjo skundo argumentus dėl dokumentų originalumo paneigia Departamento nustatytos aplinkybės, kad dokumentai buvo pasirašyti originaliais, o ne autorizuotais elektroniniais parašais. Be to, dokumentuose nėra nurodyta, kad jie sudaryti ne Vilniuje. Vadinasi, jų sudarymo metu šalys turėjo būti Vilniuje, ko nebuvo ir tai patvirtina pats pareiškėjas. Skundo argumentus, kad sutarčių semantinės ir gramatinės klaidos buvo dar prieš kreipiantis į profesionalius teisininkus, paneigia paties pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai dėl dokumentų siuntimo DHL pašto siunta. Departamentas nevertino UAB „Segira“ veiklos vykdymo, todėl ir Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad UAB „Segira“ nevykdo veiklos. Sprendimas priimtas teisės aktų pagrindu, priemonė motyvuota ir proporcinga, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą (2 t., b. l. 91–94) išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodyta, kad pagrindinis pareiškėjo kelionės tikslas – verslas, ir jį pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 117–153): pasus, 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „Segira“, UAB „Segira“ įstatus, UAB „Segira“ akcininkus 2018 m. lapkričio 2 d. duomenimis, UAB „Segira“ akcininkus 2018 m. lapkričio 16 d. duomenimis, UAB „Segira“ balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Segira“ apskaitos tvarkymo sutartį, pareiškėjo finansinės būklės pažymą, UAB „Segira“ 2018 m. lapkričio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tos pačios dienos visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad visuotinis susirinkimas nusprendė padidinti UAB „Segira“ įstatinį kapitalą iki 600 vnt. akcijų, tos pačios dienos akcijų pasirašymo sutartį, UAB „Segira“ sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. pervedė į UAB „Segira“ 13 800,00 Eur įstatinio kapitalo didinimui, galiojanti gyvybės draudimą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir savo surinktus duomenis (2 t., b. l. 155–194), priėmė skundžiamą Sprendimą (2 t., b. l. 195–199), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 ir 2 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, ir, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2017 m. gruodžio 28 d. redakcija). Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Aprašo 90 punkte įtvirtinta, kad nacionalinė viza panaikinama Įstatymo 19 straipsnyje nustatytais pagrindais.
4. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad, sprendžiant dėl prašymo išduoti nacionalinę vizą Aprašo 70.10 papunkčio pagrindu, turi būti įvertinta, ar užsienietis, teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, įrodė, kad jo atvykimo tikslas yra užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir kad jis yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo prašymas yra pagrįstas, kadangi jis ketina Lietuvos Respublikoje vykdyti teisėtą veiklą, o Departamento argumentai, kuriais atsisakyta jam išduoti nacionalinę vizą, yra nepagrįsti, dalis jų paremti prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Departamentas teigia, kad, įvertinęs pareiškėjo pateiktų ir Departamento nustatytų duomenų visumą, buvo pagrįstai suabejota pareiškėjo deklaruojamo tikslo (vykdyti teisėtą veiklą UAB „Segira“) realumu. Nors pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad Departamentas privalėjo kilus bet kokioms abejonėms dėl jo prašymo išduoti nacionalinę vizą, kreiptis į jį dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau pažymėtina, kad Departamentui, nagrinėjančiam prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo, nustatyta teisė, o ne pareiga kreiptis į užsienietį su prašymu pateikti papildomus dokumentus. Todėl tai, kad Departamentas priima sprendimą nepasinaudojęs tokia teise savaime nėra priimto sprendimo neteisėtumo pagrindas. Kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, atsižvelgus į tai, kad būtent užsieniečiui yra nustatyta pareiga pagrįsti savo teikiamą prašymą išduoti nacionalinę vizą.
5. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėje teisenoje galioja teisėjo vaidmens aktyvumo modelis, pagal kurį prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (liet. pagal pareigą) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
6. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Departamento surinktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Departamento argumentai, susiję su UAB „Segira“ buveinės adresu ir UAB „Segira“ akcininkės ir direktorės leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo aplinkybėmis, individualiai ir (ar) vertinant visumoje neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą.
Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, jog ketina užsiimti teisėta veikla – verslu, prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra UAB „Segira“ akcininkas, o UAB „Segira“ atitinka jai keliamus reikalavimus. Aptartame teisiniame reguliavime užsienietis gali teikti prašymą išduoti nacionalinę vizą tik tokiu atveju, jei ne tik ketina vykdyti teisėtą veiklą, bet ir yra privataus juridinio asmens, kuris įsteigtas ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, t. y. akcininkas ir jeigu to privataus juridinio asmens nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija ex officio nustatė, kad šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Segira“ įsteigta 2018 m. liepos 5 d. (2 t., b. l. 119), o pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. Vadinasi, UAB „Segira“ yra įsteigta tik daugiau nei prieš 4 mėnesius iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, o ne anksčiau nei prieš metus, kaip reikalaujama.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepaisant to, jog UAB „Segira“ įsteigta nuo 2018 m. liepos 5 d., tačiau jos įstatinis kapitalas visiškai apmokėtas tik po maždaug 4 mėnesių, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d. ir po 3 dienų pareiškėjas pateikia prašymą suteikti nacionalinę vizą. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Segira“ įstatinio kapitalo didinimas ir akcijų pasirašymas buvo tiesiogiai susijęs su tuo, kad pareiškėjas atitiktų reikalavimus, keliamus prašymams suteikti nacionalinę vizą. Pažymėtina ir tai, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas ir taip, kad pareiškėjas būtų investavęs į UAB „Segira“ ne mažiau kaip 14 000,00 Eur. Tai patvirtina paties pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų visuma. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad, kaip teisingai nustatė Departamentas, pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą įrodė tik tai, kad investavo į UAB „Segira“ 13 8000,00 Eur, nes nepateikė Departamentui rašytinių įrodymų apie likusių akcijų, t. y. 48 vnt. apmokėjimą (ginčo dėl to nėra). Tik teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė ne sąskaitų išrašą, kuriuo anksčiau įrodinėjo pervestas lėšas, tačiau šį kartą kasos pajamų orderį (1 t., b. l. 42), iš kurio matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimta 1 200,00 Eur už UAB „Segira“ akcijų įsigijimą. Visgi ši aplinkybė nepaneigia to, kad aptarta UAB „Segira“ įstatinio kapitalo didinimo ir akcijų apmokėjimo eiga iš esmės pagrindžia Departamento išvadą, jog pareiškėjas neketina vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, o teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą iš esmės siekia tik formaliai atitikti jam keliamus reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas pateikė daug dokumentų, pagrindžiančių, jog UAB „Segira“ vykdo realią veiklą, neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju vertinamas ne UAB „Segira“ veiklos fiktyvumas ar nefiktyvumas, o pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą, kuriuo jis turi pagrįsti ne UAB „Segira“ veiklos realumą, o tai, kad jis pats vykdys teisėtą veiklą, pagrįstumas.
7. Esant tokioms ex officio nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nors ir nepakankamais motyvais, tačiau iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Įstatyme nėra įtvirtinta apribojimų kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. C. (H. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.