Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-454-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-454-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos
Trečiasis asmuo
Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-454-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10023-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo I. P. ieškinio atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Kretingos ligoninės gydytojo neurologo P. S. I. P. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo ieškovui buvo nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta nustatyti ieškovui I. P. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus (t. y. patikslinti išrašus iš medicininių dokumentų, taip pat pateikti duomenis, ar ieškovas kreipėsi tiesiogiai į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę su prašymu dėl įrašo ir sprendimo panaikinimo).

3. Teismas nustatė, kad iš ieškovo pateiktų medicininių išrašų neįmanoma nustatyti, kam jie priklauso, taip pat neaišku, kokios įstaigos šie medicininiai įrašai atlikti. Be to, remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, teismas pažymėjo, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė duomenų, jog jis būtų laikęsis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. būtų kreipęsis tiesiogiai į nurodytas įstaigas dėl įrašo ir sprendimo panaikinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas I. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pateikti duomenis, ar jis kreipėsi tiesiogiai į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę su prašymu dėl įrašo ir sprendimo panaikinimo. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis šiuo atveju netaikoma, kadangi šia norma reguliuojami ginčai, kylantys dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo. Šiuo atveju ginčijamas medicininis įrašas ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas, kurių apskundimui nėra nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį, teismas turi išsiaiškinti, ar ieškovas yra pasinaudojęs tai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka (137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

7. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis netaikytina, nes ja reguliuojami ginčai, kylantys dėl žalos pacientų sveikatai atlyginimo. Apelianto teigimu, ieškovo ieškiniu reiškiamiems reikalavimams nėra nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

8. Kadangi ieškovo reiškiami reikalavimai kildinami iš paciento teisių, nagrinėjamu atveju aktualus specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reglamentavimas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

9. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalyse numatytą reglamentavimą, matyti, kad šiame įstatyme numatyta skundų nagrinėjimo tvarka taikytina ir paciento skundams, nesusijusiems su žalos atlyginimu. Įvertinus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje numatytą pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paciento skundas, nesusijęs su žalos atlyginimu, pirmiausia turi būti nagrinėtas sveikatos priežiūros įstaigoje.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis kreipėsi tiesiogiai į sveikatos priežiūros įstaigas (VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę) dėl ginčijamo įrašo ir sprendimo panaikinimo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių duomenų pateikimo pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nustačius, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, terminas atnaujinamas ir ieškovui apskųstoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti nustatytinas 10 dienų terminas, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad per nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui I. P. 10 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka.

Teisėja Albina Pupeikienė