Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Suinteresuotas asmuo R. L. su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo - Šiaulių apskrities VMI – nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (30 b. l.) matyti, kad neprieštarauja dėl V. L. prašomo juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškėjas nurodė, kad jo motina E. L. mirė 1993 m. balandžio 14 d. Iki pat mirties ji gyveno santuokoje su jo tėvu A. L., kuris po savo žmonos mirties liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktine, naudojosi visu bendrai užgyventu turtu – baldais, namų apyvokos daiktais, rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu mirusios sutuoktinės vardu, naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu.

Suinteresuotas asmuo R. L. paaiškino analogiškai pareiškėjui V. L.

Liudytojas M. A. parodė, kad E. L. iki mirties gyveno kartu su savo sutuoktiniu A., po jos mirties A. L. liko gyventi tame pačiame bute, kuriame gyveno su sutuoktine.

Iš mirties (5 b. l.), santuokos (13 b. l.) liudijimų matyti, kad E. L. mirė 1993 m. balandžio 14 d., būdama santuokoje su A. L.. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo (7-8 b. l.), nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (9-10 b. l.) matyti, kad mirusiajai E. L. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamas turtas – 2,90 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono PK pažymos (6 b. l.) matyti, kad E. L. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notaro liudijimo (12 b. l.), Šiaulių apskrities archyvo pažymos (11 b. l.) matyti, kad niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti mirusios E. L. palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla į jos palikimą nebuvo užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų. Teisme pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. L. patvirtino, kad po jų motinos E. L. mirties jos palikimo įstatymo nustatyta tvarka niekas nepriėmė. Suinteresuotas asmuo R. L., liudytojas M. A. patvirtino, kad po E. L. mirties jos sutuoktinis A. L. naudojasi visu bendrai užgyventu turtu – namų apyvokos ir buities daiktais, mirusios sutuoktinės asmeniniu turtu – žemės sklypu.

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad po E. L. mirties visą jai priklausiusį turtą, jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toliau valdė ir tvarkė ją pergyvenęs sutuoktinis, mirusios E. L. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai - pretenzijų dėl palikimo priėmimo A. L. nereiškė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. A. L. – mirusios E. L. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Duomenų, kad A. L. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimą, nėra. Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad A. L. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – ne tik jos asmeninius daiktus, bet ir nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Pareiškėjo veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo kiti įpėdiniai, kurie dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po E. L. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis A. L..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, tačiau tokios išlaidos šioje byloje yra mažesnės nei 10 Lt, todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., 268 str., 270 str., teismas

n usprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po E. L., gimusios 1942 m. gegužės 1 d., mirties 1993 m. balandžio 14 d. jos palikimą priėmė A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.