Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. RV-23-11075 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžimojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą subendrinta galutine - 2 metų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo (įsiteisėjimo data – 2023 m. birželio 30 d.). Faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 3 mėnesniai 15 dienų

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 6 d.

Bausmės pabaiga - 2025 m. balandžio 6 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-11075 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 9 d. atliktu pirminiu vertinimu, taikant OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidė įkalinimo įstaigos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas. 1 kartą skatintas. Įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau Komisija pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Komisijos nuomone E. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vielos, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, problemiški santykiai su partneriu / partnere, problemiški santykiai su partnere, smurto prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos. būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, diskriminacinės nuostatos, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėjo, kad apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK, 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, jog nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos nesunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, tačiau kas kartą stebimas nusikaltimų sunkėjimas, nusikalstama prieš savo artimus šeimos narius, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad abiejų smurto aukų – sugyventinės ir žmonos, atžvilgiu asmuo neįžvelgia savo kaltės, visą kaltę perkelia moterims. Nei su žmona, nei su sugyventine nebendrauja.

Nors iš Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje Nr. RV-23-9676 matyti, jog nuteistasis 2023 m. spalio 16 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau Socialinio tyrimo išvadpje pažymėta, kad nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, vertinimo metu asmuo nepripažįsta problemų susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu. Nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu ypatumai gali būti siejami su savitvardos praradimu bei agresija. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu išlaikymas ir didinimas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, kategoriškumas, empatijos stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. I eisės pažeidėjas nurodo, jog neformaliosios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta formaliai, linkęs kraštutinai sumenkinti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei kaltinti nukentėjusiąsias dėl savo paties veiksmų

Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, 1 kartą skatintas, įkalinimo įstaigoje dalyvavo vienoje pozityvaus užimtumo veikloje ir kaip minėta, 2023 m. spalio 16 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vertinimo metu nepripažino problemų susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, taigi nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu ypatumai gali būti siejami su savitvardos praradimu bei agresija. Šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta aukšta. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo E. K. elgesyje vis dar stebimi net 33 kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partneriu / partnere; problemiški santykiai su partnere; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; diskriminacinės nuostatos; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu: kad asmuo ribotai suvokia kitų teises - asmenines laisves. Teisės pažeidėjo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Turima informacija sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis vadovavosi nuostatomis, pateisinančiomis nusikalstamą elgesį. Nuteistasis nors iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teisės pažeidėjas stokoja oficialios nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, taip pat sugebėjimo išlaikyti darbo santykius. Įkalinimo įstaigoje asmuo dirba. Nuteistojo pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo darytos iš finansinių paskatų, galima daryti išvadą, jog išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti srities nebūtų galima laikyti kriminogeniniu veiksniu, tačiau pozityvaus užimtumo stoka bei darbinės veiklos neturėjimas galimai galėjo turėti įtakos asmens nusikalstamam elgesiui. Taigi oficialus darbas ateityje galėtų būti

veiksnys, padedantis pragyventi gaunant teisėtas pajamas.

Itin svarbu ir tai, kad nuteistojo finansinė padėtis yra nestabili, jis turi įsiskolinimų. Iš 2023 m. spalio 31 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. NFP-23-993 „Apie vykdomuosius raštus“ matyti, jog teisės pažeidėjas pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 436,00 Eur, išieškota suma 76,00 Eur, savanoriškai skolos nedengė. Nuteistojo finansinė padėtis yra nestabili, jis turi didelių įsiskolinimų (atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas), pajamos laisvėje nėra stabilios ar pastovios, dažnai ir neoficialios. Atsižvelgiant į turimą informaciją, galima teigti, jog teisės pažeidėjas stokoja lėšų paskirstymo kompetencijų. Siekiant turimų finansinių įsipareigojimų dengimo yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis ne tik, kad nėra sukūręs santykių, tačiau jo santykiai tiek su žmona, tiek su sugyventine yra konfliktiški bei susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška (t. y. jis nuolat smurtauja artimoje aplinkoje). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui „ryšiai“ sritis yra aktualus kriminogeninis poreikis. Pažymėta, jog nesprendžiant su tuo susijusių problemų (perteklinis alkoholio vartojimas, konfliktų sprendimo įgūdžių stiprinimas ir t.t.) rizika pakartotinai nusikalsti gali didėti. Nuteistojo nustatytų taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, alkoholio vartojimas, draugai bei pažįstamieji ir pan., turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir betarpiškai yra siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas, organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams.

Pažymėtina, kad teisės pažeidėjo emocinės gerovės ypatumai yra susiję su jo nusikalstama veika, o taip pat neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Atsižvelgiant į nuteistojo emocinės gerovės ypatumus, galima daryti prielaidą, jog nuteistasis stokoja savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių, kas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raiška. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas.

Taip pat pažymėtina, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, kategoriškumas, empatijos stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui, gali sustiprėti.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis vertas pasitikėjimo, yra sktintas, dirba, nurodo, jog nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau teismas, įvertinęs pateiktą lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, socialinio tyrimo išvadą ir kitus duomenis pateiktus iš nuteistojo asmens bylos, sutikti su skundo argumentais neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o kartu turi koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Suvaržymai vertinami ir kaip atliekamos bausmės dalis, šiuo atveju spręstina, kad E. K. neatliktos bausmės dalis 1 metai, 3 mėnesiai, 15 dienos (Komisijos posėdžio dienai), dar yra pakankamai didelė ir teismas negali konstatuoti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti ir kad bausmės atlikimas jau yra paveikęs nuteistąjį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikaltų. Be to, nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, kurie paneigiami rašytiniai įrodymais, jog jo nusikalstamumo rizika dar didelė, daug kriminogeninių veiksių, o nurodytos aplinkybės apie saktinimą, darbą ir pan. nei patvirtina, nei paneigia konkrečiai jo lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris nors ir atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Skunde akcentuojamas darbo ir gyvenamosios vietos turėjimas ir siekis juos išsaugoti, šiuo atveju, neturi jokios reikšmės, kadangi nuteistasis, gyvendamas laisvėje ir daręs nusikaltimus, taip pat turėjo darbą ir gyvenamąją vietą, tačiau savo neleistinu elgesiu viską prarado ir nuo nusikaltimų šie faktai neatgrasė.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę ir jo elgesio pokytis dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės. Konstatuotina, kad Komisijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. RV-23-11075 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nuteistojo E. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. RV-23-11075 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.