- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- eI3-1094-423/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- E. M.
- Advokatai
- Laurynas Zinkevičius
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. M. – Š. ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. skundu prašo teismo panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 2024-12-18 sprendimą Nr. (4.43 E) 3S-2860 „Dėl prašymo nagrinėjimo iš naujo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-09-02 prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas)).
Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2024-09-02 pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš “žemės ūkio” į “Kita (žemės)” ir žemės sklypo naudojimo būdą iš “kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai” į “vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos”. Atsakovė 2024-10-14 sprendimu Nr. (4.43 E) 3S-2272 „Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“ prašymo netenkino. Pareiškėjas 2024-10-23 pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija 2024-12-10 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino atsakovės 2024-10-14 sprendimą ir įpareigojo atsakovę pareiškėjo 2024-09-02 prašymą išnagrinėti iš naujo. Švenčionių rajono savivaldybė ginčijamu 2024-12-18 sprendimu Nr. (4.43 E) 3S-2860 „Dėl prašymo nagrinėjimo iš naujo“ pareiškėjo 2024-09-02 prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsisakė pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nurodydama, kad pagal Švenčionių rajono savivaldybės vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius brėžinyje Žemės sklypas nors ir patenka į priskiriamą gyvenamąją teritoriją (GG), tačiau pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planus) Žemės sklypas patenka į zoną „ŽAs“ (specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona) ir nepatenka į nei vieną iš minėtoje planavimo schemoje numatytų gyvenamųjų zonų, kuriose numatyta (galima) urbanistinė plėtra. Šiuo atveju Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema priskiriama prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir jos sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už Kaltanėnų miestelio bendrojo plano sprendinius.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar žemės valdos projektai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 23 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą, jeigu jis nenustatytas, taikomos Aprašo 5, 6, 8, 10, 15 ir 19 punktų nuostatos.
Šiuo atveju Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), todėl jam yra taikomi Kaltanėnų miestelio bendrojo plano apribojimai. Taigi, atsakovė privalėjo įvertinti, kokie apribojimai yra taikomi Žemės sklypui pagal vietovės lygmens bendrojo plano - Kaltanėnų miestelio bendrojo plano, patvirtinto Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015-09-24 sprendimu Nr. T-161 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į gyvenamąją teritoriją (GG), skirtą visų tipų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais.
Taigi, Bendrasis planas neriboja tokios Žemės sklypo paskirties ir tokio naudojimo būdo, į kurį pareiškėjas prašo pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimo būdą ir paskirtį, pakeitimo, todėl atsakovė nepagrįstai netenkino prašymo ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas (Žemės įstatymo 23 str. 1 d., Aprašo 2 p.). Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, jog remiantis Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais, ginčo sklypas nepatenka į gyvenamąją zoną, kurioje numatyta urbanistinė plėtra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-28 nutarimu Nr. 416 patvirtintos Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius Žemės sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo plane pažymėtą zoną indeksu „ŽAs“ - Specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto pagrindinių sprendinių 48 punktas numato, kad naujos sodybos gali būti kuriamos - ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonų specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 2 hektarai (48.3 p.). Tačiau pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo keitimui Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema apribojimų netaiko. Bendrasis planas taip pat nenumato apribojimo keisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklypams, kurie patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.
Šiuo atveju atsakovės plečiamas Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemoje išdėstytų normų aiškinimas yra visiškai nesuderinamas su įstatymo viršenybės principu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog vykdant Komisijos 2024-12-10 sprendimą Švenčionių rajono savivaldybė iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2024-09-02 prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo jo netenkino. Sprendime atsakovė nurodė, jog pagal Švenčionių rajono savivaldybės vietovės lygmens bendrojo plano (Kaltanėnų miestelio bendrasis planas) sprendinius Žemės sklypas patenka į priskiriamą gyvenamąją teritoriją (GG), tačiau Bendrojo plano 1.2 papunktyje „Miestelio padėtis Švenčionių rajono erdvinėje sistemoje“ nurodyta, kad Kaltanėnai patenka į institucinių saugomų teritorijų žemės naudojimo zoną – veikla vykdoma pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius. Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą (ribų ir tvarkymo planus), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-28 nutarimu Nr. 416 „Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ (toliau – ir Planavimo schema), Žemės sklypas patenka į zoną „ŽAs“ (specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona) ir nepatenka į nei vieną iš Planavimo schemoje numatytų gyvenamųjų zonų, kuriose numatyta (galima) urbanistinė plėtra.
Atsakovė Sprendime taip pat nurodė, jog TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema priskiriama prie Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir jos sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už Kaltanėnų miestelio bendrąjį planą. Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius Žemės sklypas nepatenka į nei vieną iš Planavimo schemoje numatytų gyvenamųjų zonų, kuriose numatyta urbanistinė plėtra, todėl sklype urbanistinė plėtra negalima. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime nurodė, kad žemės sklypai, esantys Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, vadovaujantis Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo planu, yra skirstomi į kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypas nepatenka į gyvenamosios paskirties zoną. Todėl Žemės sklypo naudojimo būdas iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir paskirtis iš „žemės ūkio“ į „Kita (žemės)“ negali būti keičiami, kadangi sklypas patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-14 nutarimu Nr. 455.
Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kokia veikla gali būti vykdoma specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal šio nutarimo 48.3. punktą, gali būti kuriamos naujos sodybos žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 2 hektarai. Kitų sąlygų bei išlygų nenumatyta.
Pažymėjo, kad pagal TPĮ 4 straipsnio 4 dalį valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Švenčionių rajono savivaldybės 2024-12-18 sprendimo Nr. (4.43 E) 3S-2860 „Dėl prašymo nagrinėjimo iš naujo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2024-09-02 pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš “žemės ūkio” į “Kita (žemės)” ir žemės sklypo naudojimo būdą iš “kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai” į “vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos”. Atsakovė 2024-10-14 sprendimu Nr. (4.43 E) 3S-2272 „Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“ prašymo netenkino. Pareiškėjas 2024-10-23 pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Komisija 2024-12-10 sprendimu byloje Nr. AG-88504-2024 pareiškėjo skundą patenkino, panaikino atsakovės 2024-10-14 sprendimą ir įpareigojo atsakovę pareiškėjo 2024-09-02 prašymą išnagrinėti iš naujo. Švenčionių rajono savivaldybė ginčijamu 2024-12-18 sprendimu Nr. (4.43 E) 3S-2860 „Dėl prašymo nagrinėjimo iš naujo“ pareiškėjo 2024-09-02 prašymo netenkino.
Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius Žemės sklypas nepatenka į nei vieną iš Planavimo schemoje numatytų gyvenamųjų zonų, kuriose būtų numatyta urbanistinė plėtra, todėl Žemės sklype urbanistinė plėtra negalima.
Pažymėtina, kad žemės sklypai, esantys Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, vadovaujantis Aukštaitijos nacionalinio parko tvarkymo planu yra skirstomi į kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
Minėti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypas nepatenka į gyvenamosios paskirties zoną, todėl sklypo naudojimo būdas iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir paskirtis iš „žemės ūkio“ į „Kita (žemės)“ negali būti keičiami.
Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto pagrindinių sprendinių 48 punktas taip pat numato, kad naujos sodybos gali būti kuriamos - ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonų specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 2 hektarai (48.3 p.). Kitų sąlygų bei išlygų nenumatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas 2024-12-18 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti prašymą įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-09-02 prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo. Šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽŽT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jo skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.