- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e1-672-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09586-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09586-20 medžiagą, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. B. 2020 m. kovo 5 d. apie 11.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto virtuvėje, išgertuvių metu kilus konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę R. B., kuriai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į smakrą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą bei, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje smakro kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis J. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. kovo 5 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su buvusios žmonos R. sūnumi R. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11.30 val. tarp jo ir buvusios žmonos kilo žodinis konfliktas, nes R. liepė jam nustoti vartoti alkoholį su jos sūnumi. Prisimena, kad tai išgirdęs, priėjo prie buvusios sutuoktinės ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, į kurią tiksliai vietą sudavė, nepamena. Prisimena, kad po smūgio R., jis susistumdė ir su jos sūnumi, įvyko grumtynės. Po šio įvykio su dukra A. B. išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną matė, kad R. ant skruosto yra mėlynė. Labai gailisi dėl to, kad sumušė buvusią sutuoktinę. Grįžęs namo jos atsiprašė. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai nepamena (b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena buvęs sutuoktinis J. B., su kuriuo išsituokusi maždaug prieš septynerius metus, tačiau ir toliau veda bendrą ūkį. 2020 m. kovo 5 d. ryte J. B. su jos sūnumi R. P. buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji draudė tai daryti, liepė nustoti vartoti alkoholį, dėl šių jos žodžių J. tapo agresyvus, stovėdamas prie stalo, kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę. Po smūgio ji pajautė stiprų fizinį skausmą kairiame skruoste ir smakro srityje. Pamatęs tokį vaizdą, nuo suolo atsistojo sūnus ir užstojo ją, todėl tarp J. ir sūnaus įvyko grumtynės. Išsigandusi ji pakvietė dukrą A. B., kuri atbėgo iš vonios ir juos išskyrė. Po konflikto buvęs sutuoktinis su dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnų įvykio dieną nekvietė, tačiau sekančią dieną, t. y. 2020 m. kovo 6 d., nuvykusi į policijos komisariatą, parašė pareiškimą (b. l. 1-3,11-12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jo motina. Šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl Lietuvoje būna mažai. Kai grįžta į Lietuvą, gyvena pas motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą iš Vokietijos grįžo pirmadienį. Ketvirtadienį, t. y. kovo 5 d., kartu su mamos sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus - alų ir degtinę. Jį vartojo buto virtuvėje. Kadangi buvo neblaivus, nelabai pamena tos dienos aplinkybių, tačiau prisimena tai, kad virtuvėje tarp jo mamos ir J. kilo žodinis konfliktas. J. norėjo motinai suduoti, todėl norėdamas apginti motiną, susigrūmė su J. Dar prisimena, kad abu išskyrė mama su sese A. Tikrai negali pasakyti, ar J. sudavė motinai kokį nors smūgį, nes nepamena. Tos dienos aplinkybes pamena miglotai, prisimena tik tai, kad gynė mamą, apie jai suduotą smūgį nieko pasakyti negali (b. l. 48).
2020 m. kovo 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad R. B. kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-7).
2020 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 23-30).
Specialisto išvadoje Nr. G. 240/2020(06) nurodyta, kad R. B. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje smakro kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant smakro kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 45).
Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis J. B. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę R. B., kuriai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į smakrą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą bei dėl kraujosruvos odoje ir poodyje smakro kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Šie kaltinamojo veiksmai, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nors ir yra oficialiai išsituokę, tačiau ir po ištuokos gyvena tame pačiame bute, veda bendrą ūkį ir yra saistomi šeimyninių santykių, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.
J. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. B. ankščiau neteistas (b. l. 89), vieną kartą baustas administracine tvarka, jam paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 91-92, 93). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba (b. l. 90), yra senantvės pensininkas, neįrašytas į VŠĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau gydėsi, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 96, 98). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam J. B. nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamojo J. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 6 d. 10.45 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 15.40 val. (b. l. 61-63, 68). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena diena), įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama J. B. pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 65-66).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 6 d. 10.45 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 15.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. B..