Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl motinos valdžios apribojimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, nustatant kitą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymo priteisimo, laikino uzufrukto nustatymo bei atsakovės A. Š. priešieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tėvo valdžios laikino apribojimo dalyvaujant byloje išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl motinos valdžios apribojimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, nustatant kitą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymo priteisimo, laikino uzufrukto nustatymo bei atsakovės A. Š. priešieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tėvo valdžios laikino apribojimo dalyvaujant byloje išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsakovė A. Š. patikslintame priešieškinyje pateikė prašymą iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/20065. Prašymą grindė tuo, jog 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino atsakovės S. B. ieškinį bei nustatė vaikaičių bendravimo tvarką. Nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai įgyvendinama pačios atsakovės S. B., kuri iki šiol nėra įdiegusi elektroninio ryšio priemonių SKYPE ir VIBER, todėl ji yra priversta nuolat skambinti atsakovei į mobiliojo ryšio telefoną. Toks tvarkos įgyvendinimas, kai viena iš šalių nesilaiko tinkamai nustatytos tvarkos, pažeidžia kitos šalies interesus, be to, reikalauja papildomų kaštų. Taip pat ši tvarka tapo įrankiu ieškovui nuolat teikti antstoliams įvairiausius skundus dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo.Ieškovas A. B. ir atsakovė S. B. atsiliepimų į prašymą nepateikė.Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes A. Š. nepateikė nenuginčijimų įrodymų, kad S. B. nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikaičiais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 78 d. nutartimi netenkino atsakovės A. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš galiojančio teismo sprendimo matyti, jog S. B. teismo nebuvo nustatyta pareiga bendrauti su vaikaičiais būtinai SKYPE ar VIBER programos, priešingai, buvo nustatyta galimybė bendrauti su vaikaičiais ir garso priemonių pagalba. Pažymėjo, jog S. B. yra garbaus amžiaus (81 metai), todėl jai problematiška naudotis kompiuteryje ar išmaniajame telefone įdiegtomis SKYPE ar VIBER programomis. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su artimais giminaičiais, teismas vertino, jog nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-08 nutartį ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01553 iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Apeliantės manymu, teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįsigilino į prašymo esmę, netyrė faktinių aplinkybių, neišklausė pačios atsakovės S. B. nuomonės, o vadovavosi jos vardu kalbėjusio ieškovo A. B. išsakyta pozicija.Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15910-859/2015, nustatydamas atsakovės S. B. ir vaikaičių bendravimo tvarką, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad teismas atsižvelgė į S. B. amžių, laiko skirtumą vaikaičių ir senelės gyvenamosiose vietose, į šiuo laiku pasaulyje plačiai naudojamas įvairias elektronines ryšio priemones, leidžiančias faktiškai iš bet kurio civilizuoto pasaulio taško susisiekti ir įvairia forma (tiek žodžiu, tiek raštu, tiek vaizdo ir garso pagalba) bendrauti su norimu asmeniu, ir nustatė vaikaičių ir senelės bendravimo tvarką, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad vaikaičiai su senele bendrauja žodžiu, skambindami močiutei įvairių garso ir/ar vaizdo elektroninių priemonių pagalba. Teismas nenustatė atsakovei pareigos užtikrinti vaikaičių bendravimą su močiute mobiliojo telefono ar stacionaraus telefono ryšio pagalba. Iš teismo nustatytos tvarkos akivaizdžiai matyti, kad yra kalbama apie garso ir/ar vaizdo elektronines priemones – elektronines programas, užtikrinančias galimybę susisiekti. Vienos populiariausių programų yra SKYPE ir VIBER. Pažymi, jog pagrindinis ir esminis teismo argumentas nutariant atmesti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atsakovės S. B. garbus amžius, dėl ko atsakovei S. B. problematiška naudotis kompiuteryje ar išmaniajame telefone įdiegtomis SKYPE ar VIBER programomis, tačiau kadangi ieškovas A. B. taip pat turi pareigą užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su senele, jis turi suteikti atsakovei S. B. pagalbą naudojantis garso ir/ar vaizdo elektroninės priemonėmis. Nurodo, jog šiuo metu apeliantė viena užtikrina vaikų teisę bendrauti su senele ir patiria neprotingai dideles išlaidas – viena minutė pokalbio mobiliojo ryšio telefonu kainuoja 2,69 USD (2,40 EUR).Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/20065.Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ar teisėti interesai, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-15910-859/2015 2015 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės S. B. ieškinį ir nustatė S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais D. B. ir G. B. iki šie gyvens Čikagos mieste, JAV, tvarką:

1. A. Š. užtikrina, kad ne rečiau kaip kiekvienos savaitės šeštadienį ar sekmadienį, laikotarpiu nuo 11:00 - 13:00 val., Čikagos, JAV, atitinkamai 19:00 – 21:00 val. Lietuvos, laiku, D. B. ir G. B. įvairių garso ar/ir vaizdo elektroninių priemonių pagalba paskambina ir žodžiu bendrauja su senele S. B..

2. Nesant galimybei užtikrinti vaikaičių ir senelės bendravimo nustatytu laiku, A. Š. apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki numatyto bendravimo pradžios likus 1 valandai, paskambinusi praneša S. B. jos nurodytais telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir kaip kompensaciją už neįvykusį bendravimą, suderina kitą vaikaičių ir senelės bendravimo laiką bei tokį bendravimą užtikrina.

3. A. Š. užtikrina, kad vieną kartą per mėnesį D. B. ir G. B. parašytų laišką ir/ar atviruką, ir/ar išsiųstų nuotrauką. Laiškai ar kita korespondencija turi būti išsiųsti S. B. jos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), Lietuva, registruotu laišku.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl S. B. bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo yra pateiktas vykdyti antstoliui D. K., pradėjusiam vykdomąją bylą Nr. 0174/15/01553.Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl motinos valdžios apribojimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, nustatant kitą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymo priteisimo, laikino uzufrukto nustatymo bei atsakovės A. Š. priešieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tėvo valdžios laikino apribojimo dalyvaujant byloje išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsakovė A. Š. patikslintame priešieškinyje pateikė prašymą iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/20065, kurį grindė tuo, jog bendravimo tvarka nėra tinkamai įgyvendinama pačios S. B., kuri iki šiol nėra įdiegusi elektroninio ryšio priemonių SKYPE ir VIBER, todėl ji yra priversta nuolat skambinti S. B. į mobiliojo ryšio telefoną. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino nurodęs, kad teismo sprendime S. B. nebuvo nustatyta pareiga bendrauti su vaikaičiais būtinai SKYPE ar VIBER programomis bei pažymėjo, jog ji yra garbaus amžiaus, todėl jai sudėtinga naudotis kompiuteryje ar išmaniajame telefone įdiegtomis programomis. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįsigilino į prašymo esmę, netyrė faktinių aplinkybių ir neišklausė pačios S. B., o tik vadovavosi jos vardu kalbėjusio ieškovo A. B. išsakyta pozicija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir pažymi, jog teismas sudarė sąlygas atsakovei pasisakyti dėl apeliantės pareikšto prašymo – kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės patikslintas priešieškinis bei teismo panešimas dėl atsiliepimų pateikimo atsakovei S. B. įteiktas asmeniškai (b. l. 28), jos vardu A. B. pateikė prašymą pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti, kuris buvo iš dalies tenkintas (b. l. 35), tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo gautas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, jog teismo sprendimu S. B. nebuvo nustatyta pareiga bendrauti su vaikaičiais būtent SKYPE ar VIBER programomis, kadangi priešingai, buvo nustatyta galimybė su vaikaičiais bendrauti įvairių garso ir/ar vaizdo elektroninių priemonių pagalba paskambinant ir žodžiu bendraujant su S. B.. Pažymėtina, jog apeliantė šio teismo sprendimo neapskundė, priešingai, apeliacinės instancijos teismui susipažinus su šiuo sprendimu, matyti, jog apeliantė S. B. pasiūlytai bendravimo tvarkai pritarė ir sutiko, kad ji sudarys sąlygas nepilnamečiams D. B. ir G. B., gyvenantiems Čikagos mieste, JAV, ne rečiau kaip kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį nuo 11:00 val. iki 13:00 val. Čikagos, JAV, laiku skambinti ieškovei S. B. laidinio ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) arba mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) ir ne rečiau kaip kartą į mėnesį parašyti ir išsiųsti jai registruota korespondencija laišką adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliantės teiginius apie tinkamą nustatytos tvarkos nesilaikymą bei patiriamas dideles mobiliojo ryšio paslaugų išlaidas atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus, o pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju įvertinus nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su artimais giminaičiais nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį nepakeistą.