- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-39-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-2-00033-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- E. Š., R. E.
Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-337/2014
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendžio, kuriuo:
E. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. nesant jo veikose nusikaltimų sudėties;
R. E. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nesant jo veikose nusikaltimų sudėties.
Draudimo kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 33188 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2010 m. gegužės 7 dieną apie 12 val. 35 min., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su R. E. ir A. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti uždarajai akcinei bendrovei - draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą tyčia inscenizavo eismo įvykį, t. y., kad R. E. važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu R. M. E. vardu, kelyje Biržai - Pandėlis - Rokiškis (duomenys neskelbtini) km, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iš šalutinio kelio išvažiavo ir R. E., važiuojančio pagrindiniu keliu, nepraleido, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. P., vairuojamas A. P., dėl ko automobiliai susidūrė, o po smūgio automobiliui (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavus į priešingą eismo juostą į jį trenkėsi priešais važiuojantis jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ - ir melagingai pranešė apie jį Uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, nors iš tiesų nurodytoje vietoje, nurodytu laiku eismo įvykis įvykęs nebuvo, bei užpildymas eismo įvykio deklaracijas - jas įrašydamas tikrovės netinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tariamo eismo įvykio dieną KASKO draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą - Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini) “ pinigus - 33188 Lt, taip padarydamas uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 33188 Lt turtinę žalą.
R. E. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2010 m. gegužės 7 dieną apie 12 val. 35 min., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su E. Š. ir A. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti Akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, tyčia inscenizavo eismo įvykį, t. y., kad jam važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu R. M. E. vardu, kelio Biržai - Pandėlys - Rokiškis (duomenys neskelbtini) km, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, iš šalutinio kelio išvažiavo ir jo, važiuojančio pagrindiniu keliu, nepraleido automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. P., vairuojamas A. P., dėl ko automobiliai susidūrė, o po smūgio automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavus į priešingą eismo juostą. į jį trenkėsi priešais važiuojantis E. Š. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - ir melagingai pranešė apie jį Akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nors iš tiesų nurodytoje vietoje, nurodytu laiku eismo įvykis įvykęs nebuvo, bei užpildydamas eismo įvykio deklaracijas - į jas įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, kurioje tariamo eismo įvykio dieną Įprastinės transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą - 15744 Lt dydžio išmoką, priklausančią Akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri būtų padengusi tariamo eismo įvykio metu sugadinto automobilio (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo kompanijai kilo įtarimų dėl eismo įvykio tikrumo ir ji kreipėsi į specialistus.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendį, prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nubausti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. l d. ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti E. Š. galutinę bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; R. E. pripažinti kaltu pagal 22 str. l d. ir 182 str. l d. ir nubausti jį 80 MGL (10400 Lt ) dydžio bauda, R. E. pripažinti kaltu pagal 300 str. l d. ir nubausti jį 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. E. paskirti galutinę bausmę - 100 MGL (13000 Lt) baudą; draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 33 188 Lt sumai tenkinti visiškai ir priteisti turtinės žalos atlyginimą iš E. Š..
Prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, neįvertino visų byloje surinktų duomenų, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde teigiama, kad teismo išvada, jog nepakanka įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti, neatitinka byloje surinktų rašytinių duomenų bei teismo posėdžių metu gautų įrodymų. Prokuroras tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesuabejojo abiejų kaltinamųjų parodymais. Kaltinamųjų parodymai buvo nenuoseklūs, skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu bei duoti skirtingų teismo posėdžių metu, jų dėl esminių aplinkybių nepatvirtino nei viena specialisto išvada. Teismas neįvertino specialistų išvadų ir nepasisakė, ar jos pripažintinos įrodymais.
Prokuroras pažymi, kad abu kaltinamieji po papildomos ekspertizės atlikimo parodymus pakeitė, nurodydami, kad važiavimo greičio jau nepamena, tačiau jis iki susidūrimo galėjęs būti labai mažas. Teigia, tai yra akivaizdu, jog taip E. Š. ir R. E. siekė išvengti atsakomybės, tačiau teismas dėl to, kad kaltinamieji pakeitė parodymus, nepasisakė.
Taip pat teismas neįvertino ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jei automobilių greitis būtų visiškai kitoks, negu nurodė kaltinamieji, toks įvykis yra negalimas, nes po susidūrimo automobiliai būtų visiškai kitokiose padėtyse ir pėdsakai ant kelio būtų visiškai kitokie.
Prokuroras teigia, kad teismo išvada, jog byloje nepakanka duomenų padaryti neginčijamą išvadą, ar buvo eismo įvykis ar nebuvo, yra klaidinga ir neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei ekspertų pateiktų išvadų byloje. Kaltinimas buvo grindžiamas ne nustatymu, ar eismo įvykis apskritai buvo, o tuo, kad toks įvykis, kurį nurodė kaltinamieji paaiškinimuose bei eismo įvykio deklaracijoje, negalėjo įvykti, t. y. nurodytos eismo įvykio aplinkybės buvo inscenizuotos.
Prokuroras teigia, kad teismas netinkamai įvertino 2012-12-31 ekspertizės išvadą Nr. 11-2326. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog tai, kad ekspertizės išvada nurodoma tik tikėtina, kad eismo įvykis buvo, tačiau ne kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis, yra duota kartu su alternatyva, kad toks eismo įvykis galimas ekspertų nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad kai kurie automobilių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini) “ sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu, tačiau ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nurodė, kad net skaičiuojant visus įmanomus eismo įvykio variantus kompiuterine programa - transporto priemonėms judant akivaizdžiai kitokiu greičiu - vienai jų apie 30 km/h, o kitai stovint, toks eismo įvykis, kokias aplinkybes nurodė kaltinamieji, bei toks automobilių išsidėstymas po susidūrimo yra negalimas. Todėl teismo išvada, kad eismo įvykis galėjo įvykti kiek kitokiomis, nei nurodo kaltinamieji, aplinkybėmis, o alternatyviomis - kurias pateikė ekspertas savo skaičiavimuose - yra klaidinga ir neatitinka duotos eksperto išvados.
Prokuroras nurodo ir tai, kad ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir manant, jog kaltinamųjų parodymai apie eismo įvykio detales yra teisingi, įvykio vietoje po tokio transporto priemonių susidūrimo būtų daugiau likusių pėdsakų - tepalo dėmės, aušinimo skysčių dėmės, pėdsakų, kurie galėjo susidaryti užspaudžiant ratus ar dėl padangų šoninio slydimo, o šių pėdsakų jis pateiktoje medžiagoje bei nuotraukose nematė. Dėl to ekspertas nurodė, kad neatmeta galimybės, jog transporto priemonių susidūrimo vieta buvo kita.
Prokuroras teigia, kad teismas nevertino liudytojos J. V., parodymų, kad jai iš karto sukėlė įtarimą tai, jog esant tokiam priešpriešiniam transporto priemonių susidūrimui, nėra sužalotų žmonių, eismo įvykio vietoje nėra likę pėdsakų.
Teigia, kad teismas rėmėsi prielaida, jog E. Š., R. E., A. P. veiksmuose nebuvo išankstinio susitarimo, nes iki įvykio jie nebuvo pažįstami. Tačiau prokuroras pažymi, kad teisminėje praktikoje apibrėžiama, kad išankstinis susitarimas galimas ir pačioje įvykio vietoje, prieš betarpiškai atliekant nusikalstamus veiksmus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. P., E. Š. ir R. E. būdami kartu užpildė oficialų dokumentą - eismo įvykio deklaraciją bei ant jos pasirašė, todėl jie įrašydami tikrovės neatitinkančias eismo įvykio aplinkybes, suprato, kad klastoja dokumentą, ir tai darė kartu, veikdami kaip bendrininkų grupė.
Apibendrindamas prokuroras teigia, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. Š. ir R. E., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, inscenizavo eismo įvykį, o į eismo įvykio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastojo oficialų dokumentą, kurį pateikdami draudimo bendrovei, E. Š. gavo išmoką, o R. E. pasikėsino tokią išmoką gauti, t. y. sukčiaudami įgijo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ lėšas-33,188 Lt, bei pasikėsino įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas - 15 744 Lt. Prokuroras nurodo, kad E. Š. ir R. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalto veikdami kartu kaip bendrininkų grupė. Byloje pareikštas draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 33 188 Lt priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje yra gautas išteisintojo E. Š. atsikirtimas į prokuroro apeliacinį skundą. E. Š. nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neparemtas teisės normomis, prieštarauja byloje nustatytos faktinėms aplinkybėms ir grindžiamas subjektyvia prokuroro nuomone. E. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2013-10-24 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
E. Š. nurodo, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog jo parodymai buvo nenuoseklūs, yra nepagrįsti, nes jis apklausimas ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-11, 2011-11-29 bei 2011-12-27 nurodė važiavęs apie 80-90 kilometrų per valandą ir prieš įvykį bandė stabdyti, o teisme, patvirtindamas ikiteisminiame tyrime nurodytą greitį, atsakydamas į teismo proceso dalyvių patikslinančius klausimus, kas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, nurodė, jog susidūrimo metu, stabdant, greitis galėjo būti apie 40-50 kilometrų per valandą. Teigia, kad toks parodymų detalizavimas negali būti traktuojamas kaip jų prieštaringumas, nenuoseklumas ar keitimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių, su ekspertų išvadų vertinimu byloje E. Š. pažymi, kad eksperto V. L. išvados, patvirtinančios automobilių tarpusavio kontaktą nagrinėjamo eismo įvykio metu ir vietoje, yra tikėtinos, o ne kategoriškos, būtent tik dėl duomenų stokos.
Šalies argumentai
E. Š. teigia, kad prokuroras nenurodė, jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji iš anksto susitarę ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti draudikams priklausantį didelės vertės turtą, tyčia inscenizavo eismo įvykį ir melagingai pranešė apie jį draudimo kompanijai. Pažymi, kad prokuroras neįrodinėjo, jog nusikaltimas padarytas ne įvykio vietoje, automobiliai buvo atgabenti, jog kaltinamieji yra tarpusavyje susiję bendrininkavimo saitais, veikė išvien. Apeliacinį skundą motyvuoja vien tik ekspertų išvadų citatomis, kurios nepatvirtina kaltinimo. Teigia, kad apeliaciniame skunde prokuroras nepateikė jokių konkrečių argumentų pagrindžiančių E. Š. kaltę. Apibendrindamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bei aptarė visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindė priimtą nuosprendį, todėl teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas ir paliktinas galioti nepakeistas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, E. Š. ir R. E. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad 2013-10-24 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo E. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., o R. E. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, teismo išvados yra pagrįstos nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetu ir pateikta išsamia jų analize.
Baudžiamojoje byloje E. Š. ir R. E. inkriminuotų kaltinimų esmė yra ta, kad jie veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. P. 2010-05-07 inscenizavo eismo įvykį ir tokiu būdu apgaule E. Š. įgijo, o R. E. pasikėsino įgyti svetimą - draudimo bendrovėms priklausantį turtą.
Pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl sukčiavimo požymių E. Š. ir R. E. veiksmuose buvimo, nagrinėjant pareikštus kaltinimus, jog jie 2010-05-07 eismo įvykį inscenizavo, būtina nustatyti, ar 2010-05-07 eismo įvykis įvyko E. Š. ir R. E. nurodytomis aplinkybėmis.
Apygardos teismas pažymi, kad darant išvadą dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos E. Š. ir R. E. kaltinime inkriminuotu būdu, byloje turi būti neabejotinais įrodymais nustatyta, jog eismo įvykis 2010-05-07 12 val. 35 min. kelyje Biržai - Pandėlis – Rokiškis, (duomenys neskelbtini) km, neįvyko, o automobiliai buvo apgadinti anksčiau, t. y. kitomis aplinkybėmis.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, o E. Š. ir R. E. draudimo bendrovėms apie įvykį pranešė melagingai, užpildant eismo įvykio deklaracijas į jas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Išvadą, jog baudžiamojoje byloje esančių duomenų nepakanka E. Š. ir R. E. kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti, teismas padarė įvertinęs visumą baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų - liudytojų parodymus, 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą bei 2010-10-13 eksperto išvadą Nr. A/051/10 („(duomenys neskelbtini) “ byla Nr. (duomenys neskelbtini)), ekspertų I. G. ir V. L. paaiškinimus teisme, rašytinius bylos įrodymus, juos nurodė bei išanalizavo nuosprendyje.
Šalies argumentai
Nepagrįstai prokuroras apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių specialistų išvadų. Pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl nesivadovauja DAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto 2010-10-13 išvada ir 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, o remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-31 ekspertizės aktu Nr. 11-2326 (12). Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. DAB „(duomenys neskelbtini) “ eksperto 2010-10-13 išvada ir 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada duota neturint visos byloje esančios medžiagos, dėl ko pirmosios instancijos teismas jų nelaikė pakankamai išsamiomis ir tiksliomis.
Apygardos teismas vertinimu, nors DAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto 2010-10-13 išvada konstatuota, kad įvykio vietoje fiksuotų automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimas neįvyko ( t.1, b.l. 43-47), o 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) “ sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami ir negalėjo būti padaryti 2010-05-07 deklaruoto eismo įvykio metu, R. E. ir E. Š. nurodytomis aplinkybėmis ( t. 1, b.l. 158-166), tačiau esant byloje nepašalintoms abejonėms, jog yra tikėtina, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tarpusavio kontaktą bei kad eismo įvykis galėjo įvykti, bet ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kas nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-31 ekspertizės akto išvadoje (t.3., b.l. 68-81), nėra pagrindo išvadai byloje, jog E. Š. ir R. E. eismo įvykį inscenizavo, t.y. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs 2012-12-31 ekspertizės išvadą bei eksperto V. L. paaiškinimus byloje kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – E. Š. ir R. E. paaiškinimais, kitais ištirtais įrodymus, kuriais nebuvo nustatytas E. Š. ir R. E. susitarimas inscenizuoti kaltinime nurodytą eismo įvykį.
Iš baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-31 ekspertizės akto matyti, kad ekspertai pateikė išvadas, jog iš tyrimui pateiktos medžiagos yra tikėtina, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tarpusavio kontaktą, dauguma automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir dalis „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimų buvo padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, bet ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertai atsakydami į klausimą (Nr. 2), ar visi sugadinimai padaryti šio eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis – automobiliams važiuojant 80-90 kilometrų per valandą greičiu bei apie 100 kilometrų per valandą greičiu, vairuotojams bandant stabdyti, tačiau nespėjus sumažinti greičio, tokio pobūdžio ir apimties sugadinimai automobiliams negalėjo būti padaryti. Tačiau ekspertizės akto išvadose nurodyta ir tai, kad yra tikėtina, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiuodamas žymiai mažesniu nei nurodomu 80-90 kilometrų per valandą greičiu, smogė į stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinę dalį. Apygardos teismo vertinimu tokia išvada kategoriškai nepaneigia E. Š. ir R. E. parodymų apie eismo įvykio aplinkybes. E. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2012-03-22, nurodė, kad jis važiavo 40-50 kilometrų per valandą greičiu, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ – mažesniu greičiu, R. E. nurodė, kad jau iki susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ jis intensyviai stabdė ir automobilių susidūrimo metu greitis buvo 15 kilometrų per valandą, jis praktiškai buvo sustojęs (t. 3, b.l 119 - 120). Todėl teismo vertinimu neatmestina, kad eismo įvykis galėjo įvykti ekspertizės akte nurodytomis sąlygomis. To nepaneigia ir ekspertizės akto išvados, jog nustatyti, koks buvo automobilių judėjimo režimas prieš jiems susiduriant, kuri jų buvo stabdoma ir kiek intensyviai, pagal tyrimui pateiktą medžiagą, negalima ( t. 3, b.l. 68-81).
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu prokuroras akcentuoja tai, jog ekspertas nurodė, kad tuo atveju, jei E. Š. ir R. E. vairuojamų automobilių važiavimo greitis būtų kitoks – viena transporto priemonė važiuotų 30 kilometrų per valandą greičiu, o kita stovėtų, eismo įvykis yra negalimas, nes automobiliai po susidūrimo būtų visiškai kitokiose padėtyse. Prokuroras teigia, kad 2012-12-31 ekspertizės akto išvados pirmosios instancijos teismo buvo neteisingai įvertinta kaip duotos su alternatyva, jog toks eismo įvykis galimas ekspertų nurodytomis aplinkybėmis.
Nors iš 2012-12-31 ekspertizės akto išvadų matyti, kad eismo įvykio vietos aplinka, transporto priemonių - „(duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini)“ išsidėstymas kelyje neatitinka jų susidūrimo pobūdžio ir vairuotojų nurodomų automobilių važiavimo greičio reikšmių, tačiau teismo posėdžiu metu ekspertas V. L. pažymėjo, kad išvadą, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) “ neturi tendencijos atsidurti tokioje padėtyje, kokioje jis buvo užfiksuotas, daro neturėdamas objektyvių duomenų apie automobilių padėtis kelyje, tikslią susidūrimo vietą, nesant tikslios įvykio schemos. Be to, nurodė, kad jo pateiktos išvados yra tik tikėtinos būtent dėl duomenų stokos byloje ( t.3, b.l. 146-147). Todėl daryti neginčytiną išvadą, kad eismo įvykis E. Š. ir R. E. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo įvykti, teismas neturi pakankamo pagrindo.
Apygardos teismo vertinimu, E. Š. ir R. E. paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nebuvo paneigti, o objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog E. Š. ir R. E. veikdami bendrai inscenizavo eismo įvykį, nėra. Tai, kad A. P., E. Š. ir R. E. būdami kartu užpildė dokumentą - eismo įvykio deklaraciją bei ant jos pasirašė, dar nesudaro pagrindo konstatuoti šiuos asmenis veikus bendrai. Nesant duomenų, kurie patvirtintų E. Š. ir R. E. iš anksto susitarus daryti nusikalstamą veiką – apgaule įgyti svetimą turtą, byloje nustatytos aplinkybės, jog eismo įvykis galėjo įvykti, tačiau kiek kitomis aplinkybėmis, nei nurodė E. Š. ir R. E., dar nesudaro pagrindo jų veiksmus įvertinti kaip nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.