Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje 2006 m. spalio 3 d. kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties dalis, kuria V. L. apeliacinis skundas dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo atmestas, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis dėl V. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pakeista: nuteistojo V. L. nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir V. L. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. R., 2004 m. balandžio 2 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nukentėjusiajam D. A. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, pasivijo jį (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną;

Be to, V. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 3 d., apie 3-4 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. R., M. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodami D. A. smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė M. K. priklausantį 229 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną bei raktus.

V. L. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. balandžio 3 d., apie 5 val., tyčia davė šuniui komandą pulti M. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir, šuniui jas apdraskius, sugadino nukentėjusiajai priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą.

Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tik tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu. O tais atvejais, kai sumanymas pagrobti turtą kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad švel­nin­da­mas nuosp­ren­dį nu­teis­tie­siems, dėl ku­rių nuosp­ren­dis ap­skųs­tas, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tu­ri ap­svars­ty­ti, ar nuosp­ren­džio pa­kei­ti­mo pa­grin­dai ne­lie­čia nu­teis­tų­jų, dėl ku­rių jis ne­ap­skųs­tas. Kai nuosp­ren­dis ape­lian­tui kei­čia­mas tai­kant švel­nes­nį įsta­ty­mą, jis tu­ri bū­ti pa­keis­tas ir skun­dų ne­pa­da­vu­siems nu­teis­tie­siems, jei švel­nes­nio įsta­ty­mo tai­ky­mo pa­grin­dai lie­čia ir juos (pavyzdžiui, skun­dą pa­da­vu­sio nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­ko vei­ką kva­li­fi­kuo­da­mas pa­gal švel­nes­nį įsta­ty­mą, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pri­va­lo ati­tin­ka­mai pa­keis­ti ir skun­dų ne­pa­da­vu­sių to pa­ties nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kų veiks­mų kva­li­fi­ka­vi­mą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 18 d. nutartyje nurodė, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra įrodymų analizės, nėra teismo išvadų ir motyvų, pagrindžiančių padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė, kokiu tikslu bute prieš D. A. buvo naudojamas fizinis smurtas, koks susitarimas buvo tarp nuteistųjų, kada ir kuris iš jų pavogė M. K. telefoną „Siemens C45“. Antrą kartą nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų, kurie pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį yra privalomi teismui, neįvykdė. Teismo nuosprendyje pateikiami teiginiai nepagrindžia V. L., kaip bendrininko, veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nustatęs netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 180 straipsnio 2 dalis) taikymo atvejį ir dėl to V. L. veikai pritaikęs švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 180 straipsnio 1dalį), BPK 320 straipsnio pagrindu neišsprendė V. L. bendrininko L. R. kaltės klausimo dėl M. K. plėšimo. Teismas nepasisakė dėl V. L. ir L. R. susitarimo, taip pat kuris iš jų ir kada pagrobė M. K. priklausantį telefoną, byloje liko neaišku, kaip kvalifikuotini L. R. nusikalstami veiksmai, nors pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį tą padaryti buvo būtina.

Kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apie kuriuos nurodoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija nenustatė. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kasatorius nebuvo pareiškęs jokių prašymų, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliacines instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į teismo posėdį iškviesti liudytojus policininkus. Kasatorius taip pat deklaratyviai nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistas rungimosi principas.

Dėl skirtinos bausmės

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs V. L. veiksmus iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskyręs švelnesnę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pažeisdamas BK 63 straipsnio reikalavimus, nepasisakė dėl V. L. skirtinos galutinės subendrintos bausmės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tiek bylą nagrinėdamas pirmą kartą, tiek iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, neištaisė BK 63 straipsnyje įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių taikymo klaidų.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 6 dalyje (Teismų praktika Nr. 23, P. 209-213). Todėl tais atvejais, kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, paskirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos (išskyrus minėtą išimtį) bausmės, bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Kaip numato BK 63 straipsnio 4 dalis, taikant dalinį paskirtųjų bausmių sudėjimą subendrinta bausmė privalo būti didesnė už griežčiausią iš bausmių, paskirtų už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, o pagal šio straipsnio 9 dalį į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Visos V. L. veikos, už kurias teismas 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, buvo padarytos 2004 m. balandžio 2-3 dienomis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. L. 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo bendrinti visas skirtingais nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes (o ne subendrinti bausmes, paskirtas už 2004 m. balandžio 2-3 dienomis įvykdytus nusikaltimus, ir subendrintą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme). Šioje baudžiamojoje byloje griežčiausia iš subendrintinų bausmių, paskirtų nuteistajam V. L. už vieną nusikalstamą veiką, prie kurios reikėtų pridėti kitas švelnesnes bausmes, yra pagal BK 180 straipsnio 1 dalį V. L. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.