Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-270/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
1-302-270/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Civilinis ieškovas
R. L.
Kaltinamasis
S. J.
Advokatai
Anatolijus Burinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-302-270/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01974-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui advokatui Anatolijui Burinskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui V. R.,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, anksčiau neteistas, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., 2009 m. spalio 21 d., apie 08.55 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „SEB VB Lizingas" priklausantį automobilį „Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Šeimyniškių gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Šeimyniškių - Žirmūnų - Tuskulėnų gatvių žiedinės sankryžos, pirmąja eismo juosta ir artėdamas prie prieš minėtą žiedinę sankryžą, ties degaline „Statoil" (esančios adresu: Sporto g. 16a, Vilnius) esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, kad sustotų prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir praleistų ja ėjusios pėsčiosios, dėl ko partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsiradus minėtoms pasekmėms S. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis S. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-10-21, apie 09.00 val., važiavo automobiliu „Nissan Pathfmder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Šeimyniškių g., link Žirmūnų tilto. Kartu su juo važiavo A. R.. Tuo metu judėjimas buvo intensyvus, todėl važiavo nedideliu greičiu. Jam privažiuojant pėsčiųjų perėją žmonių nebuvo, o pravažinėjant perėją, netikėtai atsirado moteris, tačiau smūgio nebuvo. Prie pėsčiųjų perėjos S. J. stovinčios pėsčiosios nematė, ir ten nieko nebuvo. Jis pravažiavo perėjos žymėjimo „zebra“ liniją. Jam susidarė nuomonė, kad nukentėjusioji netikėtai pasirodė. Jis nukentėjusiąją pastebėjo priešais jo vairuojamą automobilį, arčiau automobilio dešinės pusės, iš vairuotojo pusės, arčiau sparno keleivio pusės, nukentėjusioji kažkaip ištiesė ranką, kaip ir atsirėmė į automobilį ir kažkaip trenkė net nepajutęs. Nuo smūgio nukentėjusioji nukrito. S. J. ir su juo važiavęs A. R. išlipę iš automobilio pamatė gulinčią moterį, kuriai padėję atsikelti, pasodino į automobilį ir apie įvykį pranešė policijai. Matė sužalotą moters ranką. Dažnai važiuoja ta vieta, žino, jog šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, ženklą matė, tačiau pėsčiosios nematė. Jo greitis buvo pakankamai mažas, o koją laikė ant stabdžio pedalo. Ant šaligatvio, ties pėsčiųjų perėja žmonių nematė ir nepastebėjo, matomumas buvo geras ir viską matė. Negali pasakyti ar buvo kontaktas nukentėjusiosios ir jo vairuojamo automobilio, tačiau smūgio jis nepajautė. Jo manymu, nukentėjusioji į priekį pabėgėjo. Jis pastebėjo nukentėjusiąją iš dešinės pusės nuo keleivio pusės, o nukrito nukentėjusioji arčiau automobilio kairės pusės. Kaip nukentėjusioji nukrito, paaiškinti negali, mano, jog nukristi galėjo skubėdama. Kadangi 9.00 val. automobilių buvo pakankamai daug, priekyje jo, 3-5 metrų atstumu, važiavo automobilis, taip pat važiavo automobiliai šalia jo ir iš galo. Prieš pėsčiųjų perėją jis greitį sumažino, nes ir kiti automobiliai važiavo nedideliu greičiu. Jo greitis galėjo būti apie 10 km/h ir per pėsčiųjų perėją jis važiavo tik sulėtinęs greitį. Perėją matė gerai, jokių pėsčiųjų nebuvo, važiuojant su keleiviu nesikalbėjo. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 77,78), jog po partrenkimo pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies, apie 1,5 - 2 m. atstume nuo jo sustabdyto auomobilio priekinės dalies, arčiau pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios linijos.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2009-10-21, apie 08.00 val., išlipusi iš troleibuso „Šeimyniškių" sustojime, ėjo per pėsčiųjų perėją, norėdama eiti į Tuskulėnų g. esančią autobusų stotelę. Per pėsčiųjų perėją ji ėjo įsitikinusi saugumu, nes automobiliai jau buvo sustoję, be to prieš ją stovėjusi moteris pradėjo eiti per perėją, todėl iš paskos jos pradėjo eiti ir nukentėjusioji. Priešais ją ėjusi moteris parėjo, o R. L. pajuto smūgį. Per perėją ji ėjo normaliu žingsniu, perėjos ribose, nes turėjo laiko ir niekur neskubėjo. Automobilį pamatė jau būdama partrenkta, automobilis ją tempė važiavimo kryptimi tam tikrą atstumą, o ne atmetė. Kategoriškai patvirtino, jog ją partrenkė važiavęs 2-a eismo juosta, jai iš kairės pusės, važiavęs automobilis ir šiai beveik perėjus perėją, t.y. netoli perėjos pabaigos . Netrukus prie jos priėjo du vyrai, S. J. ją pakėlė ir įsodino į automobilį, norėjo išvežti iš įvykio vietos, tačiau nuo to sulaikė pašaliniai asmenys. Per pėsčiųjų perėją ji buvo praėjusi daugiau nei pusė važiuojamosios dalies. Smūgis buvo į kairę ranką, koją ir šoną. Sužalojimai padaryti smūgio pasekoje. Įsitikinusi, jog ją partrenkė mašina, į kurią ji buvo įsodinta po įvykio ir kurioje sulaukė greitosios pagalbos.

Liudytojas A. J. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 48,49) ir teisme parodė, kad 2009-10-21, apie 09.00 val., jis, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo S. J. vairuojamu automobiliu „Nissan Pathfmder“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Artėdamas prie žiedinės sankryžos S. J. pristabdė automobilį. Jis matė dešiniame šaligatvyje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, stovinčią pėsčiąją - apie 70 m. amžiaus moterį. Artėjant prie perėjos S. J. automobilį pristabdė. Automobiliui važiuojant per perėją iki pėsčiosios likus apie 1,5 - 2 m. atstumui, pastaroji įžengė į važiuojamąją dalį ir pradėjo bėgti pėsčiųjų perėja į kitą gatvės pusę, moteris skubėjo. S. J. stabdė automobilį, tačiau pėsčioji buvo partrenkta kliudant ją automobilio priekiniu kairiuoju kampu. Susidūrimo metu smūgis pėsčiajai teko į kairįjį šoną. Kaip sustojo automobilis, pasakyti negali, tačiau jis liko stovėti vietoje ir nebuvo perstatytas. Jis smūgio nejuto.

Liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (b.l. 55,56) ir teisme paaiškino, jos jis, 2009-10-21 apie 09.00 val., vairavo automobilį „Volvo 440“ ir važiavo Šeimyniškių g. link Žirmūnų tilto pirma eismo juosta. Priekyje savęs per 3-4 mašinas pamatė pirmoje eismo juostoje ant pėsčiųjų perėjos stovintį visureigį, priekyje kurio du vyrai padėdinėjo atsikelti moteriai. Moteris buvo už perėjos, prieš automobilį, pirmoje eismo juostoje, todėl panašu, kad partrenkė automobilio priekiu. Su įvykio vietoje esančiu vyriškiu su šunimi, kuris fotografavo, A. K. priėjo prie moters ir jos paklausus, ką sakė tie vyrai, ši atsakė, jog pasisiūlė ją nuvežti namo. Jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Pačio partrenkimo momento liudytojas nematė, matė kaip vyrai įsodino moterį į mašiną ir norėjo, jo manymu, išvažiuoti, o kadangi su juo buvęs vyras su šuniu pradėjo filmuoti ir fotografuoti, šis automobilis niekur nepajudėjo.

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad eismo įvykio metu S. J. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 68).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykio metu R. L. buvo blaivi (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 38).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykio metu R. L. patyrė sekančius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairio dilbio sąnario srityje, kairio dilbio kaulų apatinio trečdalio tipinės vietos skeveldrinius lūžius su poslinkiu. Sužalojimai padaryti griūnant ant kairės rankos. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio dilbio kaulų lūžių R. L. sveikata bei kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 44-46).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje, kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje, prieš Šeimyniškių - Žirmūnų- Tuskulėnų gatvių žiedinę sankryžą esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Šioje Šeimyniškių gatvės atkarpoje, jos važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos (pirmos eismo juostos plotis 4 m., antros - 4,1 m.). Po eismo įvykio S. J. vairuotas automobilis „Nissan Pathfmder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pirmoje eismo juostoje, visu korpusu pėsčiųjų perėjos ribose (priekinė dalis buvo nežymiai už perėjos ribų, žiūrint nustatyta S. J. važiavimo kryptimi link žiedinės sankryžos). Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki važiuojamosios dalies dešinio krašto (dešinio šaligatvio, žiūrint link žiedinės sankryžos) buvo 1,8 m. atstumas, nuo galinio rato - 1,7 m. atstumas. Apžiūros atlikimo metu, t.y. 09.20 - 09.40 val., buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, kelio danga – šlapias asfaltas (b.l. 12-14).

Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad Šeimyniškių gatvėje, prieš Šeimyniškių – Žirmūnų – Tuskulėnų gatvių žiedinę sankryžą esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos plotis – 4 m., be to, jos aplinkoje nėra objektų, kurie link jos Šeimyniškių gatve artėjančių transporto priemonių vairuotojams ribotų perėjos prieigų matomumą (b.l. 17-21).

Transporto priemonių apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu S. J. vairuotas automobilis „Nissan Pathfmder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas - UAB „SEB VB Lizingas"; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje "Ergo Lietuva") nebuvo apgadintas. Transporto priemonės mechanizmų techninė būklė tvarkinga (b.l. 22-28).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-08-31 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Nissan Pathfinder", vairuojamas S. J., važiuodamas pirma eismo juosta Šeimyniškių gatve link žiedinės sankryžos, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, priekinės dalies kairia puse partrenkė per kelią, iš dešinės einančią pėsčiąją R. L.. Po smūgio, pėsčioji R. L. buvo bloškiama į priekį automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis „Nissan Pathfinder" pajudėjęs į priekį sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilio „Nissan Pathfinder" vairuotojas S. J. pėsčiąją R. L. partrenkė, pėsčiųjų perėjoje ir nemažesniu kaip 2,7 m atstumu nuo dešinio šaligatvio.

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad apskaičiuoti automobilio „Nissan Pathfinder", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitį prieš pat eismo įvykį nebuvo galimybės. Automobilio „Nissan Pathfinder" vairuotojas S. J. važiuodamas tiek 10 km/h greičiu, tiek važiuodamas 15 km/h greičiu, tiek ir važiuodamas 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, einančios per gatvę tiek ramiu tempu, tiek greitu tempu, o taip pat ir bėgančios ramiu tempu, partrenkimo. Jeigu pėsčioji per važiuojamąją dalį bėgo greitu tempu, tai vienareikšmiškai spręsti apie automobilio vairuotojo S. J. techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo negalima.

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų perėja einančius pėsčiuosius. Jeigu pėsčioji R. L. per važiuojamąją kelio dalį ėjo ramiu tempu, ėjo greitu tempu ar bėgo ramiu tempu, tai automobilio „Nissan Pathfinder" vairuotojo S. J. veiksmai, - turėdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, nepraleido pėsčiųjų perėja judančios pėsčiosios R. L. ir ją partrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jeigu pėsčioji R. L. per važiuojamąją kelio dalį bėgo greitu tempu, tai vienareikšmiškai spręsti, kurio iš eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, negalima, (b.l. 60-64).

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis S. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo veikos padarymą ir kaltę patvirtina, specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvadų dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios blaivumo duomenys, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymai, apie tai, jog ji buvo partrenkta jai iš kairės pusės atvažiavusio automobilio. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo A. J. R. parodymai, jog nukentėjusioji buvo partrenkta kliudant ją automobilio priekiniu kairiuoju kampu, o susidūrimo metu smūgis pėsčiajai teko į kairįjį šoną. Be to nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, jog sužalojimai jai padaryti būtent smūgio pasekoje ir tvirtai įsitikinusi, jog ją partrenkė S. J. vairuojamas automobilis, į kurį ji buvo įsodinta iš kart po įvykio ir kuriame sulaukė greitosios pagalbos. Kaltinamasis paaiškino, jog jis važiavo apie 10 km/h. greičiu ir jis negali pasakyti ar buvo kontaktas tarp nukentėjusiosios ir jo vairuojamo automobilio, nes smūgio jis nepajautė, o ir jo automobiliui sugadinimai nepadaryti. Aplinkybę, jog nukentėjusioji nugriuvo iškart po kontakto su automobiliu patvirtina ne tik pati nukentėjusioji bet ir liudytojas A. J. R.. Iš dalies tai patvirtina ir paties kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad ant važiuojamosios dalies nugriuvusi pėsčioji gulėjo apie 1-2 m. atstumu už perėjos, ties kurios riba, kaip nustatyta buvo sustabdyto automobilio priekinė dalis. Kaltinamojo parodymai apie tai, jog jis nematė prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir jos ribose pėsčiųjų, o tik jam įvažiavus į pėsčiųjų perėjos ribas šis pamatė ties automobilio priekinės dalies dešine puse atsiradusią pėsčiąją, priešingai, kartu su juo važiavęs liudytojas matė dešiniame šaligatvyje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, stovinčią pėsčiąją, patvirtina tai, jog kaltinamasis pažeidė KET 9 p., 37 p. reikalavimus, nes S. J. nebuvo pakankamai atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t.y. jis savalaikiai nepastebėjo į važiuojamąją dalį perėjoje įėjusios pėsčiosios ir nespėjęs sustabdyti automobilio ją partrenkė, ko pasekoje R. L., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje konstatuota, jog S. J. važiuodamas tiek 10 km/h greičiu, tiek važiuodamas 15 km/h greičiu, tiek ir važiuodamas 20 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, einančios per gatvę tiek ramiu tempu, tiek greitu tempu, o taip pat ir bėgančios ramiu tempu, partrenkimo. Turėdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, S. J. laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, nepraleido pėsčiųjų perėja judančios pėsčiosios R. L. ir ją partrenkė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis S. J. pažeidė KET 9 ir 37 punktų reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. L. sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir atitinka neatsargaus nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo neturi (b.l. 82,83), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė (b.l. 88,87), į Vilniaus m. Psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą neįrašytas (b.l. 87). S. J. nuo 2003-05-08 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, (b.l. 86), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, (b.l. 95). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą kaltinamajam skirtina baudos bausmė.

Nukentėjusioji R. L. pareiškė 33914,30 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 25000 Lt neturinės ir 8914,30 Lt turtinės žalos.

Įvertinęs nukentėjusios pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, liečiančius pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, jog turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais tik dėl 2304,30 Lt, todėl ši suma priteistina iš civilinio atsakovo AUDB „Ergo Lietuva“. Likusioje dalyje ieškinys nėra įrodytas.

Nukentėjusioji prašo atlyginti 25000 Lt neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog patyrė nepatogumus, ilgą laiką teko gydytis patirtus kūno sužalojimus, teko iškęsti didelį fizinį skausmą, jai buvo atliktos kelios operacijos. Autoįvykio metu patyrė išgąstį, todėl iki šiol jaučia baimę transporto priemonėms, dėl patirtų sužalojimų negali gyventi visaverčio gyvenimo, darbuotis sode, bei rūpintis ligotu vyru, nes pati iki šiol lankosi pas gydytojus.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis vairavo automobilį blaivus, anksčiau neteistas. Jo nusikalstama veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, stresą, garbų amžių, turėtus nepatogumus, patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus. Įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis: šiuo metu jis nedirba, išsituokęs. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš draudimo bendrovės 3452,80 Lt (1000 eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo – 5000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pridėtos ir voke esančios R. L. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinei ligoninei (Šiltnamių g. 29, Vilnius).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas,-

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 15 MGL (1950 litų) dydžio baudos bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios R. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiosios naudai iš civilinio atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“ 2304,30 litų turtinei žalai atlyginti ir 3452,80 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiosios naudai iš S. J. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pridėtas ir voke esančias R. L. ligos istorijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinei ligoninei (Šiltnamių g. 29, Vilnius).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.Teisėjas Olegas Zaicevas