Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios E. M. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui (mamai). Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi E. M. IĮ iškelta bankroto byla. E. M. IĮ (toliau – Įmonė) bankroto administratoriumi paskirtas Marius Žvinklys. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 1998 m. sausio 22 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo bankrutavusios įmonės savininku ir įmonės vadovu buvo E. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nustatytos pareigos neįvykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi skyrė atsakovui 1000 Eur baudą bei pakartotinai nustatė 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Atsakovas raštu informavo apie tai, kad Įmonės dokumentų ir antspaudo neberanda. Taip pat nurodė, kad Įmonės dokumentai galėjo būti perduoti VĮ Registrų centrui jam bandant išregistruoti Įmonę iš Juridinių asmenų registro, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apribojo atsakovui teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nors pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo egzistavo jau ilgą laiką, tačiau atsakovas, žinodamas realią Įmonės finansinę būklę, neįgyvendino jam įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais sukeltus ieškovei nuostolius. Bankroto proceso metu nustatyta, kad Įmonė jokio turto, kurį realizavus būtų gautos lėšos ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai ir būtų dengiama bankroto administravimo išlaidų sąmata, neturi. Teismas konstatauoja, kad dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, kilusios žalos dydis šio ieškinio teismui pateikimo metu sudaro 9593,92 Eur sumą, kurią sudaro 3014,13 Eur suma nuo 1998-03-13 išaugęs Įmonės įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui; 1140,62 Eur Įmonės įsiskolinimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintam kreditoriui Lindorff Oy, kuris perėmė UAB „Bitė Lietuva“ 1125,88 Eur reikalavimo teisę ir patyrė 14,74 Eur būtinų skolos išieškojimo išlaidų; 439,17 Eur Įmonės įsiskolinimas antstolei Brigitai Tamkevičienei; 5000 Eur Įmonės bankroto administratoriaus atlyginimas, kuris buvo patvirtintas Įmonės kreditorių 2017 m. liepos 20 d. susirinkime. Kadangi Įmonės skola pradėjo formuotis nuo 1998 m. kovo mėn., todėl būtent tuo metu atsakovas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl privalo atlyginti Įmonės nuostolius, susidariusius nuo 1998 m. kovo mėnesio. Be to, ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu jokio turto neturėjo, bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais padaręs ieškovei ir jos kreditoriams žalą privalo ją atlyginti.

Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs.

Remiantis kreditorių susirinkimo protokolu, išankstine sąskaita faktūra ir bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma (5000 Eur + 4593,92 Eur) 9593,92 Eur, tai laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui yra susidaręs nuo 1998 m. kovo mėnesio. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 1998 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 9593,92 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 216 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai E. M. individualiai įmonei iš atsakovo E. M. 9593,92 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus devyniasdešimt du centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9593,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. M. 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.