- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- Ik-2692-281/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00913-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui T. K., atsakovės atstovei Raimondai Ruzgytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio misterijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde (b. l. 1–8, 76–80) prašo teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-03-21 raštą Nr. 4S-941.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Lietuvos Respublika naudojasi Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) parama. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-02-13 nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą paskyrimo“ 1 p. paskyrė Ministeriją Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir kompetentinga institucija, todėl Ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veikloje vadovaujasi Europos Tarybos (EB) 2005-09-20 reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai 76 str., įpareigojančiu valstybes nares skelbti ir teikti informaciją apie nacionalinės strategijos planus, kaimo plėtros programas ir Europos Bendrijos įnašą. Be to, Ministerija, vadovaudamasi Europos komisijos (EB) 2006-12-15 reglamento Nr. 974/2006 VI priedo 1.1. p., siekdama skaidrumo privalo platinti kuo išsamesnę informaciją apie bendros paramos, kurią teikia ES ir valstybės narė kaimo plėtros programoms, galimybes. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, patvirtintą 2007-10-19 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009-12-14 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2007-04-20 įsakymu Nr. 3D-175 patvirtino Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir jos viešinimo strategiją (toliau – Viešinimo strategija).
Atsižvelgus į Viešinimo strategijos reikalavimus, Ministerija atrinko galimus informacinius partnerius, su kuriais, vykdant viešuosius pirkimus, buvo sudarytos sutartys.
Ministerija 2010 m. kovo–balandžio mėn. neskelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „Informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programų filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televiziją“. 2010-03-16 viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija) posėdžio metu (protokolo Nr. 2VP-48(21.4), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkinių įstatymo (toliau – VPĮ) 56 str. 1 d. 3 p. parinko pirkimo būdą – neskelbiamas derybas. Į neskelbiamas derybas 2010-03-19 raštu Nr. 2D-462 (6.2.) buvo pakviestas vienintelis tiekėjas UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“. Komisija 2010-03-29 posėdžio protokolu Nr. 2VP-97 (21.4) UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ pateiktą pasiūlymą pripažino atitinkančiu 2010-03-16 patvirtintų sąlygų reikalavimus. Derybos su UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ įvyko 2010-03-29 (posėdžio protokolas Nr. 2VP-98(21.4.)), po kurių Komisija konkursą laimėjusiu pripažino UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ pasiūlymą ir 2010-04-27 Ministerija su UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).
2011-03-21 Tarnyba atliko Ministerijos neskelbiamų derybų būdu vykdyto viešojo pirkimo „Iš Informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televizijų“ vertinimą ir jį išdėstė 2011-03-21 rašte Nr. 4S-941 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo“. Minėtame rašte konstatavo, kad Ministerija, pasirinkdama pirkimo būdą, pažeidė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Parengdama viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir sudarydama Sutartį su Ministerija pažeidė VPĮ 18 str. 6 d. 3 p., 25 str. ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21, 25 p. reikalavimus ir neužtikrino VPĮ 24 str. 7 d. nuostatų laikymosi bei VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto tikslo siekimo. Atsižvelgdama į tai Tarnyba rašte pateikia nuomonę, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti Sutartį CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą ir įpareigojo Ministeriją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl Sutarties nutraukimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAI) 8 str. 1 d., 2 d. numato individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos Skundžiamame rašte formuluojamas privalomas įpareigojimas Ministerijai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendinius dėl Sutarties nutraukimo nėra motyvuotas, t. y. neaišku kuo remiantis Tarnyba formuoja tokį įpareigojimą, taip pat neaišku, kuo remiantis nustatytas 10 dienų terminas. Be to, VPĮ 8 str. apibrėžiantis Tarnybos funkcijas bei teises nenumato Tarnybos teisės įpareigoti perkančiąją organizaciją per nustatytą terminą priimti atitinkamą sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties ir apie jį informuoti Tarnybą. Tarnyba Skundžiamuose raštuose nenurodė šių individualių administracinių aktų apskundimo tvarkos, kaip to reikalauja VAĮ 8 str. 2 dalis.
Tarnybos 2011-03-21 Skundžiamas raštas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, o šiame rašte Tarnybos suformuluotas įpareigojimas Ministerijai viršija Tarnybos kompetencijos ribas, todėl minėtas raštas yra naikintinas kaip neteisėtas.
Tarnyba atlikusi Ministerijos organizuotą viešojo pirkimo patikrinimą Skundžiamu raštu konstatavo, kad Ministerija nepagrindė viešojo pirkimo būdo (neskelbiamomis derybomis) parinkimo, tuo pažeidė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, šio straipsnio 2 d. įtvirtinto tikslo siekimo.
Ministerija informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugas pirko siekdama įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti efektyvų galimų pareiškėjų ir paramos gavėjų informavimą apie projektą, skleisti informaciją visuomenei, žiniasklaidos atstovams, kitiems asmenims, teikti aiškią, išsamią ir naujausią informaciją galimiems pareiškėjams ir paramos gavėjams apie paramai gauti privalomas atlikti administracines procedūras, informuoti tikslines grupes apie paramos įgyvendinimo eigą, rezultatus, propaguoti sektinus pavyzdžius. Siekdama aukščiau nurodytų tikslų, t. y. pasiekti maksimalią informacijos sklaidą, sudarant pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, kurio pasiekimą užtikrinti gali tik didžiausi, populiariausi, į tikslinę auditoriją orientuoti informacijos skleidėjai, Ministerija priėmė sprendimą informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugų pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu. Šis tikslas, priešingai negu teigia Tarnyba, pilnai atitinka VPĮ 3 str.2 d. numatytą viešųjų pirkimų tikslą.
Nagrinėjamo viešo pirkimo tikslo specifika nulemia tai, kad kiti VPĮ nurodyti galimi viešojo pirkimo būdai nagrinėjamu atveju efektyviausiai nepasiektų viešojo pirkimo tikslo, kadangi maksimalią informacijos sklaidą gali užtikrinti tik tie paslaugų tiekėjai, kurių auditorija yra didžiausia, t. y. perkamų paslaugų siekiamas tikslas nulemia tai, kad norimas paslaugas gali suteikti tik keli rinkoje esantys paslaugų tiekėjai (didžiausią auditoriją turintys internetiniai tinklapiai, televizijos laidos, dienraščiai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant siekiamus tikslus perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai pasirinko viešųjų pirkimų organizavimo būdą (neskelbiamos derybos) ir nepažeidė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.
Tarnyba atlikdama Ministerijos organizuoto viešojo pirkimo vertinimą nepagrįstai vertino atskirai tik viešąjį pirkimą, o ne visus viešuosius pirkimus tam pačiam tikslui (informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimui ir publikavimui) bendrame kontekste. Ministerija informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugas pirko neskelbiamų derybų būdu ne tik minimoje administracinėje byloje Nr. 1-2692-281/2011, tačiau ir iš administracinėse bylose Nr. 2693-561/2011, Nr. 1-2695-281/2011, Nr. 1-2694-561/2011 nurodytų paslaugų tiekėjų: UAB „Lrytas“ dėl publikavimo tinklapyje www.lrytas.lt., UAB „Lietuvos rytas“ dėl publikavimo laikraštyje Lietuvos rytas, UAB „Lietuvos ryto“ televizija, dėl rodymo per Lietuvos ryto TV, bei iš UAB „Alfa Media“ dėl publikavimo tinklapyje www.alfa.lt., iš VšĮ „Beniardinai.lt“ dėl publikavimo tinklapyje www.hernardinai.lt, iš VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ dėl publikavimo tinklapyje www.manoukis.lt., iš UAB „DELFI“ dėl publikavimo tinklapyje www.delfi.lt., iš UAB „Lietuvos žinios“ dėl publikavimo laikraštyje „Lietuvos žinios“. Iš šių aplinkybių matyti, kad Ministerija, priešingai negu teigia Tarnyba, parinkdama viešųjų pirkimų būdą nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, kadangi sutartis nors ir pagal atskirus viešuosius pirkimus iš esmės sudarė su pagrindiniais, didžiausiais ir į tikslinę publiką orientuotais informacijos skleidėjais savame sektoriuje.
Tarnyba savo Skundžiamame rašte nurodo, kad Ministerijos su informacijos skleidėju UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, laimėjusiu viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu sudaryta paslaugų teikimo sutartis prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms, todėl CK 1.80 str. 1 d. pagrindu minėta sutartis turėtų būti nutraukta.
Tarnyba Skundžiamame rašte pateikia tik savo nuomonę dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to neformuoja jokios privalomo elgesio taisyklės, be to, kaip minėta ankščiau, Ministerija viešąjį pirkimą organizavo pagal VPĮ nuostatas ir nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, dėl ko nėra pagrindo vadovaujantis Tarybos nuomone sudarytą paslaugų teikimo sutartį nutraukti.
Be to, Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui (Sutarties 8.4, p.) ir šiuo metu yra įvykdyta ir pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, šios Sutarties nutraukimas ar pripažinimas negaliojančiu nebetenka prasmės (paslaugos suteiktos, už jas atsiskaityta).
Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių (Sutarties įvykdymo ir pasibaigimo) nebetenka prasmės Tarnybos keliami klausimai dėl nepakankamų reikalavimų perkamam objektui nustatymo, pirkimo dokumentų nepakankamo tikslumo, nenustatytų kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus kitiems mokesčiams.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42–44) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad įvertinus pirkimo dokumentus buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenustatė reikalavimų pirkimo objektui, išskyrus preliminarius paslaugų kiekius ir paslaugų suteikimo vietą, t. y. nenustatyta kiekvieno reportažo/laidos trukmė sekundėmis, minutėmis, anonsų trukmė, nenustatytos laiko juostų proporcijos, kiek proc. reportažų (naujienų, informacinio, vaidybinio) turi būti transliuojami tam tikru, perkančiosios organizacijos nurodytu laiku. Tuo neužtikrino VPĮ 24 str. 7 d. nuostatų, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs. Įvertinus tai, kad neaiškus ir netikslus perkamų paslaugų aprašymas galėjo turėti įtakos apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir jos pagrįstumui, perkančioji organizacija neužtikrino ir VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo bei 3 str. 2 d. nustatyto tikslo siekimo vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija derybų sąlygose privalėjo išsamiai apibūdinti perkamas paslaugas, aiškiai nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingus duomenis arba parengti techninį specifikaciją, vadovaudamasi VPĮ 25 str. nuostatomis.
Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 22 p. nustatė, kad tiekėjas, apskaičiuodamas kainą, turi atsižvelgti į derybų sąlygų 1 priede nurodytą paslaugų apimtį, į techninės specifikacijos reikalavimus ir pan., tačiau, įvertinus Rašto 2 p. pateiktas pastabas, Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų 22 p. neužtikrina VPĮ 24 str. 7 d. nuostatos, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.
VPĮ 8 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog viena iš Tarnybos funkcijų yra „vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų <...>, t. y. tyrimui atlikti nereikalingos jokios tiekėjų, dalyvių, kitų suinteresuotų asmenų prašymai, skundai ar pretenzijos. Prašymų, pretenzijų dėl pirkimo sąlygų nepateikimas nereiškia jų atitikimo Įstatymo reikalavimams. Tarnyba, pirkimo vertinimo metu nustačiusi pirkimo sąlygų neatitikimą Įstatymo reikalavimams, privalo pažeidimus nurodyti perkančiai organizacijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė tiekėjo teisių pirkimo dokumentuose nenustačiusi kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo, pasikeitus kitiems mokesčiams (ne PVM).
Tačiau atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 8 p. sąlygas, kad paslaugos bus perkamos vienų metų laikotarpiui su galimybę sutartį pratęsti ne daugiau kaip dvejiems metams, perkančioji organizacija Derybų sąlygose privalėjo nustatyti kainodaros taisykles dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus kitiems mokesčiams (ne PVM). Kainos ar įkainių perskaičiavimas nenustatytas ir 2010-04-27 su UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pažeidžia VPĮ 18 str. 6 d. 3 p. ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – Metodika) 25 p. nuostatas. Vadovaujantis VPĮ 18 str. 6 p., pirkimo sutartyje turi būti nurodytos kainodaros taisyklės, parengtos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Metodikos 25 p. reikalauja, jog kainodaros taisyklėse turi būti nustatytas sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimas ne tik dėl pridėtinės vertės mokesčio, tačiau ir dėl kitų mokesčių pasikeitimo, jeigu sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė kaip 1 metai.
Viešųjų pirkimų vykdymo tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas – VPĮ. Viešasis pirkimas organizuojamas, pirkimo dokumentai rengiami, pirkimo procedūros atliekamos vadovaujantis būtent šiuo įstatymu. Į viešojo pirkimo rezultate sudaromą sutartį turi būti įtraukiamos pirkimo dokumentų ir pasiūlymo sąlygos. VPĮ 18 str. 8 d. nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Tokiu būdu, pirkimo sąlygose ir sutartyje nenustačius kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus mokesčiams, vėliau šių sąlygų keisti negali.
Pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d., imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl atsakovė išreiškė nuomonę, kad perkančioji organizacija turėtų sutartį nutraukti ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja Tarnybos ginčijamą vertinimą įvardija kaip sprendimą ir nurodo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. reikalavimų. Pareiškėjos teiginys, kad Tarnybos vertinimas yra sprendimas neatitinkantis individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, atmestinas. Minėtas vertinimas nėra administracinis sprendimas ir atitinka VPĮ 3 str. nuostatas.
Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio viešojo administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. reikalavimus.
Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, jei jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų įstatymų normų visumą, galima teigti, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymu saugomus interesus).
Skundžiamu Tarnybos vertinimu nėra sprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo perkančiajai organizacijai. Šiame rašte Tarnyba nurodė atliktų pirkimo procedūrų pažeidimus, tačiau jame nenustatyti konkretūs įpareigojimai, nepriimti jokie sprendimai. Rašte konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų nesukūrė pareiškėjai nei teisių, nei pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Tarnybos raštas, kuriame pateikiama institucijos nuomonė, jog perkančioji organizacija sudarydama sutartį pažeidė Įstatymo reikalavimus ir turėtų ją nutraukti bei organizuoti naują viešąjį pirkimą, tačiau jokių valdingo pobūdžio nurodymų perkančiajai organizacijai nedavė, negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas.
Administraciniame teisme yra nagrinėjamos bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Teisės aktais turėtų būti suprantami tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes, o nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis adm. b. Nr. A556 -613/2008).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Nustatyta, kad Ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2010-03-16 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-48(21.4) buvo nutarta: 1) vadovaujantis VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m, programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televiziją paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu; 2) patvirtinti Neskelbiamų derybų sąlygas informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televiziją paslaugoms pirkti, numatant pasirinkti paslaugos teikėją pagal mažiausios kainos kriterijų; 3) pakviesti tiekėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2010-03-29 16.20 val. dalyvauti neskelbiamose derybose informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimu ir transliavimo per LNK televiziją paslaugoms pirkti (b. l. 11–12).
Ministerijos 2010-03-19 raštu UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamose derybose pagal Neskelbiamų derybų sąlygas Informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televiziją paslaugoms pirkti (b. l. 49–57).
Ministerijos Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateiktą paslaugų pirkimo pasiūlymą, 2010-03-29 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-97(21.4) nutarė: 1) pripažinti, kad priminis pasiūlymas atitinka perkančios organizacijos reikalavimus; 2) vadovaujantis VPĮ nuostatomis kviesti derėtis UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ (b. l. 62).
Ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2010-03-29 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-98(21.4) buvo patvirtintos galutinės informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per LNK televiziją paslaugų kainos (b. l. 63).
Ministerija ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, vadovaudamiesi Komisijos 2010-03-29 posėdžio protokolu Nr. 2VP-98(21.4), 2010-04-27 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) dėl informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo montavimo ir transliavimo per LNK televiziją (b. l. 29–33).
Tarnyba, išnagrinėjusi Ministerijos vykdytas paslaugų pirkimo procedūras bei tarp Ministerijos ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2010-04-27 pasirašytos pirkimo sutarties nuostatas, 2011-03-21 rašte Nr.4S-941 nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d., imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl perkančioji organizacija minėtą pirkimo sutartį turėtų nutraukti ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą (b. l. 35–37).
Iš teismui pateikto skundo reikalavimų matyti, kad Ministerija kelia ginčą dėl Tarnybos 2011-03-21 rašto Nr.4S-941 pagrįstumo bei teisėtumo ir minėtą raštą prašo panaikinti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 52 str. teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 101, 103 str., kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-20 nutartis adm. b. Nr. AS8 – 431/2007; 2006-10-12 nutartis Nr. A8-1516-06; 2008-03-28 nutartis A556-613/2008 ir kt.).
Tarnybos, kompetenciją, priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje, reglamentuoja VPĮ, kurio 8 str. 3 d. 4-6 p. numato, kokio pobūdžio teisės aktus (sprendimus) atsakovė gali priimti asmenų, pažeidusių šio įstatymo reikalavimus, atžvilgiu.
Iš skundžiamo Tarnybos 2011-03-21 rašto matyti, kad buvo patikrinta bei įvertinta Ministerijos veikla vykdant informacinių reportažų, renginių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą filmavimo, montavimo ir transliavimo per televiziją paslaugų pirkimo procedūras, konstatuojant, jog pareiškėja pažeidė VPĮ reikalavimus.
Tačiau minėtu raštu, Ministerijos atžvilgiu nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, numatytos VPĮ 8 str. 3 d. 4–6 p., o tik buvo išreikšta nuomonė, kad perkančioji organizacija 2010-04-27 pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų nutraukti. Nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo minėtose nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, kad Tarnybos 2011-03-21 raštas negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu Ministerijos atžvilgiu, kadangi jis, kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjos teisių ir pareigų).
Pažymėtina, kad padarytos išvados nėra pareiškėjos teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su padaryto patikrinimo susijusias išvadas bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus pareiškėja gali kitais būdais, o ne skundžiant Tarnybos 2011-03-21 raštą Nr.4S-941.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas nurodė, kad dėl ginčijamo rašto pareiškėja negali gauti kompensacijos (b.l. 129). Taigi, būtent ginčijant sprendimą, kuriuo būtų atsisakyta mokėti kompensaciją, t.y. vertinant tokio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtų analizuojami prieštaravimai, argumentai dėl ginčo rašte nurodytų trūkumų ar konstatuotų pažeidimų, vertinama jų įtaka priimtam sprendimui bei galimai padarytų pažeidimų ir priimto sprendimo proporcingumas ir kt..
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101straipsnio 1dalies 1punktu, nustačius, kad ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 15str., 101str.1p.) .
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., teismas
nusprendė:
Bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundo reikalavimą panaikinti Viešųjų pirkimo tarnybos 2011-03-21 raštą Nr. 4S-941 nutraukti.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.