Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys K. P., Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė, V. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo tenkino ir atnaujino procesą šioje byloje. Atnaujinus procesą byloje, teismas šia nutartimi nagrinėja pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, t. y. teismas iš esmės sprendžia klausimą dėl įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-9917-734/2020, kuria suinteresuotam asmeniui K. P. buvo atnaujintas praleistas terminas nepilnametės dukters V. P. vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) ir leista K. P. nepilnametės dukters V. P. vardu atsisakyti priimti po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pakeitimo.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P. yra (duomenys neskelbtini) mirusios V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikaitė. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra nepilnametė. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą V. P. yra Palikėjos antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdinė, Palikėjos dukra ir nepilnametės V. P. motina, K. P. dėl Palikėjos palikimo priėmimo į notarą nei savo, nei dukters vardu nesikreipė, dėl ko pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti nepilnametei V. P. praleistą terminą priimti Palikėjos palikimą bei leisti K. P. nepilnametės dukters V. P. vardu jo atsisakyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo pareiškimą 2020 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino – atnaujino suinteresuotam asmeniui K. P. praleistą terminą nepilnametės V. P. vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po V. G. mirties (duomenys neskelbtini), bei leido K. P. nepilnametės V. P. vardu atsisakyti priimti po Palikėjos mirties atsiradusį palikimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad po šios nutarties įsiteisėjimo ištaisius registruose klaidingai nurodytus asmens duomenis paaiškėjo, jog Palikėjai mirties momentu nuosavybės teise priklausė 533/10000 dalys negyvenamosios patalpos – kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2021 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis – apie 2 500 Eur (47 800 Eur x 533/10000). Apie šias naujai paaiškėjusias aplinkybes Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, el. laišku informavo nepilnametės V. P. motiną K. P., o pastaroji informavo prokurorą, jog nepaisant paaiškėjusių aplinkybių neketina priimti Palikėjos palikimo nei savo, nei nepilnametės dukters V. P. vardu: palikimo suma nėra didelė, ji gyvena Norvegijoje, todėl tvarkytis su palikimu būtų sudėtinga, priimti palikimą ji nemato prasmės, kito aukščiau paminėtos kirpyklos bendraturčio nepažįsta, mano, kad palikėja turėjo ir skolų.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra veiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams, kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo teisės santykiams. Pagal CK 5.56 straipsnį nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai, kurie turi pareigą pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą tiek jį priimdami, tiek atsisakydami jį priimti gauti išankstinį teismo leidimą.

Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad po Palikėjos mirties K. P. nesiėmė jokių veiksmų priimti palikimą nei savo, nei nepilnametės dukters V. P. vardu. Tokį jos sprendimą lėmė tai, kad K. P. neturėjo jokių duomenų apie Palikėjos turėtą turtą, jo galimą naudai nepilnametės dukters V. P. interesams, tiek K. P., tiek jos dukra gyveno ir iki šiol gyvena Norvegijoje. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje, kuria atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti K. P. buvo leista nepilnametės V. P. vardu atsisakyti Palikėjos palikimo.

Pareiškėjas neneigia šių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė apie Palikėjos turėtą nekilnojamąjį turtą mirties momentu sudaro pagrindą ją keisti pirmiausiai dalyje dėl leidimo atsisakyti priimti Palikėjos palikimą nepilnametės V. P. vardu ir leisti K. P. nepilnametės V. P. vardu priimti po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

CK 3.188 straipsnis numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kadangi CK 5.52 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tai siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiui asmeniui, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tokią CPK nuostatą paaiškina CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į Palikėjos palikimą sudarančio turto pobūdį (nekilnojamojo daikto dalis, duomenų apie Palikėjos skolas nebuvimas), tai, kad jis nėra apsunkintas areštu, hipoteka ir kt., jo likvidumą (galimybę atidalinti iš bendrosios nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį), laikytina, kad tokio turto priėmimas vaiko vardu nesąlygotų jo įstatyminei atstovei neproporcingų apsunkinimų ir rūpesčių, o sudarytų galimybes geriau užtikrinti vaiko – V. P. turtinius interesus. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija negali sutikti.

Byloje nustatyta, kad mirties momentu Palikėjai nuosavybės teise priklausė itin maža 80,24 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kirpykla), dalis. Procentine išraiška ši Kirpyklos dalis sudaro tik 0,0533 procento, o ją apskaičiavus kvadratiniais metrais, ji lygi 4,28 kv. m. Likusi Kirpyklos dalis priklauso dar keturiems bendrasavininkams. Naudojimosi Kirpykla tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta. Nors Palikėja Kirpyklos dalį įgijo 1992 m. vasario 24 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. AF 016789 pagrindu, Nekilnojamojo turto registre šie duomenys užregistruoti tik 2021 m. vasario 3 d., kuomet buvo ištaisyti registruose klaidingai nurodyti asmens duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina esant tikėtina, kad Palikėjai (duomenys neskelbtini) mirus ir jos įpėdiniams apskritai nežinant apie tokio jos palikimo egzistavimą, ką nurodė ir K. P. pareiškėjui telefonu, daugiau nei 13 metų nebuvo vykdomos ir Palikėjai bei jos įpėdiniams priklausiusios turtinės pareigos, susijusios su Kirpykla, – atsakyti pagal prievoles, susijusius su bendru daiktu, apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Šios turtinės pareigos Palikėjos palikimą priimsiančiam asmeniui kils ne nuo Palikėjos palikimo priėmimo, o nuo Palikėjos mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kurie leistų nustatyti tokių tikėtina kilsiančių turtinių pareigų, susijusių su Kirpykla, apimtį, tame tarpe Kirpyklos būklę, jos išlaikymui per daugiau nei 13 metų tekusias ir tenkančias išlaidas, byloje nėra. Todėl teismas konstatuoja esant neįrodyta, kad Palikėjos palikimo priėmimas nepilnametei V. P. suteiks tik 2 500 Eur naudą, o jokių turtinių praradimų nesukurs. Be to, šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad tiek nepilnamečio vaiko V. P., tiek jos motinos K. P. gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, kas tiek palikimo priėmimo įforminimą, tiek paveldimo turto faktinį valdymą taip pat apsunkins, sukels papildomas išlaidas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad V. P. turės galimybę naudotis teise atidalinti jai tenkančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį, teismas pažymi, kad ši įstatyme įtvirtinta bendraturčio teisė nepaneigia išvados, kad Palikėjos palikimo priėmimas po daugiau nei 13 metų po Palikėjos mirties tikėtina sukurs jai ir turtinių praradimų. Atidalijimo procesas taip pat reikalauja ne tik laiko, bet ir žinių, tam tikrų turtinių praradimų atitinkamiems turto padalijimo dokumentams parengti. Tuo labiau, kai Kirpyklą valdo iš viso penki savininkai, naudojimosi tvarka turtu tarp jų nenustatyta, be to, kaip nurodė suinteresuotas asmuo K. P., jai kiti bendrasavininkai nėra žinomi, o Palikėjai priklauso tik maža Kirpyklos dalis.

Iš esmės tokias teismo išvadas pagrindžia ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1839-779/2018 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, T. K., J. L., J. L., S. Č., E. S., V. P., A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ieškovas, be kita ko, prašė priteisti ieškovui atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, priklausantį nekilnojamąjį turtą – 533/10000 dalis Kirpyklos, kurios iki (duomenys neskelbtini) priklausė Palikėjai, ir priteisti iš ieškovo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, 2 068,04 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovei Lietuvos Respublikai priklausiusią Kirpyklos dalį. Šioje byloje G. G. ieškinyje nurodė, kad nuo 1992 m., kuomet proceso šalys įgijo nuosavybės teises į Kirpyklą tik ieškovas ir V. G., A. L. ir O. L. faktiškai įgyvendina Kirpyklos savininkų teises, sprendžia klausimus, susijusius su Kirpyklos valdymu ir naudojimu pagal paskirtį, įgyvendina bendraturčių pareigą išlaikyti Kirpyklą, atlikti Kirpyklos einamąjį ir/ar kapitalinį remontą. Nei vienas iš atsakovų nuo nuosavybės teisų į atitinkamą Kirpyklos dalį įgijimo momento daugiau nei 25 metus nėra mokėjęs jokių Kirpyklos išlaikymo, išsaugojimo mokesčių ir/ar išlaidų, taip pat nėra jų kompensavęs ieškovui ir/ar nurodytiems tretiesiems asmenims.

Taigi, nesant byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nepilnametės V. P. turtiniai praradimai dėl Palikėjos palikimo priėmimo bus mažesni nei pats Palikėjos palikimas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečio vaiko V. P. interesų, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-9917-734/2020, pakeitimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-9917-734/2020, pakeitimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.