- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 1-679-749/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45028-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- D. V.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant Loretai Butėnienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajai D. V., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios namuose, ginčo metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – buvusią sutuoktinę, su kuria gyvena kartu kaip sugyventiniai - D. V., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė D. V. į galvą, kairę ranką, kairę koją, taip sukėlė savo šeimos narei D. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. V. kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. susirinko namuose su draugais pasibūti, nes ruošėsi išvažiuoti sekmadienį į Jungtinę Karalystę. Vartojo alkoholinius gėrimus. Sūnus suaugęs, jam 23 metai. Išsiskirstė svečiai, po to susipyko. Nežino, kaip konfliktas įvyko, nepamena to momento. Galimai dėl girtumo atsimena tik tai, kas vyko prieš konfliktą ir po jo, bet nepamena kas tuo momentu įvyko. Įvykio metu buvo apsvaigęs. Jei būtų blaivas, tas konfliktas nebūtų įvykęs. Nežino, kas iškvietė policiją. Po konflikto nuėjo miegoti, jį prikėlė policija ir išsivežė. Grįžęs namo, matė pas nukentėjusiąją mėlynę ant rankos. Toks įvykis pirmą kartą įvyko. Labai apgailestavo, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, ji atleido.
R. V. visiškai pripažinus kaltę ir išsamiai paaiškinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, nustatyta, kad Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kaltinamajam, prokurorei, gynėjui ir nukentėjusiajai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusiosios D. V. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu R. V. ir nepilnamečiu sūnumi I. V.. 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo atėję svečiai, jie vartojo alkoholį. Išsiskirsčius svečiams, apie 2.00 val. (2017 m. rugsėjo 1 d.) sėdėjo svetainėje ant fotelio. R. V., eidamas link jos, pasakė: „žiurke, laikykis“. R. V. priėjo ir spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, kairę ranką, kairę koją. Buvo labai išsigandusi, viskas įvyko labai greitai, įvykio metu buvo neblaivi. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nebesikreips, kadangi su R. V. susitaikė. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. R. V. dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi (17, 19 b. l.).
2017 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 2.14 val. iš Panevėžio apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi neblaivus sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. V.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 2.14 val. neblaivus sugyventinis R. V. spyrė kojomis sugyventinei D. V. į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. D. V. buvo susijaudinusi, verkė. Namai buvo tvarkingi. Prieš muštynes vyko vakarėlis. Smurtą patyręs asmuo – D. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė spyriais kojomis į galvą, prieš tai pargriovus ant žemės. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas kairėje galvos pusėje. Ankstesni smurto atvejai neužfiksuoti. R. V. paaiškino, kad miegojo ir sugyventinės nemušė. R. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą R. V. elgėsi ramiai (11-12 b. l.).
2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą iš šiaurinės pusės. Atidarius duris, patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje, tai yra vakarinėje sienoje yra durys, vedančios į pirmajame namo aukšte esančią svetainę, kuri yra sujungta su virtuve. Kambaryje stovi sofa, iš šonų stovi dvivietis ir vienvietis foteliai. Prie jų stovi staliukas. Rytinėje dalyje stovi televizorius, o šiaurinėje dalyje – sekcija. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (8-9 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį.
Teismas ištyręs bylos įrodymus, jų pagrindu daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog R. V. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. R. V. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkoholio matuoklio rodmenų juostelė, kita rašytinė bylos medžiaga.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
R. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina, kad veikos padarymo metu buvo girtas ir ta aplinkybė įtakojo veikos padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis R. V. savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja D. V.. Prokurorė prašė bylą prieš R. V. nutraukti BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimyninius ryšius, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Proceso (pašto) išlaidos byloje nepriteisiamos.
Civilinis ieškinys nepateiktas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, 297, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT 70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. V., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.