Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-04-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) galutine subendrinta laisvės apribojimo 10 mėnesių bausme, 2016-09-27 nutartimi bausmė pakeista į 85 parų arešto bausmę; 2) 2016-09-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę subendrinus su 2016-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas, 2016-11-17 nutartimi 2016-09-26 baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su 2016-09-27 nutartimi nustatyta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas, bausmę atlikęs; 3) 2021-07-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis žiauriai elgėsi su gyvūnu.

1.1. Tai yra, kaltinamasis B. K., 2023 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį žaloti gyvūnus, tyčia suluošino jam priklausančią 4 metų šuns patelę, išdurdamas jai kairę akį.

1.2. Be to, kaltinamasis B. K., 2023 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį žaloti gyvūnus, tyčia suluošino jam priklausantį 7 metų šunį, išdurdamas jam kairę akį.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis B. K. apklaustas 2024-01-12 kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, su jame nurodytomis aplinkybėmis jis susipažino. Detaliai apie tai, kaip sužalojo savo šunis, papasakoti negali, gerai neprisimena, kaip viskas įvyko dėl buvusio girtumo, o alkoholį vartoja dažnai ir gausiai. Akis abiem šunims išmušė pats. Išmušė abiem šunims po kairę akį. Gali būti, kad padarė tą susinervinęs, nes dėl triukšmo lauke, rujos periodu, negalėjo miegoti, šunys jį baisiai nervino. Su kuo tą padarė, nežino, neatsimena. Mano, kad su kokiu pagaliu. Dėl visko kaltas alkoholis. Šunys, kai juos sužalojo, buvo pririšti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Laikė 2 šunis: šunį laikė 6 metus, o kalytę apie 3 metus. Abu šunis laikė pririštus prie būdos. Šunys nečipuoti, neskiepyti, gyvūnų pasų nėra išėmęs. Gali papasakoti tik tai, ką atsimena, kai buvo šiek tiek išsiblaivęs. 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliau dienos nepasakys, po 20 d., naktį, laiko nežino, jis kalytei sužalojo akį. Kalytė buvo pririšta namo kieme prie medinės tvoros, grandine, dėvėjo odinį antkaklį. Buvo rujos periodas. Kaip jau minėjo, detaliau nieko negali papasakoti, nes tą naktį buvo labai girtas. Bet mano, kad būdamas labai girtas ir susinervinęs, galėjo pasielgti žiauriai su gyvūnu. Kalytę pats gydė apie 2 mėnesius. Kalytę gydė, tepdamas specialiu tepalu žaizdoms, kurį pirko veterinarijos vaistinėje. Šunį, prasidėjus rujai, nakčiai paleisdavo, nes dėl susirinkusių kitų šunų naktį kildavo triukšmas kieme. Šuo iš kiemo neidavo, paleistas beveik nelodavo. Ryte vėl jį pririšdavo. Maždaug praėjus 2 savaitėms po to atvejo su kalyte, taip pat naktį ir šuniui sužalojo akį. Taip pat negali detaliai nurodyti, kaip viskas įvyko, nes buvo labai girtas. Gydė šunį tais pačiais vaistais, kaip ir kalytę. Gaila buvo šuns, kalytės gaila nebuvo, prie jos mažai prieidavo. Kadangi planavo išvykti į (duomenys neskelbtini) padirbėti, norėjo kam nors šunis atiduoti, nes jais negalėjo pasirūpinti. „Facebook“ programa nesinaudoja, kažkada seniau naudojosi, tačiau jau seniai nebesinaudoja. Net nebeturi prisijungimų, yra juos pamiršęs. Skelbimų jokių dėl šunų atidavimo nedėjo, paklausinėjo pas pažįstamus, gal kam reikia šunų. Atsimena, kad kažkam yra sakęs, kad pakars šunis, jeigu neras, kam atiduoti. Taip sakė juoko forma, būdamas išgėręs. Tikrai to padaryti neplanavo ir neketino. Jeigu būtų neradęs, kam šunis atiduoti, būtų juos tiesiog paleidęs į gatvę valkatauti. Planuoja į (duomenys neskelbtini) išvykti dirbti galimai po mėnesio, o gal ir vėliau. Anksčiau, kai kalbėjo su I. L. ir su R., kurios yra kaimynės, joms abiem yra pasakęs, kad šunys susižaloję akis, gal kam reikia. Paskui šunis paėmė R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 70-73).

2.2. Kaltinamasis B. K. 2024-02-26 parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tvirtina savo pirminius parodymus, kad detaliai apie tai, kaip sužalojo savo abu šunis, papasakoti negali, nes aiškiai visko neprisimena tiek dėl savo nuolatinio girtavimo, tiek dėl to, kad praėjo daug laiko. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė pirmą kartą. Iš naujo viską pasakoti atsisakė. Patikslina, kad abiem šunims, akis išmušė ne tuo pačiu metu, buvo praėję laiko. Kiek laiko buvo praėję, neprisimena, gal kelios savaitės, gal daugiau, bet sutinka, kad galėjo būti toks laikas, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Išmušti abiem šunims akis iš anksto neplanavo, viską padarė spontaniškai, todėl gavosi, kad pirmą išmušė vienam šuniui akį, o po kažkurio laiko kitam. Daugiau, ką nors paaiškinti atsisakė. Gailisi dėl to, kad sužalojo abu savo augintus šunis. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Sutiktų, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su arešto bausme (e. b. l. 79-82).

2.3. Liudytoja R. P. parodė, kad 2024-01-05, dienos metu iš I. L. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyventojas B. K. (tikslių anketinių duomenų nežino) ketina išvykti į užsienį 2024-01-15 ir atsikratyti savo auginamais 2 šunimis, juos pakariant. Tą vakarą mėgino susisiekti su B. K. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bet jam atsiliepus, šis buvo girtas ir susikalbėti nepavyko. 2024-01-06 susiskambinus dar kartą su B. K. sutarė, kad ji paims jo auginamus 2 šuniukus ir atiduos bendradarbei, kuri nori šuniukus auginti. Taip pasakė meluodama, nes norėjo išgelbėti šuniukus. Tą dieną B. K. šuniukus pats atvedė į jos namus. Atvedus šuniukus pastebėjo, kad vienam iš jų yra sužalota akis, bet ji neklausė B. K., kur taip susižalojo šuo. Kai pas ją jau buvo šuniukai, apie tai pranešė savo pažįstamai S. O., nes žinojo, kad ji bendradarbiauja su beglobių gyvūnų paramos fondu. S. O., susisiekusi su beglobių gyvūnų fondu iš (duomenys neskelbtini) miesto, sutarė, kad šuniukus jie paims ir pasirūpins. 2024-01-08 atvykusi nepažįstama beglobių gyvūnų fondo savanorė paėmė gyvūnus ir išvežė į prieglaudą (e. b. l. 40-43).

2.4. Liudytoja I. L. parodė, kad šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), bet nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu name vyksta remontas, todėl ten negyvena, bet nuvažiuoja kartas nuo karto pabūti. Galimai 2024-01-05 buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), į savo namus. Vakare gal apie 18 val. užsinorėjo parūkyti, bet apsižiūrėjo, kad nebeturi cigarečių, tada nusprendė paskambinti pažįstamam B. K. ir jo paprašyti, kad pavaišintų cigarete. B. pažįsta daug metų, yra kartu dirbę pas ūkininką. Taip pat jis gyvena netoli, tai bendrauja kaip draugai, kaimynai. Susiskambinusi su B., nuėjo pas jį į namus. Kai atėjo pas B., jis atrodė gana stipriai išgėręs. B. pavaišinus cigaretėmis, dar kurį laiką pabuvo pas jį, nes buvo seniai matęsi, turėjo apie ką pasikalbėti. B. pasakė, kad 2024-01-15 ruošiasi važiuoti pas brolį į užsienį dirbti, todėl reiks pakarti šunis, reiks eiti kasti duobes. B. nekalbėjo apie šunų atidavimą kam nors, iš karto kalbėjo, kad juos pakars, kad pradės nuo šuns vardu (duomenys neskelbtini), o kitą dieną pakars kitą šunį, kurį, kiek prisimena, jis vadindavo (duomenys neskelbtini). Išgirdusi, ką B. planuoja daryti savo šunims, jam bandė sakyti, kad nereikia taip, kad reikia juos atiduoti, bet B. atsakė, kad juos vis tiek pakars. Kalbėjo įtikinamai, jog pagalvojo, kad jis tikrai taip ir padarys. Būdama pas B. namuose, šunų nematė, bet girdėjo juos lojant prie tvarto, kur jie būdavo visada pririšti. Buvo keista girdėti B. taip kalbantį apie savo šunis, nes kiek B. pažinojo, tai matydavo, kad jis savo abiem šunimis rūpinosi, prižiūrėjo ir turėjo juos jau ilgą laiką. Nebuvo mačiusi, kad jis kaip nors skriaustų juos. Buvo gaila abiejų šunų, todėl po apsilankymo pas B., eidama į namus, užėjo pas kaimynę R. P., kuri žinojo bendrauja su S. O., besirūpinančia beglobiais gyvūnais, ir R. papasakojo, kad B. planuoja pakarti savo šunis. Po pokalbio su R. išėjo namo, o ši pradėjo kažkam skambinti, tai suprato, kad R. galbūt pasirūpins B. šunimis, kad jis šunų nepakartų. Kitą dieną ar po kelių dienų, tiksliai nepasakys, užėjus pas R., ši pasakė, kad susiskambino su B., jis atvedė abu šunis, o paskui ji šunis su S. pagalba perdavė į gyvūnų prieglaudą. Po to į Messenger programėlę S. atsiuntė nuorodą apie B. šunis, ten buvo parašyta, kad iš B. paimtiems šunims buvo išdurtos kairės akys. Rašinėjantis su S., ši parašė, kad šunims sužalojimus nustatė prieglaudoje, kad juos apžiūrėjo veterinaras. Kodėl B. sužalojo akis savo šunims ir kada jis taip pasielgė, nežino. B. apie tai nieko nekalbėjo. Paskutinį kartą abu B. šunis buvo mačiusi 2023 m. vasarą, tada jie atrodė visiškai sveiki. Apie B. ketinimą pakarti savo šunis papasakojo tik R., daugiau niekam nepasakojo (e. b. l. 48-51).

2.5. 2024-01-08 išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad apžiūrint šunį (duomenys neskelbtini), 4 m., patelę, atlikus išsamų oftalmologinį tyrimą stebima tik kairės akies junginė, akies obuolio atrofija. Tai sąlygota mechaninio pažeidimo (akies išdūrimo) (e. b. l. 16).

2.6. 2024-01-08 išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad apžiūrint šunį (duomenys neskelbtini), 7 m., patiną, atlikus išsamų oftalmologinį tyrimą stebima tik kairės akies junginė, akies obuolio atrofija. Tai sąlygota mechaninio pažeidimo (akies išdūrimo) (e. b. l. 17).

2.7. Iš 2024-02-08 specialistės J. A. paaiškinimų matyti, jog specialistė nurodė, kad abu šunys susižaloti patys negalėjo, tai yra neįmanoma. Abiem šunims nustatyti sužalojimai yra identiški, identiškai pažeisti akies obuoliai. Pažeidimai yra padaryti mechaniškai. Akys buvo sutraumuotos jas išduriant. Jei šunys būtų išsidūrę patys (įsidurdami į kažkokius gelžgalius), būtų pakliuvusi bakterinė infekcija ir žaizdos nebūtų taip sugijusios, kaip buvo sugijusios apžiūrint abu šunis. Abiem šunims nustatytos žaizdos nėra šviežios, yra pasireiškusi atrofija, kas sąlygoja, kad žaizdos galėjo atsirasti 1 metų ar pusės metų laikotarpyje, bet tiksliai įvardinti yra sunku. Abiem šunims nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (e. b. l. 54-55).

2.8. 2024-01-17 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Apžiūrint kiemo teritoriją, matoma už namo dešinėje pusėje, šalia medžio medinė šuns būda. Apžiūrėjus būdą, šalia jos nėra matyti metalinės grandinės ar kitokio laikiklio, skirto pririšti šunį. Toliau apžiūrint kiemo teritoriją, už namo kairėje pusėje yra matyti medinis ūkinis pastatas su šalia jo prijungtais mediniais pastatais ir aplink visą pastatą kiemo teritorijoje matyti netvarkingai išmėtyti daiktai ir skaldytos malkos. Nuėjus už ūkinio pastato, matomi kampe sumesti įvairūs daiktai ir prie pastato kampo prijungta tinklinė-metalinė tvora, kurią laiko gelžbetoniniai stulpeliai. Tvoros metalinis tinklas išlinkęs iki žemės ir netvarkingas, turintis atsikišusių smailių metalinės vielos galų. Taip pat už pastato matomas stovintis medinis žalios spalvos lauko tualetas ir medinė šuns būda, prie kurios nėra matyti prijungtos metalinės grandinės ar kitokio laikiklio, skirto pririšti šunį. Apžiūrint šuns būdą yra matyti 5 išlindusios metalinės nesukaltos vinys ir į būdos vidų įdėtas metalinis laužtuvas. Būda nuo metalinės tvoros atitolusi apie 2,5 m atstumu (e. b. l. 22-24).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. K., 2023 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia suluošino jam priklausančią šuns patelę, išdurdamas jai kairę akį, todėl ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

3.2. Taip pat, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. K., 2023 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia suluošino jam priklausantį 7 metų šunį, išdurdamas jam kairę akį, todėl ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir BK 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, administracine tvarka baustas.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką prokuroro siūlomas arešto bausmes.

4.6. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisykles.

4.7. Kadangi B. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinama, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

5.2. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugpjūčio mėn. įvykdyta nusikalstama veika) ir paskirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį (už 2023 m. rugsėjo mėn. įvykdyta nusikalstama veika) ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. K. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti B. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti B. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Išaiškinti B. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Šiaulių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286) kalėjimo darbo laiku atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistojo paiešką atlieka policija.