Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-586-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
2A-586-569/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
V. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-586-569/2015
Teismo procesinis Nr. 2-70-3-07229-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. liepos 1d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Rasos Bartašienės ir Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-311-901/2015 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, O. N., išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. ieškiniu prašė pakeisti sūnaus M. J. išlaikymo dydį, nustatytą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi, priteisiant M. J. išlaikymui po 200 Lt, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės; pakeisti sūnaus M. J. išlaikymo įsiskolinimą, nustatytą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą po 100 Lt, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-02-07 iki 2011-01-03. Ieškovas nurodė, kad po 2011 m. teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, kuri pablogėjo, kai (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. J..

Atsiliepimas

Atsakovė V. K. su ieškiniu nesutiko, reiškia priešieškinį dėl išlaikymo M. J. padidinimo iki 500 Lt kas mėnesį nuo 2014-10-15 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad ieškovo siūlomas išlaikymo dydis 200 Lt yra aiškiai per mažas ir nebeatitinka net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių, atsižvelgiant į šiandienos pragyvenimo lygį. Pažymėjo, kad atsakovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1200 Lt.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo O. N. palaikė ieškininius reikalavimus, o su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos ir ieškovo turtinė padėtis yra labai bloga, šiuo metu ji neturi darbo, o ir atsakovas galimai neteks darbo, todėl šeima liks praktiškai be jokių pajamų. O. N. ir jos dukra turi sveikatos problemų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravo ieškovo V. J. ieškinyje pateiktam reikalavimui pakeisti priteistą M. J. išlaikymo dydį į 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priešieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį taip pat nepalaikė. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, į nepilnamečio vaiko M. J. interesų pirmumą, teigė, kad netikslinga sumažinti teikiamo išlaikymo dydį.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 13d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pakeitė nepilnamečiam vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-772/2011 priteisto iš ieškovo V. J. ir Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-618-357/2011 pakeisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo V. J. nepilnamečiam sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur nuo ieškinio padavimo (2014-09-30) iki vaiko pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės V. K. valstybės naudai 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 279,97 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. J. atsakovės V. K. naudai 43,70 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas vertino, kad atsakovės nurodomos priežastys – tai, kad ieškovas nemoka kredito ir kad jai, kaip laiduotojai, reikalaujama dengti skolą, kad nebūtų pradėtas priverstinis paskolos išieškojimas, tai, kad paskolos sutartis sudaryta itin nepalankiomis sąlygomis, nėra tos priežastys, dėl kurių galima laikyti, kad iš esmės pakito atsakovės turtinė padėtis. Kitų priežasčių, dėl kurių iš esmės pakito ir pablogėjo atsakovės turtinė padėtis, teismas nenustatė. Teismas vertino, kad ieškovo turtinė padėtis po 2011 m. teismo sprendimo priėmimo gerokai pakito 2014 m. gimus dar vienam vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio. Patenkinti ieškovės priešieškinį ir priteisti iš V. J. sūnaus M. J. išlaikymui po 144 eurus periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. V. J. ieškinio netenkinti. Nepriteisti iš atsakovės valstybei 297,97 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas neatsižvelgė į ieškovo amžių, sveikatą, jo pasiruošimą dirbti ir jo galimybes užsidirbti. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, paklausias vairavimo instruktoriaus, staliaus specialybes. Ieškovas privalo dirbti ir uždirbti, kad galėtų teikti vaikui protingą išlaikymą. Atsakovė daro prielaidas, kad ieškovas galimai dirbtinai pablogino savo finansinę padėtį. Pažymi, kad jos žiniomis, ieškovas tapo bedarbiu ne darbdavio iniciatyva, o abipusiu darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Teismas neobjektyviai vertino atsakovės finansinės padėties pablogėjimą dėl V. J. užkraunamos atsakovei buto paskolos. Nurodo, kad ieškovas nemoka busto paskolos, todėl už jį turi mokėti atsakovė kaip laiduotoja. Nurodo, kad sumokėjus paskolą ir kitus mokesčius, jai su vaiku lieka 112 Eur pragyvenimui per mėnesį.

Teismas neteisingai nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priteisdamas 279,97 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, rėmėsi ne šioje byloje esančiomis pažymomis. Teismas, matydamas atsakovės sunkią padėtį, galėjo teismo išlaidų nepriteisti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo O. N. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimą. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra bloga, nes ji niekur nedirba ir augina kūdikį, gauna tik 144 Eur socialinių išmokų, kurių nepakanka net būtiniausiems vaiko ir trečiojo asmens poreikiams. Vaiko tėvas yra bedarbis, gaunantis tik bedarbio pašalpą. Prašo V. J. išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-772/2011 ir pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-618-357/2011, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11, išdėstyti po 29 Eur mokant kas mėnesį iki įsiskolinimo panaikinimo.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-13 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 3 mėnesius ieškovas gaus 193,20 Eur, vėliau suma iki 2015-08-06 mažės iki 147,60 Eur. Jeigu iki to laiko ieškovas neras darbo, jam iš vis socialinio draudimo išmoka nebus mokama. Kadangi yra pablogėjusi ieškovo finansinė padėtis, prašo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą, priteistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-772/2011 ir Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-618-357/2011, nustatant mokėjimą po 29 Eur kas mėnesį iki M. J. pilnametystės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo ieškovo teikiamo išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui pakeistas – sumažintas.

Bylos duomenimis nustatyta M. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra V. K., tėvas V. J.. 2011-10-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-772/2011 priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. J., Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi sumažintas iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas V. J. taip pat yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šiuo metu nedirba, su trečiuoju asmeniu augina dukrą A. J., nuosavybės teise turi butą – (duomenys neskelbtini), transporto priemonių nuosavybės teise neturi, jo šeima kas mėnesį gauna socialinę paramą. Taip pat ieškovas gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas: nuo 2015-02-07 iki 2015-05-06 – 193,20 Eur; nuo 2015-05-07 iki 2015-08-06 – 147,60 Eur. Ieškovas kartu gyvena su trečiuoju asmeniu O. N. ir dukra A. J.. Trečiasis asmuo niekur nedirba, augina dukrą, gauna socialinę pašalpą, nuosavybės teise turi butą – (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. K. dirbanti, jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 580 Eur (2000 Lt), nuosavybės teise turi butą – (duomenys neskelbtini), transporto priemonę –(duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena su sūnumi M. J.. Iš nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, todėl ji gali teikti sūnui didesnę išlaikymo dalį, kad sūnaus poreikiai būtų visiškai patenkinti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškovo amžių, sveikatą, jo pasiruošimą dirbti ir jo galimybes užsidirbti. Pažymėtina, kad iš apeliacinėje instancijoje gautų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, nustatyta, kad ieškovas iš darbovietės UAB „Vytauta“ buvo atleistas DK 125 straipsnio pagrindu, t. y. darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovas galimai dirbtinai pablogino savo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iš darbo UAB „Vytauta“ atleistas DK 125 straipsnio pagrindu, toks atleidimo pagrindas nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jis neteko darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apdairus, rūpestingas tėvas, žinodamas jog turi pareigą išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, atsisakytų darbo tik turėdamas kitą darbo variantą ar kitas galimybes gauti pajamas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis aktyviais veiksmais siekė ir siekia susirasti kitą darbą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pats kaltas dėl susidariusios sunkios jo turtinės padėties. Ieškovas yra sveikas, darbingas asmuo, turi galimybę dirbti ir gauti nors ir minimalias pajamas, tačiau nededa tam jokių pastangų. Tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad ieškovas privalo skirti išlaikymą abiems savo nepilnamečiams vaikams ir, kad ieškovo dukra A. J. neturėtų atsidurti blogesnėje padėtyje nei jos brolis M. J.. Pažymėtina, kad ieškovo sūnus M. J. yra 7 metų, jau mokyklinio amžiaus, lankantis darželį, būrelius, o dukra A. J. – 1 metų, motina ją augina namie. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo metu ieškovo sūnaus M. J. poreikiai yra didesni, nei dukros A. J.. Byloje ieškovas ir trečiasis asmuo O. N. nurodo, kad ieškovo ir trečiojo asmens dukra A. J. turi sveikatos problemų, nes gimė neišnešiota, todėl jai reikalinga papildomų didesnių išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių teiginių ieškovas ir trečiasis asmuo jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo O. N. niekur nedirba ir augina vienų metų amžiaus dukrą – A. J.. Kaip jau buvo nurodyta, teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiojo asmens – O. N. - sveikatos būklė būtų bloga, ar yra kitokių priežasčių, kodėl ji, esant tokiai sunkiai finansinei šeimos padėčiai, negalėtų dirbti ir tuo prisidėti prie ieškovo ir jos nepilnametės dukters išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad iš apeliacinėje instancijoje gautų duomenų matyti, jog ieškovo V. J. ir trečiojo asmens O. N. šeimai per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-01 buvo paskirta ir mokėta tokia socialinė parama: socialinė pašalpa –viso 463,55 Eur ; išmoka vaikui– viso 142,50 Eur; būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacija –viso 151 Eur. Todėl ieškovo ir trečiojo asmens teiginiai, kad šeima gyvena tik iš ieškovo gaunamos bedarbio pašalpos ir išmokų už vaiką, vertintini kaip neteisingi ir iškreipiantys tikrąją šeimos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir mažinti priteistą 86,89 Eur(300 Lt) išlaikymo dydį ieškovo sūnui –M. J..

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, teikdama priešieškinį, duomenų, jog vaiko poreikiai būtų iš esmės pasikeitę, teismui nepateikė. Prašymas padidinti vaiko išlaikymo dydį iš esmės grindžiamas argumentais, jog vaikas auga, jo poreikiai auga, tačiau visos šios aplinkybės buvo žinomos ir teismo, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent dėl to, kad kinta poreikiai ir pragyvenimo lygis, CK 3.208 straipsnyje yra numatytas išlaikymo indeksavimas. Duomenų, jog būtų atsiradusios papildomos išlaidos, teismui nepateikta. Nepateikta ir duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nurodomos priežastys – tai, kad ieškovas nemoka kredito ir, kad iš jos kaip laiduotojos reikalaujama dengti skolą, jog nebūtų pradėtas priverstinis paskolos išieškojimas, tai, kad paskolos sutartis sudaryta itin nepalankiomis sąlygomis, nėra tos priežastys, dėl kurių galima vertinti, kad iš esmės pakito atsakovės turtinė padėtis. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad nesant pakankamai lėšų, galima atsisakyti kai kurių sūnaus lankomų būrelių. Tačiau, įvertinus M. J. amžių, poreikius, tai, kad vaikas pradės lankyti mokyklą, sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismo sumažintas išlaikymo dydis sūnui M. J. iki 57,92 Eur per mėnesį yra neproporcingas ir nepagrįstai per mažas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nei didinti, nei mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Nors teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis kriterijus yra orientacinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ieškovo ir atsakovės sūnaus M. J. poreikius, ieškovo ir trečiojo asmens dukros A. J. poreikius, iš ieškovo sūnui M. J. priteista suma po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nepažeis nei ieškovo sūnaus M. J., nei dukros A. J. interesų bei patenkins jų būtiniausius poreikius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pasikeitus ieškovo ar atsakovės turtinei padėčiai ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo keistina –ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo V. J. išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-772/2011 ir pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-618-357/2011, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-11, išdėstyti po 29 Eur mokant kas mėnesį iki įsiskolinimo panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo ieškovas nereiškė pirmosios instancijos teisme. Taip pat nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegijai nusprendus iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą bei atmetus ieškinį ir priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje šalims nepriteistinos, nes nėra šalies, kurios naudai būtų priimtas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį atmesti.“TeisėjaiDanutė BurbulienėRasa BartašienėLina Muchtarovienė