Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-04 · Administracinė byla Nr. I-1523-505/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
I-1523-505/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00869-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-1523-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00869-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 29.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 04 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-19 sprendimą Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b.l. 5-6).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2011-12-20 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1749, pistoletui (duomenys neskelbtini) ir revolveriui (duomenys neskelbtini) savigynai, kuris galioja iki 2016-12-20. 2014-05-19 Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskr. VPK) priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti anksčiau išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Priimtame sprendime nurodoma, jog policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuomone, atsakovas sprendime apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentavo, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, individualus aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat turi būti motyvuotos poveikio taikymo priemonės. Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais, t.y. pritaikė pačią plačiausią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatą, nurodytą minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kurios turinys gali būti aiškinamas labai įvairiai. Tiek operatyvinė įskaita, tiek Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo apribojimai buvo kaupiami tam tikrose duomenų bazėse ir pareiškėjas mano, jog jis turi aiškiai žinoti priežastis, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad skundžiamame sprendime pateikiama informacija negali būti laikoma pakankama išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 15).

Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovai paaiškino, jog 2011-12-20 Kauno apskr. VPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1749 savigynai, kuris galiojo iki 2016-12-20. Iš Kauno apskr. VPK buvo gauta riboto naudojimo informacija, kad V. M. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Remiantis šia informacija, 2014-05-19 Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu sprendimu Nr. 14-IL-20-0246l-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo"' patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3 punktu, 93 punktu, 94 punktu, 95 punktu, panaikintas leidimas laikyti ( nešiotis) ginklus Nr. 1749, išduotas V. M..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Kauno apskr. VPK) 2014-05-19 sprendimu Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ pareiškėjui V. M. buvo panaikintas išduotas leidimas Nr. 1749 laikyti (nešiotis) ginklus. Minėtu sprendimu leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo"' patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3, 93, 94, 95 punktais (b. l. 10).

Skundžiamajame sprendime buvo nustatyta, jog policija turi duomenų, kad V. M. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl tai yra pagrindas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pagrindu panaiknti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą (b.l. 10).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Kauno apskr. VPK 2014-05-19 sprendimo Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui V. M. buvo panaikintas atsakovo išduotas leidimas Nr. 1749 laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo.

Kaip minėta skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo"' patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3, 93, 94, 95 punktais.

Pagal Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-04-25 iki 2014-07-02) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2013-11-27) nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių, nurodytų Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (toliau – asmenys), turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos irjos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau – užsieniečiai), išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Šios taisyklės fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą ir jos kontrolę reguliuoja tiek, kiek atskirų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos veiksmų ir jų kontrolės nereguliuoja kiti ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojantys teisės aktai.

Iš pareiškėjo skundo motyvų matyti, jog pareiškėjo nuomone, atsakovas sprendime apsiribojo tik nekonkrečių faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentavo, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teigia, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat turi būti motyvuotos poveikio taikymo priemonės. Mano, kad skundžiamame sprendime pateikiama informacija negali būti laikoma pakankama išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Byloje, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo panaikinimo esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės – ar policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Duomenys Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra.

Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, 93 punktą institucija tokiais atvejais yra įpareigota ištirti bei įvertinti aplinkybes patvirtinančią medžiagą, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas Taisyklių 92.3. punkte (atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms) nurodytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr.A502-212/2012).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-19 sprendimas Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ neatitinka minėtų individualių administracinių aktų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Nors šiame sprendime ir nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau nenurodyta kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo nuspręsta dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Taip pat sprendime nėra nurodyta individuali argumentacija kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia pareiškėjo keliama grėsmė kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nenurodyti individualūs leidimo panaikinimo motyvai, kaip tai numato Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai teigė, jog faktą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, patvirtina Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-05-06 raštas Nr.20(3.5ĮS)S-10, kuris yra pažymėtas žyma “Riboto naudojimo”.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su šio rašto turiniu, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisnos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 str. 3 d., kuri nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, pasiūlė atsakovui pateikti teismui papildomus įrodymus (neriboto naudojimo)(b.l.48), tačiau teismui buvo pateiktas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-07 raštas Nr.20-11-S-2183, kuriame nurodyta, kad šiame rašte yra nurodyta pirminė informacija, o surinkti duomenis apie minėtų aplinkybių buvimą konkretaus piliečio atveju turėtų policijos licencijavimo, prevencijos padalinių pareigūnai. Taigi šiuo atveju Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos perduota informacija neturi būti tiesiogiai naudojama leidimo nešiotis ir leidimo laikyti ginklą, šaudmenis panaikinimo procese (b.l.50-53).

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, jog minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (Lietuvos vyriausiojo adminitracinio teismo 2013-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A822-2411/2012).

Teismui 2014-11-24 nutartimi iš atsakovo pareikalavus papildomų įrodymų Sprendimo teisiniam pagrindui pagrįsti (b.l.57,58) taip pat buvo pateikti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas apie V. M. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kuriame dauguma pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų transporto srityje (b.l.61-81) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie apie V. M. teistumą pagal LTSR BK 150 str., 146 str., 2 d., LR BK 150 str., 214 str., kuris buvo žinomas Kauno apskr. VPK 2011-12-20 išduodant pareiškėjui V. M. leidimą laiktyti (nešiotis) ginklus Nr.1749 (b.l. 61,82-84). Tačiau kaip matyti iš Kauno apskr. VPK 2014-05-19 sprendimo Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ turinio, jame nenurodomi minėti faktiniai duomenys ir jie nevertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), įrodymais ir nenurodyta individuali argumentacija, motyvai), todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-19 sprendimas Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-19 sprendimą Nr. 14-IL-20-02461-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė