- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-172-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04112-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Antanui Leikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-18 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ patikslintu pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 106,60 metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną (unikalus Nr. 4400-2029-2360), esantį Žemaičių plente (dabar Tilžės gatvė), Klaipėda. Nurodė, kad 1994 metais buvo pastatytas ir perduotas VĮ „Lietuvos dujos“ eksploatuoti 106,60 metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynas. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas toks turtas nebuvo registruojamas turto registre. VĮ „Lietuvos dujos“ 1995-03-31 buvo reorganizuota į akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“. Nuo pat dujotiekio vamzdyno perėmimo juo rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai valdė bendrovės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas. Kadangi dujų vamzdynas pareiškėjo yra valdomas atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų bei iki šiol nėra duomenų apie kitų asmenų nuosavybę į juos, prašė nustatyti į šį turtą nuosavybės teisės faktą pagal įgyjamąją senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-18 sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, atstovaujama akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo, įgijo nuosavybės teisę į 106,60 metrų inžinerinį įrengimą – vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną (unikalus numeris 4400-2029-2360), esantį Žemaičių plentas (dabar Tilžės gatvė), Klaipėda, pagal įgyjamąją senatį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja 106,60 metrų vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi daugiau kaip dešimt metų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008 yra išaiškinęs, jog jei nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01, tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešajame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešajame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, jog nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Nuo dujotiekio vamzdyno pastatymo 1994 m. iki 2003-07-01 dešimties metų nėra, todėl neįmanoma, kad pareiškėjo valdymas iki minėtos datos truktų ilgiau kaip dešimt metų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Teismas atmeta apelianto argumentą apie tai, kad valdymo fakto įregistravimas viešame registre vertintinas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, todėl nepagrįstas teiginys apie tai, kad pareiškėja nevaldė daikto atvirai daugiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 civilinė nutartis, Nr. 3K-7-67/2011).
Tačiau pažymėtina, kad jeigu daiktų savininkė buvo valstybė ar savivaldybė, tai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybės teise negali būti įgyti įgyjamąja senatimi. Ši norma yra draudžiamoji, todėl jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Kai asmuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamosios senaties faktą, teismas turi patikrinti visas įstatymų nustatytas sąlygas, būtinas turtui pagal šį institutą įgyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos jos nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas negali būti pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 civilinė nutartis, Nr. 3K-7-67/2011). Todėl ir nagrinėjamu atveju dujotiekio vamzdynas, kuris buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, vertintinas kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamas.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjos pageidaujamo įgyjamąja senatimi įgyti dujotiekio vamzdyno valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies ir 4.69 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nepagrįstai buvo patenkintas pareiškėjos prašymas, naikintinas, o pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ pareiškimas atmestinas (CPK 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ pareiškimą atmesti.