- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-622-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00165-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. S., ir P
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-175/2015;
Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00165-2014-1;
2015 m. rugsėjo 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaičius laiką, išbūtą sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014-04-02 iki 2015-04-24, A. S. paleistas iš suėmimo kaip atlikęs bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d. A. S. išteisintas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau maždaug nuo 2014 metų pradžios iki 2014 m. balandžio 2 d., P. K. vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 134,7703 g. narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurias laiptinėje neteisėtai platino, t. y., pardavė P. G. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, parduodamas vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) dozę už 30 litų sumą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. 2014 m. balandžio 2 d., apie 11.35 val., gyvenamojo namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai išplatino, t. y., pardavė P. G. vieną polietileninį maišelį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių svoris yra 46,39 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,7%, už 1000 litų bei likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių svoris 47,32 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,97%, 38,00 g., esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,1%, 2,0112 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,1%, 0,5713 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,9%, 0,0607 g., jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 25,1%, neteisėtai laikė įvairiose butų, esančių (duomenys neskelbtini) patalpų vietose iki tol, kol 2014 m. balandžio 2 d., 13.45 val., kratos metu, viso 87,9632 g. augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei jo asmens kratos metu vieną polietileninį paketėlį su 0,4171 g. augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,3%, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
A. S. pagal BK 258 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 2 d. 13.25 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, vairuojamo automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto tėvo G. S. vardu, vairuotojo pusės durelių dėtuvėje, nešiojo, t. y., gabeno kieto metalo teleskopinę lazdą, priskiriamą nešaunamiesiems, D kategorijos šaltiesiems smogiamojo triuškinamojo pobūdžio ginklams, iki 2014 m. balandžio 2 d. 13.25 val., kol prie (duomenys neskelbtini) automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu, neteisėtai nešiojamą nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Dėl šios nusikalstamos veikos A. S. išteisintas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendį dalyje dėl BK 54 str. 3 d. A. S. taikymo ir už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., panaikinti, A. S. skirti 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde teigiama, kad A. S. už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir turi būti naikintina. Bausmė yra neproporcinga (neadekvati) padarytam nusikaltimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Teismas nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir A. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatyta bausmė. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. S. dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri, neišnykus suėmimo skyrimo pagrindams, teisme buvo tęsiama iki bylos išnagrinėjimo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, bausmės rūšis ir dydis turi būti skiriama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam turėjo būti paskirta prokuroro prašoma, sankcijos ribose numatyta, 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. S. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Valstybinis kaltintojas, formaliais pagrindais nurodydamas, kad paskirta bausmė yra neproporcinga ir prieštarauja teisingumo principui, nepateikdamas jokių argumentų pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai asmenį nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo jau yra pasiekti, apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai prašo skirti realią laisvės atėmimo bausmę. A. S. pabrėžia, kad dėl nusikaltimo jis kaltę pripažino, charakterizuojamas teigiamai, dirba, kuria šeimą ir yra teismui bei visuomenei pasirengęs įrodyti, kad gali gyventi dorą, teisinėmis ir visuomenėje priimtinomis moralinėmis dogmomis paremtą gyvenimą. Be to, šioje byloje procesas užsitęsė ilgą laiką, teisminio bylos nagrinėjimo metu byla buvo grąžinta prokurorui dėl pažeistos asmens teisės į objektyvų ir teisingą procesą, A. S. buvo ilgai laikomas suimtas, o šios aplinkybės teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių kontekste yra pagrindas taikyti BK 54 str. ir skirti mažesnę bausmę.
Teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistojo A. S. gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija BK 54 str. 3 d. taikymą A. S., mano, kad teismas, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, nepagrįstai už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skyrė bausmę, mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali ir prašo A. S. paskirti 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes sprendžia, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikto nuteistojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimo, kurio pagrindu buvo pritaikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir A. S. paskirta bausmė, mažesnė, negu BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali.
Už nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu pagal BK skiriama bausmė, t. y. valstybės prievartos priemonė, teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str., nustatančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal šiame straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, individualizuojant bausmę, pirmiausiai vertintinos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, padarymo stadija, kaltės rūšis ir forma, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Po to atsižvelgiama į kitas baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles (BK 54 str. 3 d., 55-58 str., 61-66 str.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis, sunkus ir visuomenei pavojingas nusikaltimas), kaltininko asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ketina kurti šeimą, įsidarbinti, anksčiau dirbo savanoriu), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti A. S. taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir, kad bausmės tikslai A. S. gali būti pasiekti tik paskyrus bausmę BK 260 str. 1 d. sankcijos ribose. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Paminėtų reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi ir pagrįstai pripažino, kad įstatymų leidėjo numatyta laisvės atėmimo bausmė, net ir minimali, šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 str. 3 d. suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 str. 3 d. taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 str. 2 d., 54 str. 2 d. nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 str. 3 d. svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Sutiktina su tuo, kad BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas A. S., yra pavojinga nusikalstama veika. Veikos pavojingumą apsprendžia ne tik jos pobūdis (veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), bet ir įstatymų leidėjo už šią veiką numatyta pakankamai griežta ir išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tačiau vien padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vieninteliu ir lemiamu faktoriumi, nulemiančiu bausmės dydį. Nagrinėjamu atveju teigiama kaltininko asmenybės charakteristika, jo požiūris į padarytą nusikaltimą, ryžtas daugiau nenusikalsti ir gyventi pagal visuotinai priimtas ir įstatymais reglamentuotas bendro gyvenimo taisykles suponuoja pagrįstą manymą, kad bausmės tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti ir taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nustatyta, kad A. S. dėl BK 260 str. 1 d. nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pasak A. S., jis, daugiau, kaip metus būdamas suimtas, išvadas dėl savo elgesio padarė, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, nori įsidarbinti, sukurti šeimą. Kad tokie A. S. teiginiai nėra deklaratyvūs, patvirtina byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas įdarbinti A. S. automechaniku, taip pat P. K. rašyta charakteristika, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad artimiausiu metu su A. S. ketina sudaryti santuoką. Teigiamai A. S. asmenybę apibūdina ir jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo. A. S. nuo 2013 m. dirbo savanoriu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centre. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro direktorės pateiktoje charakteristikoje A. S. apibūdinamas kaip atsakingas, pažangus, nuoširdus, draugiškas, visada pasiruošęs padėti savanoris, jokių nesusipratimų su juo nėra buvę. Pagal BK 97 str. nuostatas A. S. laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų taip pat neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtų aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. S., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokia bausmė nagrinėjamos bylos kontekste, būtų per griežta. Nagrinėjamu aspektu pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. S. BK 54 str. 3 d. nuostatas, vis tik paskyrė BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatė mažesnį, negu įstatymų leidėjo numatyta minimali bausmė. Taigi, A. S. realiai patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie, vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, yra būtini ir jų trukmė, teismo vertinimu, yra pakankama BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad BK 54 str. 3 d. nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai. Nusikalstamos veikos sunkumas, kaip ir kitos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę jau buvo įvertintas, o prokurorės nurodyta aplinkybė, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nėra kliūtis BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir pirmosios instancijos nuosprendyje aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo A. S. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę. Tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek visi aukščiau paminėti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, o ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teisingumo principas nebus pažeistas ir bus užtikrinti bausmės tikslai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą atmesti.