Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-08-08 · Civilinė byla Nr. 2S-646-755/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-5147-400/2017Nutartis · 2017-06-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-08Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
2S-646-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04101-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
J., V. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-646-755/2017

Teisėjas Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr.2-08-3-04101-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-YT-5147-400/2017, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. V. ir J. V. pateikė skundą dėl antstolio M. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0089/16/01969, Nr. 0089/16/01970, Nr. 0089/16/01974 ir Nr. 0089/16/01975.Nurodė nesutinkantys su antstolio M. A. 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S-17-89-5272 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, paskiriant ekspertizę atlikti teismo ekspertui už 2500 Eur. Mano, kad antstolis laikosi klaidingos pozicijos, jog turto vertę nagrinėjamu atveju būtinai turi nustatyti teismo ekspertas, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Antstolis dėl ekspertizės kainos galėjo apsiklausti kitus (žemesnės kvalifikacijos) turto vertintojus, kurių vertinimo paslaugų kainos yra mažesnės. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymas neatitinka vykdymo proceso ekonomiškumo principo, iš esmės pažeidžia skolininkų interesus, todėl yra neteisėtas ir turi būti naikinamas.Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, 2017 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą Nr. 497 atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis Nr. Nr. 0089/16/01969, Nr. 0089/16/01970, Nr. 0089/16/01974 ir Nr. 0089/16/01975 persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui . Patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą antstolis nurodė, kad jie vilkina vykdymo procedūras, pateikia nerimtus argumentus ir spėjimus. Siekiant pašalinti abejones dėl ekspertizės kainos, buvo apklausta nemažai ekspertų, iš kurių atsakymų matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu skirto eksperto kandidatūra yra pati optimaliausia. Ekspertizė nagrinėjamu atveju pavesta atlikti asmeniui, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir abejonių dėl jo kompetencijos nekyla.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartimi pareiškėjų skundas atmestas. Iš vykdomųjų bylų medžiagos teismas nustatė, kad antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01969, Nr. 0089/16/01970, Nr. 0089/16/01974 ir Nr. 0089/16/01975 dėl skolų išieškojimo iš įkeisto turto iš skolininkės UAB „Alsisa“ ir subsidiarių skolininkų V. ir J. V. išieškotojos kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. Vykdant išieškojimą iš įkeisto pareiškėjų turto, 2017 m. sausio 11 d. surašytas turto arešto aktas Nr. S-66, kuriame nurodyta areštuojamo turto vertė. Nesutikdami su areštuoto turto įkainojimu, pareiškėjai pateikė antstoliui prieštaravimus. 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-17-89-1586 antstolis turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę, ekspertu paskirtas J. A., numatyta ekspertizės kaina 2500 Eur.Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydami, kad paskirtos ekspertizės kaina yra 2-3 kartus didesnė nei rinkos kaina, skiriant ekspertizę nebuvo užklausta kitų ekspertų dėl ekspertizės kainos.Antstolis 2017 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-17-89-2762 panaikino 2017 m. vasario 2 d. patvarkymą S-17-89-1586 ir įpareigojo pareiškėjus per 10 darbo dienų pateikti tris jiems priimtinus ekspertus iš Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo, nurodant ekspertizės kainą. Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su prašymu visiems ekspertams, esantiems Teisingumo ministerijos patvirtintame teismo ekspertų sąraše, išsiųsti raštiškus antstolio paklausimus dėl ekspertizės atlikimo kainos ir gavus atsakymus, pavesti atlikti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę tam ekspertui, kurio pasiūlyta kaina bus mažiausia .2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S-17-89-5272, atsižvelgdamas į ekspertų apklausos rezultatus, antstolis skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertui J. A. už 2500 Eur.Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėjo, kad ekspertą parenka antstolis, o ne skolininkas ar išieškotojas, nes tik tokiu būdu užtikrinamas skiriamo turto vertintojo nešališkumas, kadangi antstolis išieškojimo procese neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies formuluotę turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims.Diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę (CPK 682 straipsnio 1 dalis), CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami ne pareiškėjų nurodytu būdu,t.y.antstoliui derinant ekspertų kandidatūras su skolininkais, o suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus.2017 m. balandžio 11 d. antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo skolininkai gavo 2017 m. balandžio 19 d. Iki 2017 m. balandžio 24 d. (imtinai), galėjo pareikšti ekspertui nušalinimą. Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai pasinaudojo šia jiems įstatymo suteikta teise, nagrinėjamoje civilinėje ir vykdomosiose bylose nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, darė išvadą, jog pareiškėjai, būdami tinkamai informuoti ir turėdami visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo, o pateikė skundą dėl antstolio veiksmų nurodydami, kad paskirtos ekspertizės kaina yra per didelė. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0089/16/01969 esančių duomenų nustatė, kad antstolis kreipėsi į įvairius ekspertus siekdamas skirti ekspertizę atlikti tam ekspertui, kuris ją galėtų atlikti už mažiausią kainą. Nustatęs, kuris ekspertas turto vertės nustatymo ekspertizę gali atlikti už mažiausią kainą, paskyrė ekspertizę atlikti teismo ekspertui J. A.. Nors teisės aktuose nėra numatytos antstolio pareigos vykdymo procese konsultuotis su skolininkais dėl ekspertų kandidatūros, tačiau antstolis, 2017 m. vasario 27 d. patvarkymu suteikė galimybė pareiškėjams patiems pasiūlyti jiems priimtinas ekspertų kandidatūras. Pačių pareiškėjų prašymu, paskirti ekspertą atliksiantį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesta antstoliui.Todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atliekant nepažeidė procesinių teisės normų bei, nustatęs mažiausią kainą pasiūliusį ekspertą, teisėtai pavedė atlikti turto vertinimą teismo ekspertui J. A..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio M. A. 2017-04-11 patvarkymą Nr. S-17-89-5272. Pareiškėjas nurodo, kad teismas galėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka,nes skolininkai nesuvokia kaip pasirinkti tinkamą būdą savo teisėms ginti, niekas iki šiol neaiškino kokias teises jie turi. Skundžiama teismo nutartis neatitinka suformuotos teismų praktiko tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui Šiaulių apygardos teismo 2013-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-125-368/2013, teismas išaiškino, kad ekspertu ar ekspertais gali būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet ir kiti asmenys, kurie turi specialių žinių atsakyti į byloje iškylančius klausimus. Nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo naują eksperto kandidatūrą pasirinkti būtinai iš asmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos svetainėje nurodytą ekspertų sąrašą.Teigia, kad dėl ekspertizės kainos antstolis galėjo apklausti kitus (žemesnės kvalifikacijos) turto vertintojus, kurių vertinimo paslaugų kainos svyruoja nuo 150 Eur iki 300 Eur. Todėl, teigia, toks antstolio pasirinkimas neatitinka vykdymo proceso ekonomiškumo principo ir pažeidžia skolininkų interesus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Atskiruoju skundu iš esmės keliamos dvi problemos: 1. apeliantai tinkamai nebuvo informuoti apie savo teises procese;2) ar antstolis turėjo pavesti atlikti turto vertinimą tik ekspertų sąraše įrašytiems teismo ekspertams, o negalėjo to pavesti kitiems asmenims už mažesnę kainą, todėl pasisakoma dėl šių argumentų.

Dėl bylos nagrinėjimo formos, teisių išaiškinimo

CPK 593 straipsnyje numatyta , kad joje umatyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas žodinį nagrinėjimą pripažįsta būtinu. Tokio būtinumo pats teismas nenustatė. 2017-05-19 teismo nutartis nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka buvo įteikta apeliantams, bet prašymo dėl klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka jie nepateikė.Jo nebuvo ir pačiame skunde,todėl skundo argumentą dėl žodinės formos tikslingumo teismas vertina kaip deklaratyvų.Skolininko teisės bei pareigos išvardytos CPK 643-644 straipsniuose. Įstatymas yra viešas dokumentas . Skolininkų teisės skųsti antstolio patvarkymus nurodytos juose pačiuose ir šia teise apeliantai ne kartą naudojosi.Jų vykdymo procese pateikti raštai, skundai surašyti teisiškai motyvuojami, nurodomos konkrečios teisės normos, tikslingai remiamasi teismų praktika, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantai yra teisiškai gana išprusę arba naudojasi neatskleidžiamo procese asmens, kuris turi teisinių žinių, pagalba, todėl teiginys apie teisių neišaiškinimą kaip ir tvirtinimas apie žodinės skundo nagrinėjimo formos tikslingumą vertinamas kaip deklaratyvus.

Dėl eksperto kandidatūros ir ekspertizės kainos

Teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė antstolio sprendimo pavesti atlikti ekspertizę J. A. neteisingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant antstolio veiksmus skundžiamu atveju ir šių išvadų nebekartoja. Vykdomosios bylos duomenys bei paties antstolio patvarkymo argumentai rodo, jog antstolis ekspertą vykdomojoje byloje parinko vadovaujantis ekonomiškumo principu, priešingai nei teigiama atskiruoju skundu, taigi tuo užtikrinant skolininko turtinius interesus vykdymo procese. Dar 2017-02-20 skundu pareiškėjai prašė antstolio dėl turto ekspertizės kainos užklausti teismo ekspertų sąraše įrašytus ekspertus ir mažiausią kainą pasiūliusį teismo ekspertą įpareigoti atlikti turto vertinimą( v.b.Nr.0089/16/01969 , b.l.33-34).Antstoliui sutikus su skolininkų argumentais ir atlikus kainų apklausą bei paskyrus mažiausią kainą pasiūliusį J. A. , skolininkai pakeitė nuomonę ir 2017-05-04 pareiškė nuomonę dėl kito asmens- ne teismo eksperto paskyrimo turto vertintoju dėl mažesnių paslaugos kainų. Kokius konkrečiai asmenis pavesti atlikti turto vertinimą pareiškėjai nenurodė, todėl skundo teiginiai, kad žemesnės kvalifikacijos, kaip įvardina pareiškėjas, turto vertintojų paslaugų kainos svyruoja nuo 150 Eur iki 300 Eur, vertinami kaip nepagrįsti nė minimaliais įrodymais. Teismas pastebi, kad būtent iš teismo ekspertų sąrašo ekonomiškumo principu antstolio parinktas ekspertas kaip tik labiau atitinka skolininko interesus vykdymo procese, leidžia tikėtis kvalifikuotos išvados. Teismo nuomone, turto vertei nustatyti galėjo būti paskirtas ir kitas asmuo, turintis tam specialių žinių, nebūtinai įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šiuo atveju esant šios rūšies teismo ekspertų, daryti priešingą išvadą, teismo vertinimu, nėra procesinio pagrindo.Pagal CPK 682 straipsnio 6 dalį atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į VI dalies išimtį. Pagal CPK 212 straipsnį teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Jų nesant, konkrečioje byloje jais gali būti paskirti kiti asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Taigi, kaip taisyklė ekspertizei atlikti skiriami teismo ekspertai, o tik jų nesant kiti kvalifikuoti asmenys. Šiuo atveju ekspertizės atlikimas pavestas teismo ekspertui, todėl pavesti ją atlikti kitam , juolab nepasiūlytam, asmeniui nebuvo būtinumo.CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis konkrečiam ekspertui nušalinimas nepareikštas.Teiginys apie teisminės praktikos nesilaikymą vertinamas kaip nepagrįstas. Pastebima jog, sutinkamai su CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimas pavestas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o ne apygardos teismams. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai kurie skolininkų veiksmai vykdymo procese ( prašymas skirti turto vertinimui teismo ekspertą, o jį antstoliui paskyrus nuomonės pakeitimas dėl kito- ne eksperto turto įvertinimui parinkimo, konkrečių kandidatūrų nepateikimas,antstolio patvarkymo netenkinti prašymo skundimas ), kelia abejones ar skolininkų elgesys atitinka CPK 7 straipsnio reikalavimams sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taikomiems ir vykdymo procese , ar vykdymo procesas nėra sąmoningai vilkinamas . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka