Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Dalgvida“ staklininku – baldžiumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-03-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. (dvi veikos), 178 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą 750,40 Lt turtinę žalą. Pritaikius LR BK 64¹ str.bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą 750,40 Lt turtinę žalą;2015-01-22 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str.1 d. (dvi veikos) - 60 parų arešto, pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta – 40 parų arešto. Paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-18 Prienų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, areštą atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymu ir

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-10-24 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 21.30 val. iki 6.30 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 60 val. 2013-03-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu. 2013-11-02 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 val., pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 val. 2014-04-03 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 30 parų arešto, pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto. 2014-06-23 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str.1 d. – 30 parų arešto, pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto. 2015-01-22 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str.1 d. (dvi veikos) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. ir 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. (vieneriems metams). Pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 19 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su nepilnamečiu E. A., tyčia iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė rankomis penkis smūgius J. R. į galvą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. A. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 19 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su nepilnamečiu E. A., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini) tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė penkis smūgius J. R. į galvą, tuo nukentėjusiajam J. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, nosies pertvaros trauminio iškrypimo ir lūžio, J. R. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

E. A. 2014 m. rugsėjo 7d. apie 19 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su R. A., tyčia iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė rankomis J. R. į veidą, kumštimi smogė į automobilio „Opel Vectra“ priekinio lango stiklą, koja spyrė į kairės pusės sparną, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to E. A. 2014 m. rugsėjo 7d. apie 19 val. 30 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su R. A., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini) tyčia dėl chuliganiškų paskatų, smogė penkis smūgius J. R. į galvą, tuo nukentėjusiajam J. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, nosies pertvaros trauminio iškrypimo ir lūžio, J. R. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G2270/14(02) (b.l. 23-24) matyti, kad J. R. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešiniame skruoste, kaklo dešinėje, muštinė žaizdelė kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros trauminis iškrypimas ir lūžis. Odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kaklo dešinėje padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais galimai nagais, aplinkybėse tiriamojo nurodomais lūžusiais akiniais ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje, muštinė žaizdelė kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros trauminis iškrypimas ir lūžis padaryti kietu buku daiktu galimai ranka ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros trauminio iškrypimo ir lūžio J. R. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo metu J. R. galėjo būti įvairiose padėtyse trauminiams poveikiams jo kūno atžvilgiu esant daugiau iš kairės. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6-11) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Nagrinėjamoje byloje R. A. ir E. A. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ne tik jų pačių visišku prisipažinimu, bet ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu teisme ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Jų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. A. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su nepilnamečiu E. A., tyčia iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė rankomis penkis smūgius J. R. į galvą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Taip pat byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. A. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su R. A., tyčia iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė rankomis penkis smūgius J. R. į galvą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamųjų R. A. ir E. A. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Byloje ištirtais įrodymais ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad R. A., sustojus E. A. vairuojamam motoroleriui, priėjo prie nukentėjusiojo J. R. automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo net nepažinodamas ir nieko nesakęs, smogė jam kumštimi penkis smūgius į veido sritį. E. A., R. A. sudavus smūgius nukentėjusiajam, priėjęs prie J. R., be jokios dingsties, pripažindamas, kad J. R. nebuvo susijęs ir nedalyvavo ankstesniame konflikte, taip pat sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius į veido sritį. Tokie kaltinamųjų veiksmai, nesant jokios dingsties, yra nepateisinami ir nepriimtini moralės ir elgesio požiūriu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad abu kaltinamieji – R. A. ir E. A., be jokios priežasties, veikiami chuliganiškų paskatų, smurtavo nukentėjusiojo J. R. atžvilgiu, padarydami nukentėjusiajam J. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusysis J. R. dėl sužalojimo sirgo ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamųjų pavojingos veikos – kumščiais suduotų smūgių į veido sritį ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo J. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, nosies pertvaros trauminio iškrypimo ir lūžio yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis J. R. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 188,33 Eur dydžio turtinę žalą ir 4500 Eurų neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos kelionėms pas ekspertus ir gydytojus, pirkti įvairūs vaistai, akiniai.

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutiko visiškai, dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies. Nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi su juo sutinka kaltinamieji, be to teismas sprendžia, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl solidariai iš kaltinamųjų R. A. ir E. A. nukentėjusiajam priteistinas 188,33 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nepilnamečiui kaltinamajam E. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žala subsidiariai iki jo pilnametystės priteistina iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą A. A. (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nukentėjusysis J. R. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, jam sutriko miegas, dėl skausmo ir streso atsirado nerimo ir baimės jausmas, vakarais bijo išeiti į lauką, iki šiol negali atsigauti, sutriko judesių koordinacija, girdi zvimbimą ausyse. Nusikaltimo metu jam sulaužyta nosis, buvo daryta operacija.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis J. R. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, lūžusios nosies, dvasiniais išgyvenimais, patirtu stresu, nurodo, kad buvo sumuštas be jokios priežasties, dėl skausmo ir streso atsirado nerimo ir baimės jausmas, vakarais bijo išeiti į lauką, iki šiol negali atsigauti, sutriko judesių koordinacija, girdi zvimbimą ausyse. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti 4500 Eur dydžio neturtinė žala, yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nustatytų sužalojimų – konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešiniame skruoste, kaklo dešinėje, muštinė žaizdelė kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros trauminis iškrypimas ir lūžis. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-434/2009, 2K-249/2009, 2K-404/2007), kuria remiantis, taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad reali ir įrodyta yra 1200 Eurų dydžio neturtinė žala.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kadangi kaltinamasis E. A. yra nepilnametis, skiriant jam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., ). Teismas, skirdamas R. A. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į viešąją tvarką bei žmogaus sveikatą), į kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis teistas (b.l. 61-62), baustas administracine tvarka (b.l. 84-85), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 89). Nusikalstamą veiką R. A. padarė būdamas teistas vieną kartą, tačiau yra nuteistas po šios nusikalstamos veikos padarymo, bausmę atlikęs. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo padarymą R. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymą R. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str., bausmės subendrintinos vienos bausmės rūšį pakeičiant kita ir iš dalies sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus byloje, yra darbingo amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vieną kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam R. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b.l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p., ). Teismas, skirdamas E. A. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į viešąją tvarką bei žmogaus sveikatą), į kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis teistas šešis kartus (b.l. 105-111), baustas administracine tvarka, turi šešias galiojančias nuobaudas (b.l. 134-142), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas; buvęs vieną kartą 2010 m., jam diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (b.l. 150), charakterizuojamas neigiamai (b.l. 145). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), į tai, kad nors kaltinamasis yra nepilnametis, tačiau teisiamas jau septintą kartą, teismas sprendžia, kad už LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo padarymą E. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, o už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymą E. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str., bausmės subendrintinos vienos bausmės rūšį pakeičiant kita ir iš dalies sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam E. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b.l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., areštą 90 parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str., bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti jas iš dalies sudedant bei vienos bausmės rūšį pakeičiant kita ir už nurodytas nusikalstamas veikas R. A. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., areštą 90 parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str., bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti jas iš dalies sudedant bei vienos bausmės rūšį pakeičiant kita ir už nurodytas nusikalstamas veikas E. A. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtąją bausmę vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti faktiškai atliktą laiką, vykdant 2015-02-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai solidariai iš kaltinamųjų R. A. ir E. A. priteisti 188,33 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. E. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai sumai padengti, subsidiariai iki jo pilnametystės, nurodytas sumas priteisti iš įstatyminio atstovo A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.