- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- 2YT-13430-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00746-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, J. N., I. F., A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, J. N., I. F. ir A. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas M. M. po savo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) M. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė pareiškėjas. Po pareiškėjo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjo tėvas faktiniu valdymu, nes pareiškėjo tėvas po žmonos mirties visą laiką gyveno anksčiau nurodytame name, rūpinosi jam su sutuoktine priklausiusiu turtu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d., t. y. nuo to laiko, kai ji veikia kaip valstybės atstovė paveldėjimo santykiuose dėl nekilnojamojo turto, ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. M. palikimo perėjimą valstybei.
3. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą. Procesiniai dokumentai šiems asmenims įteikti tinkamai, t. y. J. N. ir I. F. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), o A. Š. – CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
5. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas) patvirtina, kad pareiškėjas yra M. M. ir M. M. sūnus. Iš teismui pateiktos 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie mirtį Nr. (P1-7142)P2-11763 duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2007 m. gruodžio 17 d. mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjo tėvas M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės Ingos Navickienės pateiktais duomenimis, po M. M. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, o po M. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad M. M. vardu yra registruotas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjo tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro M. M. palikimą. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo tėvas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir gyveno šiuo adresu iki pat mirties.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės M. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis iki mirties gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
10. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos M. M. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.