- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1-635-1037/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26423-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- J. K.
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 4 d., apie 17 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir R. B. kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą koja įspyrė R. B. į pilvo sritį, taip padarė poodinę pilvo priekinės sienos kraujosruvą ir nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą.
Kaltinamasis J. K., apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu neprisipažino. Nurodė, kad birželio 4 d. grįžus namo prie namo laiptinės stovėjo neblaivus R. B. ir šūkavo. Piktai ir negražiai šiam liepė dingti. Eidamas į kambarį prie savo durų pastebėjo sudaužytą butelį. Būdamas laiptinėje apsisuko ir dar kartą liepė dingti, link R. B. paėjo 3-5 metrus ir vėl sugrįžo. R. B. vijosi, kad jis nustotų šūkauti, tada nuėjo, iš paskos nesekė. R. B. stovėjo su kaimynu M., dar kažkas buvo. Kai išėjo iš laiptinės ir dar kartą liepė dingti, M. tikriausiai dar stovėjo kartu. R. B. nespyrė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, nepaisant jo neprisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
2018 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1114/2018 (03) konstatuota, kad R. B. nustatyta poodinė pilvo priekinės sienos kraujosruva. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas sumušus pilvą, galėjo gautis spiriant – vienu smūgiu. Padaryta poodinė pilvo kraujosruva sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59). Abejoti teismo medicinos specialisto išvada teismas neturi pagrindo. Nustatyti sužalojimai savo pobūdžiu, lokalizacija, atitinka nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes ir suduotą smūgį.
Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad einant į parduotuvę susitiko M. K., su kuriuo kalbėjo kieme prie mašinos. Išbėgęs J. K. pradėjo jį pulti, paklausus, kas yra, kažką murmėjo. Kaimynas M. K. nuėjo. Nuo laiptinės nuėjus apie 25-30 m J. K. pasivijo jį (R. B.) ir jam atsisukus, nieko nesakęs spyrė koja. Grįžęs iš parduotuvės iškvietė policiją. J. K. spyrė į pilvą, guzas buvo apie mėnesį, skaudėjo. Yra po infarkto, nevartoja alkoholio. Į medikus kreipėsi po 2-3 dienų, kai paskambino tyrėja dėl pažymos. Apie spyrį pasakojo sugyventinei, ji matė mėlyną pilvą, pirko vaistus. Mano, kad J. K. buvo neblaivus.
Nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis ir kaltinamasis, tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra. Teismas J. K. bei R. B. parodymus ir jų patikimumą vertina byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos duomenų visetas.
Kaltinamasis J. K. teisme pripažino, kad jis žodžiu konfliktavo su R. B. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaimynas jam spyrė į pilvo sritį, guzas buvo apie mėnesį, pilvą skaudėjo. Specialisto išvada patvirtina šį sužalojimą. Liudytojas M. K. nurodė matęs, kaip J. K. sekė iš paskos R. B.. Liudytoja J. D. nurodė, kad J. K. nuolat kabinėjasi prie jos ir sugyventinio R. B.. Sugyventinis skundėsi skausmu pilvo srityje, sakė, jog spyrė J. K.. Tai, kad J. K. spyrė koja R. B., netiesiogiai įrodo prieš tai išdėstyti įrodymų šaltiniai, neginčijamai patvirtinantys kaltinamajam pareikštą kaltinimą. J. K. kaltę įrodo ir bendrojo pagalbos centre gautas pranešimas bei policijos pareigūnų iškvietimo į įvykio vietą garso įrašas, kuriame kvietėjas R. B. nurodė, kad kaimynas jam spyrė į pilvą (b. l. 52-53). Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą.
J. K. parodymų turinį paneigia aukščiau įvertinti nukentėjusiojo R. B., liudytojų M. K. ir J. D. parodymai, specialisto išvada. Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis daugiau asmenų, kurie būtų galėję padaryti nukentėjusiajam nurodytus sužalojimus, aplink nebuvo. Kaltinamojo J. K. kaltės neigimas pagal jam pareikštą kaltinimą, teismo vertinimu, yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant nepagrįstai išvengti ar padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar ją sušvelninti sau.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. 2018 m. birželio 4 d., apie 17 val. tyčia spirdamas vieną kartą koja R. B. į pilvo sritį nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo atlikti veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos požymius. Dėl to J. K. pripažintinas kaltu padaręs jam kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir jam skirtina bausmė.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės apribojimo bausmę.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus - dveji metai (LR BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį, priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo, bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pati nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriamas šiek tiek mažesnis nei šių bausmės rūšių vidurkis, todėl teismas skiria kaltinamajam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 straipsnis). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalimis J. K. kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę —rašytinį pasižadėjimą neišvykti — palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktinį įrodymą — kompaktinį diską su skaitmeniniu garso įrašu — palikti saugoti byloje (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė pilvo priekinės sienos kraujosruva. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, taigi patyrė neturtinę žalą. Nepaisant patirto fizinio skausmo ir jo sąlygoto dvasinių išgyvenimų byloje nėra duomenų, kad dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai iš esmės paveikė jo darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jo fizinei ar psichinei sveikatai. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio sukeltų pasekmių R. B. operuotas nebuvo, stacionare nesigydė (b. l. 59). Atsižvelgęs į visus aukščiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2019 m. balandžio 1 d.
Išaiškinti J. K., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo jam paskirtą įpareigojimą.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę —rašytinį pasižadėjimą neišvykti — pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktinį įrodymą — kompaktinį diską su skaitmeniniu garso įrašu — palikti saugoti byloje.
Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. K. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.