Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-355-537/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
1-355-537/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Civilinis ieškovas
R. V.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-355-537/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31761-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant E. Š., M. D.,dalyvaujant prokurorei D. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui D. G.,

kaltinamajam E. S. ir laiduotojai G. A. dalyvaujant nuotoliniu būdu ( per „Zoom“ programą ),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2021-09-10, apie 17.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, tyčia, kartą sudavė R. V. į galvos sritį. Nuo smūgio nukentėjusiajam suklupus, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip devynis, į įvairias kūno vietas, R. V. padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame užausyje, kairėje ausyje, kaktoje, apatiniame žandikaulyje, krūtinėje, kairiame žaste ir ties kairiu raktikauliu, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairiame žaste, nugaroje, akiduobės lateralinės sienelės lūžį, nosies kaulų lūžius, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, jog buvo pas drauges L. S. ir B. N. svečiuose. Sužinojo, kad kaimynų šuo suėdė draugės tetos antį, todėl nuėjo pas kaimynus pakalbėti. Moteris pasakė, kad grįžęs vyras ateis išsiaiškinti. Apie 17 val., į kiemą atėjo vyriškis, kuris paklausė, kas reikalauja atlyginti už antį. Nepamena, ką atsakė, tačiau vyras užsimojo ranka, lyg norėdamas suduoti. Nelaukdamas kol suduos, pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą. Abu susikibo. Po to, dar sudavė smūgių į veidą, kitas kūno vietas, t. y. pilvą, šonus. Negali pasakyti kiek kartų sudavė, nes nepamena. Priėjęs dėdė A. juos išskyrė. Gailisi, kad per daug įsikarščiavęs sudavė smūgių. Sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo.

Šalies argumentai

Sutinka su ligonių kasos ieškiniu. Mano, jog nukentėjusysis per daug prašo neturtinės žalos. Sutinka sumokėti teismo priteistą sumą nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant seserį G. A.. Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau mano, kad nukentėjusysis jį pravokavo, kai užsimojo ranka. Nukentėjusiojo atsiprašo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, veikos padarymo faktines aplinkybes, jam, gynėjui bei prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti kiti bylos įrodymai ( BPK 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio 2 dalies pagrindu ).

N. R. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog, nuėjęs pas kaimynus pasiaiškinti dėl tariamai jo šuns papjautos kaimynų anties, kaltinamajam pasikūlė kreiptis į policiją, nes jo šuo visa būna voljere. Jam apsisukus eito namo, pajuto iš nugaros smūgį į galvos sritį. Nuo smūgio suklupo. Tada pajuto dar ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Bandė stotis, tačiau jam buvo vėl smūgiuojama. Nematė ar smūgiavo rankomis, ar kojomis. Pamena, kad priėjo kaimynas Adas, kuris nuo jo atitraukė ir laikė kaltinamąjį. Tada jis atsistoti ir pabėgo į savo namus. Tada iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Medikai jį išvežė į Kauno klinikas. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis bei padaryti kiti sužalojimai, jautė fizinį skausmą ( t. 1, b. l.43–44 ).

Liudytoja B. N. paaiškino, kad matė, kaip pas juos į kiemą atėjo kaimynas R. V.. Priėjęs prie E. S. pasakė, - „tu žinai, kas aš čia per vienas“ ir trenkė E. S. vieną kartą kumščiu į galvą. Tada jie susimušė. Ji nematė kas kam sudavė, nes nežiūrėjo, dėl ko, kad jai buvo baisu. Matė, jog kiti asmenys puolė juos skirti ( t. 1, b. l. 80,81).

Šalies argumentai

L. R. Ž. paaiškino, kad buvo kieme su sugyventine B. N., jos seserimi S. L., pastarosios dukra L. ir jos draugu E., sugyventinės broliu A. N.. Matė, kaip L. su E. nuėjo pas kaimynus V. pakalbėti apie tai, jog prieš kelias dienas kaimynų šuo sudraskė jų antį. Kaimyno neradę grįžo namo. Vėliau, jiems visiems sėdint kieme, atėjo agresyviai nusiteikęs kaimynas R. V.. Pasakė, kad mes nežinome, kas jis toks ir pirmas trenkė E., kuris buvo priėjęs prie kaimyno. Matė, kaip E. trenkė kaimynui atgal ir jie susimušė. Kiek kuris kuriam sudavė smūgių, pasakyti negali. Vėliau jis su Adolfu išskyrė kaimyną ir E., o A. dar prilaikė E. ( t. 1, b .l. 76,77).??

L. S. L. įvykio aplinkybes apibūdino taip pat, kaip ir liudytojas R. Ž.. Matė, kaip pirmas smūgį kaltinamajam sudavė nukentėjusysis R. V., tačiau tikslai nepastebėjo į kur, lygtai, į veidą. Pasak liudytojos, tada smūgį atgal sudavė E. S.. Pamatė, kad prasidėjo muštynės, todėl nuėjo namo ( t. 1, b. l. 71–73 ).

L. L. .S patvirtino, jog matė, kaip pirmas jos draugui E. S. sudavė kaimynas R. V.. Matė, kaip po smūgio E. suėmė už rankos R. ir jie pradėjo stumdytis. Negali išskirti, kiek kuris sudavė smūgių ir į kurias vietas, tačiau smūgius sudavė abu vienas kitam. Viskas vyko labai greitai. K. E. su R. baigė muštis, R. išėjo iš kiemo. E. po įvykio į medikus nesikreipė. Jo veide matėsi paraudimas (t. 1, b. l . 65–68).

Liudytojas A. N. pripažino, jog matė, kaip stovėdami vienas priešais kitą apie kažką kalbėjo kaimynas ir E. S.. Pamena, jog kaimynas pasakė E., -„ ar žino kas jis toks“ ir trenkė E. į veidą. T. E. pradėjo mušti R. Matė, kad R. nukrito ar tai priklaupė ant žemės, o E. jį mušė toliau. Negali tiksliai pasakyti ar mušė rankomis, ar spardė, nes viskas vyko labai greitai. Taip pat negali pasakyti, kiek smūgių E. sudavė R. Pribėgęs jis laikė E., o tuo metu R. atsistojo ir išėjo namo ( t. 1, b. l. 55–58).

Šalies argumentai

L. S. V. paaiškino, jog dieną pas ją į namus atėjo kaimynų duktė su draugu ir priekaištavo, jog prieš kelias dienas jų šuo papjovė kaimynų antį ir prašė sumokėti 30 eurų. Vaikinas kalėjo agresyviai. Ji atsakė, kad vėliau grįš vyras ir viską aptars. Grįžusiam vyrui viską papasakojo ir tas nuėjo pas kaimynus pakalbėti. Ji buvo lauke ir girdėjo, kaip kažkas rėkė „duok jam, duok“. Netrukus namo grįžo jos vyras. Pamatė, kad vyro veidas kruvinas. Vyras sakė, kad jį sumušė. Iškvietė policijos pareigūnus ir medikus ( t. 1, b. l. 90–93 ).

Liudytoja I. A. paaiškino, kad 2021-09-10, 17.15 val., gautas pranešimas, jog neblaivus kaimynas (duomenys neskelbtini), sumušė R. V.. S. V. paaiškino, kad dieną buvo atėjęs nematytas asmuo su mergina ir reikalavo sumokėti pinigų už antį, kurią papjovė jos šuo. S. V. apie tai papasakojo savo vyrui R. V.. Pastarasis buvo nuėjęs pas kaimyną pasiaiškinti ir netrukus grįžo namo sumuštas. R. V. papasakojo, jog nuėjo pas kaimynus pasiaiškinti dėl, tariamai, papjautos anties. Kieme jį pasitiko nepažįstamas jaunuolis, kuris reikalavo sumokėti pinigų už šuns papjautą antį. Kaip nurodė R. V., jis pasakė, kad kviestų policiją dėl papjautos anties ir, jei bus įrodyta, kad jo šuo papjovė antį, tada atlygins patirtą žalą. Apsisukęs ketino eiti namo, tačiau pajuto smūgį į galvos sritį, dėl ko suklupo. Tuo metu dar pajautė smūgį į veidą. Sąmonės praradęs nebuvo, tačiau galva sukosi ir negali pasakyti, kiek ir kuo jam buvo suduota smūgių. Atvykę medikai apžiūrėjo R. V. ir dėl galimo nosies lūžio išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Tada liudytoja nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir kieme rado alkoholinius gėrimus vartojančius asmenis : E. S., L. S., S. L., B. N. bei namo savininką R. Ž. bei dar vienas vyriškį. Asmenys paaiškino, kad R. V. atėjo į kiemą pasiaiškinti dėl papjautos anties. Antis priklauso E. S., todėl šis pasakė atėjusiam asmeniui, kad turi atlyginti padarytą žalą, t. y. sumokėti 30 eurų. Kaimynas pasakė, kad gali rašyt pareiškimą, kviest policiją ir, kai bus įrodyta, kad jo šuo papjovė antį, tada žalą atlygins. Tada kaimynas pasakė‚- „ar žinai kas jis toks?" ir užsimojo, lyg norėdamas trenkti. E. S. išvengė smūgio ir pats trenkė R. V.. Tada įvyko grumtynės. Grūmėsi tik E. S. su R.V aideliu, kiti asmenys nesikišo. Po grumtynių R. V. nuėjo namo. R. S. nustatytas 1,28 promilių girtumas( t. 1, b. l. 84–87).

2021-09-13 R. V. protokole-pareiškime policijai parašyta, jog 2021-09-10, apie 17.30 val., jis nuėjo pas kaimynus pasiaiškinta dėl to, kad kaimynai reikalauja sumokėti pinigų už tariamai jų šuns papjautą antį. Ten susitiko nepažįstamą vaikiną, kuris prašė sumokėti pinigų už papjautą antį. antį. Jo šuo visada būna voljere, todėl nesutiko mokėti pinigų. Pasiūlė vaikinui kreiptis į policiją. Jis nusisuko ir norėjo eiti namo, kai pajuto iš nugaros smūgį į galvos sritį. Nuo smūgio suklupo ir pajautė dar ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Bandė stotis, tačiau jam vis dar smūgiavo. Po kurio laiko pavyko atsistoti ir jis pabėgo namo. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Medikai jį išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuota nosie kaulų lūžimas, kiti sužalojimai, jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį sužalojusį asmenį įstatymų nustatyta tvarka ( t. 1, b .l. 9–17).

2021-09-10 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. A. tarnybiniame pranešime nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir jos apklausos protokole ( t. 1, b. l. 33–35).

Apžiūros protokole parašyta, jog apžiūrėti 2021-09-10, nuo 17:41 val., dviejų pareigūnų vaizdų kamerų vaizdo įrašai, pavadinimais MRJ 60D 69 C, 2021-09-10, 17:43:37, ir MRJ 60D 69 C, 2021-09-10, 17:58:38. Įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybių aiškinimasis taip policijos pareigūnų, nukentėjusiojo R. V. ir jos žmonos bei tarp policijos pareigūnų ir savo namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų asmenų : E. S., L. S., S. L., B. N. bei namo savininko R. Ž. bei dar vieno neįgalaus vyriškio. Įrašuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir kaltinamojo, nukentėjusiojo, anksčiau nurodytų liudytojų parodymuose ( t. 1, b. l. 122–126).

2021-09-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje parašyta, kad R. V. klinikiniais duomenimis konstatuota kadekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame užausyje, kairėje ausyje , kaktoje, apatiniame žandikaulyje, krūtinėje, kairiame žaste ir ties kairiu raktikauliu, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairiame žaste, nugaroje, akiduobės lateralinės sienelės lūžis, nosies kaulų lūžiai ( t. 1, b. l. 103–105 ).

2021-09-10 alkoholio matavimo prietaisų registracijos žurnale parašyta, kad E. S. nustatytas 1,28 % neblaivumas ( t. 1, b. l. 36, 37 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių vertinimo

Neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis E. S., veikdamas tyčia ( netiesiogine tyčia ), iš asmeninių paskatų, kilus ginčui, išprovokavus nukentėjusiajam, sumušė nukentėjusįjį R. V. ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyta, jog nukentėjusiajam atėjus pas kaimynus pasiaiškinti dėl tariamai jo šuns sudraskytos anties, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Jo metu nukentėjusysis užsimojo ranka, dėl ko E. S. pamanė, kad prieš jį gali būti pavartotas smurtas. Tada kaltinamasis, tyčia, ranka sudavė R. V. į galvos sritį. Nuo smūgio nukentėjusiajam suklupus, E. S. dar sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip devynis, nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Dėl pavartoto smurto R. V. buvo padarytos ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame užausyje, kairėje ausyje, kaktoje, apatiniame žandikaulyje, krūtinėje, kairiame žaste ir ties kairiu raktikauliu, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairiame žaste, nugaroje, akiduobės lateralinės sienelės lūžį, nosies kaulų lūžius, kas R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būtinosios ginties sąlygų nebuvo, nes nebuvo realaus kėsinimosi į kaltinamojo gyvybę bei sveikatą. Kaltinamasis netinkamai įvertino situaciją, dėl ko sąmoningai prieš nukentėjusįjį pavartojo smurtą. Tai yra, suvokė savo veiksmus ir jų norėjo - sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą ir kitas kūno vietas bei ir bendrais veiksmais siekė sužaloti nukentėjusįjį. Veiką kvalifikuojantis požymis yra tyčinis nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas asmeniui.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam |E. S. dėl 135, 04 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. V. gydymą ir jam suteiktą skubią medicininę pagalbą ( t. 1, b. l. 112–115) – įrodytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas. Nustatyta, jog kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, kurią regreso tvarka privalo atlyginti kaltinamasis ( Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu )

N. R. V. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 1 500 Eur turtinės bei 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 128 ) tenkinamas iš dalies ( Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6. 283 straipsnio, 6.250 straipsnio pagrindu).

Asmens sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – negautos pajamos, kurių negavo dėl patirto sužalojimo ir su sveikatos sužalojimu susijusios išlaidos ( gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir t.t. ).

Nukentėjusysis teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytą1 500 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, jog vykdo individualią veiklą, iš kurios vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 2 500 Eur. Buvo nedarbingas apie dvi savaites, todėl negavo apie 1 500 Eur pajamų. Įrodymų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos ir nedarbingumo trukmę nukentėjusysis teismui, nors ne kartą buvo įpareigotas tai padaryti, nepateikė.

Oficialiais duomenimis, 2021 m. III ketvirtyje ( veikos padarymo metu ) vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje buvo 1012, 4 Eur ( į rankas, duomenys iš tinklalapio „tagidas.lt/savadai/90006/“).

Teismas sutinka, jog nukentėjusysis pagal patirtų sužalojimų pobūdį galimai buvo nedarbingas apie dvi savaites, todėl, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, sprendžia, jog jis nurodytą laikotarpį negavo pajamų, todėl priteisia pusę vidutinio darbo užmokesčio sumos – 506, 2 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

Neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis )..

Spręsdamas priteistinos neturtinė žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį ( padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltininko elgesiui įtakos turtėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ), sveikatos sutrikdymo mastą ( padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ) kaltinamojo kaltę ( veikė tyčia ), jo turtinę padėtį ( jauno amžiaus, dirba, gauna pajamas ), į padarytos žalos dydį ir pasekmes, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Savo nusikalstamais veiksmais - smurto panaudojimu, poodinių kraujosruvų padarymu veide bei krūtinėje, kairiame žaste ir ties kairiu raktikauliu, odos nubrozdinimu krūtinėje, kairiame žaste, nugaroje, akiduobės lateralinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžių nukentėjusiajam R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamųjų pavartoto smurto, smūgių į veidą, kitas kūno vietas, nuo ko lūžo nosies kaulai ir akiduobės lateralinė sienelė, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas, nepatogumai buityje, moralinė skriauda. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, gydėsi ambulatoriškai. Tai jam sukėlė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, nepatogumus buityje.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsižvelgdamas į tai, jog sužalojimas buvo padarytas tyčiniais ir sąmoningais kaltinamojo veiksmais, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį ( yra jauno amžiaus, darbingas, ketina įsidarbinti ir gauti pajamas ), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 25 000 Eur suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė.

Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kaltinamasis privalo sumokėti 3 000 Eur dydžio moralinę kompensaciją už patirtas kančias ir padarytą sveikatos sutrikdymą, kuri yra ir proporcinga ir teisinga bei sąžininga.

Dėl bausmės skyrimo ar laidavimo instituto taikymo

Spręsdamas bausmės ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. S. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Anksčiau nebuvo teistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Praeityje baustas už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą ( už Kelių eismo taisyklių, kito pobūdžio pažeidimus).

Kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, noras teismo posėdžio metu pateikė duomenis, jog 2020-2022 m. iki teismo nuosprendžio dirbo užsienio bendrovėse. Šiuo metu ieško naujo darbo. Yra nevedęs, jauno amžiaus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Antra atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyta, jog kilusio žodinio ginčo metu nukentėjusysis užsimojo ranka ir tai kaltinamasis įvertino kaip pavojų jo sveikatai, dėl ko ir pavartojo smurtą prieš R. V.. Todėl toks nukentėjusiojo elgesys teismo vertinamas kaip provokuojančiu, nes, jei nukentėjusysis to nebūtų padaręs, kaltinamasis smurto nebūtų pavartojęs.

Kaltinamasis teisme nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, vėliau nustatytas 1, 28 promilių neblaivumas neturėjo įtakos kaltinamojo veiksmams.

E. S. ir kaltinamojo sesuo G. A. prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. A. yra neteista, administracine tvarka nebausta. Ištekėjusi, augina mažametį sūnų.

Laiduotojos teigimu, su broliu ją sieja artimas ryšys. Ji suvokia kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir kritiškai jį vertina. Su kaltinamąją nuolat bendrauja, palaiko artimus šeiminius ryšius. Abu aptarė padarytą veiką ir kritiškai ją įvertino. Kaltinamasis pasižada ateityje nenusikalsti ir laikytis įstatymų, nekartoti savo klaidos. G. A. vertinimu, ji daro ir gali ateityje daryti teigiamą įtaką broliui, nes pastarasis įsiklauso į jos patarimus ir daro tinkamas išvadas.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo neteisėtų veikų pobūdį įvertino, pasižada atlyginti padarytą žalą, jo poelgis ir padaryta veika buvo atsitiktinio, o ne dėsningo pobūdžio, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad kaltinamojo sesuo yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo, objektyviai galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Yra pagrindo kaltinamąjį E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje laidavimas gali būti tik su užstatu, nes, priešingu atveju, laidavimo institutas prarastų savo esmę, nes asmuo nepajustų jokių neigiamų pasekmių, kad, teismo manymu, iškreiptų teisingumo principo įgyvendinimą baudžiamajame procese.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs laiduotojo asmenines savybes bei turtinę padėtį ( duomenų teismui nepateikta ), teismas nustato laiduotojai 500 Eur dydžio užstatą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukia (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalies tvarka).

Teismo manymu, netikslinga kaltinamajam skirti BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, nes pats baudžiamasis procesas turėjo įtakos kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti G. A. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės rajono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SWEDBANK banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Išaiškinti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo ir tokiu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. S. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, kai įsiteisės teismo nuosprendis.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 135, 04 Eur turtinės žalos.

N. R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. S. priteisti nukentėjusiajam 506, 2 Eur ( penkis šimtus šešis Eur ir dvidešimt ct ) turtinės bei 3 000 EUR ( tris tūkstančius eurų ) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys