Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui, nuteistajam A. A. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-15 apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 40 (keturiasdešimt ) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. ir nubaustas 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, bausmės, paskirtos už V. A. sužalojimą ir šaunamojo ginklo pagrobimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė A. A. paskirta - areštas 90 (devyniasdešimt ) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., ši apėmimo būdu subendrinta bausmė ir kita šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems metams) ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. 9 d. pagrindu prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendžiu (pakeistu 2009-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi) paskirtos subendrintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir galutinė bausmė A. A. paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Pagal BK 180 str. 1 d. A. A. išteisintas, nesustačius, jog padaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo S. K. pareikštas 200 litų civilinis ieškinys dėl žalos už šaunamojo ginklo pagrobimą atlyginimo, paliktas nenagrinėtu.

Tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Priteista iš A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini), 307,90 Lt (trys šimtai septyni litai 90 ct. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. I. sveikatą, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 8 d. apie 16 val. kieme, prie (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį V. I. į veidą, bei metaliniu strypu vieną smūgį per kairę ranką, ko pasėkoje jis parkrito ant kelių, jam klūpant sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam V. I. poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairėje, juosmens kairėje, kairio alkūnkaulio lūžį.

Be to, A. A. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 8 d. apie 17.30 val. kieme, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį ranka V. A. į veidą, ko pasėkoje ji nukrito ant žemės, tuo padarė nukentėjusiajai V. A. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose.

Be to, A. A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu A. P. , kuriam paskelbta paieška ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2008 m. rugsėjo 27 d. apie 15.00 val.-15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš S. K. , gyv. (duomenys neskelbtini), slapta, nukentėjusiajam nematant pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą: šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą „ZK“ Nr. G15455, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. – 200 Lt turtinę žalą.

Apeliacine tvarka Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Skunde nurodama, jog A. A. nusikalstama veika pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl V. I. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų) kvalifikuota tinkamai, kaltė įrodyta, tačiau teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies nuostatas. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, atsižvelgė į teigiamą kaltininko asmens charakteristiką. Įvertino tai, jog teistumas neišnykęs. Tačiau už V. I. padarytą sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę, tai yra žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis (1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo), tokiu būdu netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies nuostatas. Ši paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Be to, teismas, pripažindamas A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, pažeidė LR BK 60 str. 2 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėtis. Šiuo atveju – chuliganiškos paskatos yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis, todėl ji šalintina. Be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (epizode dėl V. A. sužalojimo). Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama veika, kuri buvo padaryta V. A. atžvilgiu, kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismas perkvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d., nenustatęs A. A. veiksmuose chuliganiškų paskatų. Pakeisdamas nusikalstamos veikos kvalifikaciją, teismas rėmėsi nuteistojo A. A. parodymais, nukentėjusios, liudytojų parodymais. Be to, teismas konstatavo, kad nukentėjusioji buvo sumušta, kuomet pabandė nutraukti konfliktą, vykusį tarp jos vyro ir A. A. , tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad smurtas, kurį panaudojo A. A. , buvo nukreiptas į asmenį, kuris tiesiogiai konflikte nedalyvavo. Todėl išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. A. neteisėtais veiksmais V. A. atžvilgiu, priešpastatė save aplinkiniams, pademonstravo niekinamą požiūrį į juos, sutrikdė visuomenės rimtį, nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų, visiškai be dingsties panaudojant smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-786/2007 yra išaiškinusi, kad sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. klausimą, turi būti vertinama ir veikos padarymo vieta. Šią nusikalstamą veiką A. A. padarė, būdamas viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje. Todėl teismas nepagrįstai pakeitė A. A. veiksmų kvalifikaciją, A. A. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo nepilnametės liudytojos Ž. K. parodymais, duotais teisme, nurodė, jog apklausa buvo vykdoma pažeidžiant BPK 280 str. nuostatas. Dėl aukščiau paminėtų argumentų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistojo advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino A. A., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 1 d. ir 254 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija nustatė, jog teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies nuostatas – už V. I. padarytą sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę, tai yra žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę A. A. teismas nepakankamai atsižvelgė į įstatyme nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, neišnykusį teistumą, tačiau už V. I. sužalojimą paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, dėl to paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni. LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmė rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 str. 3 d. nurodyta, jog nustatant numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas dalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu vidurkiu. LR BK 50 str. nustato, jog terminuoto laisvės atėmimo skiriamas minimalus terminas yra 3 mėnesiai. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta bausmės viršutinė riba – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 61 str. 3 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėn. 15 d. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, bausmė A. A. už V. I. sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų keistina į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas, pripažindamas A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, pažeidė LR BK 60 str. 2 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėtis. Chuliganiškos paskatos yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis. Teismas sunkinančia aplinkybe tai, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką iš chuliganiškų paskatų, pripažino nepagrįstai, todėl ši aplinkybė yra šalintina, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (epizode dėl V. A. sužalojimo). Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama veika, kuri buvo padaryta V. A. atžvilgiu, kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad smūgius nukentėjusiajai V. A. A. A. sudavė ne iš chuliganiškų paskatų, tai yra ne norėdamas sutrikdyti viešąją tvarką ar savo veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, o konflikto tarp V. A. ir A. A. metu. Dėl to jo veiksmai negali būti vertintini, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Kolegija pažymi, kad chuliganiškos paskatos yra tada, kai veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. 2008-08-08 apie 17-18 val., kartu su M. P. ir V. A. , bei dar su viena mergina vardu Žydre, važiavo prie ežerų. Pakeliui sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Netoli parduotuvės su draugais sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus V. A. tėvai. Įvykus konfliktui tarp A. A. ir V. A. tėvo, V. A. trenkė jam kietu buku daiktu į veidą, praskėlė antakį. Tada jis V. A. sudavė ranka vieną smūgį į antakį. Po smūgio V. A. nukrito ant žemės. Tai leidžia teigti, kad A. A. neteisėtais veiksmais V. A. atžvilgiu priešpastatė save aplinkiniams, pademonstravo niekinamą požiūrį į juos, sutrikdė visuomenės rimtį, nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų, visiškai be dingsties panaudojant smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji buvo sumušta, kuomet pabandė nutraukti konfliktą tarp jos vyro ir A. A. , tačiau teismas neįvertino, kad smurtas, kurį panaudojo A. A. buvo nukreiptas į asmenį, kuris tiesiogiai konflikte nedalyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-786/2007 yra išaiškinta, kad sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. klausimą, turi būti vertinama ir veikos padarymo vieta. A. A. nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, tai yra prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), matant tai pašaliniams asmenims. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai pakeitė A. A. veiksmų kvalifikaciją. A. A. veika, padaryta V. A. atžvilgiu, vertintina kaip BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Skunde nurodoma, jog teismas nesivadovavo nepilnametės liudytojos Ž. K. parodymais, duotais teisme, kadangi apklausa buvo vykdoma pažeidžiant BPK 280 str. nuostatas. Kolegija pažymi, jog nepilnametės liudytojos apklausa teisme, nedalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai, jog teismas nesivadovavo nepilnametės liudytojos parodymais, duotais teisme, nesudaro pagrindo manyti, kad šios liudytojos parodymai galėtų nustatyti kitokias reikšmingas bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nusprendė, jog byloje esančių nustatytų faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, dėl to skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendį pakeisti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (dėl V. I. sužalojimo) dvejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (dėl V. A. sužalojimo) – dvejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti ketverius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Prie paskirtosios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, iš dalies jas sudedant su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-11-04 nuosprendžiu (pakeistu 2009-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ir subendrintą galutinę bausmę A. A. paskirti penkerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.