Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Lindstrom“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sabera“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-04-22 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, kad atsisako 664,69 Eur sumos už 2016-08-12 PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-1223611. 2022-04-27 teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalies (664,69 Eur sumai) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dominykas Kabašinskas papildomai paaiškino, kad šalys bendradarbiavo nuo 2013 m., ginčas kilo dėl 2015 m. suteiktų paslaugų. Duomenų, kad sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, nėra. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, ieškovės iniciatyva, todėl atsirado pagrindas taikyti sutartyje numatytą baudą. Pažymėjo, kad dalis išnuomotų rūbų iki šiol nėra grąžinti. Rūbai paskutinį kartą buvo pristatyti 2016 m. sausio mėn., sutartis nutraukta 2016 m. rugpjūčio mėn. Duomenų apie sutarties nutraukimo pranešimo įteikimą atsakovei neturi. Atsakovas nesielgė kaip atidus ir sąžiningas užsakovas, negrąžino išsinuomotų rūbų, nesirūpino tinkamu sutarties nutraukimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Linas Mažonis papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė į buhalterinę apskaitą nėra įtraukusi, įsiskolinimo neturi, todėl su ieškiniu nesutinka. Ieškovė neturi įrodymų, kokie rūbai buvo grąžinti ieškovei. Nurodo, kad sutarties nutraukimo formoje nurodyta, kad kiekvieną savaitę rūbai buvo pristatomi ir kiekvieną savaitę rūbai buvo surenkami. Mano, kad teiginys, kad atsakovė ieškovei nėra grąžinusi rūbų, nėra įrodytas, nes nepateikta įrodymų, kokius atsakovė rūbus iš ieškovės yra gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų, kokie rūbai atsakovei buvo pateikti 2015 m. gruodžio, 2016 m. sausio mėn., todėl negali būti prašoma už šias paslaugas susimokėti. Mano, kad reikalavimas dėl 42,35 Eur patirtų išlaidų taip pat yra neįrodytas, todėl atmestinas. Sutinka, kad sutartis baigėsi 2016 m. vasario mėn., ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį. Patikslino, kad sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, atsakovės direktoriui paskambinus ieškovės atstovui ir informavus, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. rūbai nebebus reikalingi. Dėl įsiskolinimo atsakovės direktoriui buvo skambinama, tačiau dokumentų apie sutarties nutraukimą, skolą iki šios bylos pradžios, nebuvo gavusi. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė atsiskaitė su tarpininku, kompensuodamas advokato išlaidas, tačiau tokios išlaidos neatitinka teisinio reglamentavimo. Taip pat ieškovo išlaidos už vertimo išlaidas negali būti priteisiami iš atsakovo, nes šiais vertimais ieškovė įrodinėjo savo atstovavimo teisėtumą, už šias išlaidas atsakovė neatsakinga.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Saulius Bernotas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės vadovas. Pagrindinė atsakovės veikla tuo metu buvo atliekų rūšiavimas, nenaudojamų automobilių dalių rūšiavimas. Tuo metu dirbo apie 6 darbuotojai, atliekantys fizinius darbus, kuriems reikėjo darbo rūbų. Sutartį sudarė jis kaip vadovas, ieškovės atstovė Audronė atvyko į atsakovės darbo vietą. Dėl rūbų perdavimo, grąžinimo, keitimo nurodė, kad 2 metus ginčų nebuvo, bendradarbiavimas vyko sklandžiai. Atvykdavo kurjeris – atveždavo maišą švarių rūbų ir paimdavo maišą nešvarių. Sumažėjus darbo apimtim, 2015 m. pabaigoje ieškovės atstovai buvo informuoti, kad darbo rūbai nebereikalingi, rūbų nebepriimsime. Nurodė, kad sutartis buvo nutraukta žodžiu, ar buvo atliktas raštiškas sutarties nutraukimas, negali patvirtinti, nes nuo įvykių praėjo daug laiko. Dėl 2016 m. rugpjūčio mėn. sutarties nutraukimo nurodė, kad pranešimo negavo, ieškovės atstovai dėl įsiskolinimo nesikreipė. Po 3 metų, t. y. 2018 m. prasidėjo „terorizavimas“ iš skolų išieškojimo įmonės dėl skolos už rūbus. Su ieškovės atstovais nesusisiekė, nes buvo įsitikinęs, kad yra už rūbus atsiskaitęs. Laikosi pozicijos, kad visus išsinuomotus rūbus yra grąžinęs. Pažymėjo, kad važtaraščiai nebuvo pasirašomi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

2013-10-04 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 6442, pagal kurią atsakovė nuomojasi iš ieškovės darbo drabužius, o ieškovė pateikia, skalbia ir aptarnauja šiuo drabužius bei pasirūpina darbo drabužių pakeitimu atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį (sutarties 2 p.). Sutartis įsigalioja ją pasirašius. Sutartį galima nutraukti raštu pranešus prieš 12 mėnesių. Nutraukus sutartį, klientas iš „Lindstrom“ įsigyja naudotus gaminius tuo metu galiojančiomis išpirkimo kainomis (11 p.). Jeigu klientas laiku neapmoka sąskaitų, tuo atveju „Lindstrom“ gali nutraukti sutartį be jokio išankstinio įspėjimo ir turi teisę reikalauti kompensacijos (12 p.).

2015-12-31 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1136146 atsakovei 68,79 Eur sumai. Apmokėjimo terminas – 2016-01-14.

2016-01-29 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.1153922 atsakovei 55,03 Eur sumai. Apmokėjimo terminas – 2016-02-12.

Iš atsakovės pateiktos skolų apyvartos (2010-01-01 – 2020-12-31) nustatyta, kad ieškovė paslaugas atsakovei teikė 2013 m. lapkričio – 2015 m. gruodžio mėn., pagal atsakovės duomenis, ji įsiskolinimų ieškovei neturi.

Iš kelionės lapų nustatyta, kad kurjeris į atsakovės darbuotojų darbo vietą Pajūrio medienos teritorijoje, Liepų g. 84A, Klaipėda, vyko 2015-12-04, 2015-12-11, 2015-12-18, 2015-12-25, 2016-01-01, 2016-01-08, 2016-01-15, 2016-01-22, 2016-01-29, tačiau nėra pažymėta, ar rūbai buvo nuvežti, ar paimti nešvarūs, nėra nei ieškovės, nei atsakovės atstovo parašų.

2016-07-13 daiktų inventorizacijos sąraše nurodyta, kad pas atsakovę likęs: kombinezonas EN11611, kelnės vyr. mėl. 66, kombinezonas vyr. mėl. 54. Atsakovės suderinimo ant šio akto nėra. 2016-07-14 drabužių surinkimo akte ranka atliktas prierašas „nebeturi drabužių“. Aktą pasirašė ieškovės atstovė, atsakovės atstovo prašo nėra.

2016-08-10 ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis nutraukiama, pateikė kompensacijos už negrąžintus drabužius paskaičiavimą ir sumą – 56,23 Eur.

2016-08-12 buvo užpildyta sutarties nutraukimo su atsakove forma, atsakovės atstovo parašo nėra, duomenų apie įteikimą atsakovei nepateikta.

Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2013 m. susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė atsakovei išnuomojo darbo rūbus, taip pat ieškovė teikė papildomas šių rūbų priežiūros paslaugas (pristatymas, skalbimas, aptarnavimas), kurių kaina buvo įskaičiuota į mėnesio nuomos mokestį. Taigi tarp šalių susiklostė daiktinių teisių objekto neterminuotos nuomos santykiai (CK 6.477 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1136146, kurios suma 68,79 Eur, apmokėjimo terminas – 2016-01-14 už darbo rūbų nuomą 2015 m. 49, 50, 51 ir 52 savaitėmis bei pagal 2016-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr.1153922, kurios suma 55,03 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2016-02-12 už rūbų nuomą 2016 m. 1, 2, 3 ir 4 savaitėmis. Pagal ieškinyje pateiktą lentelę, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, paskaičiavo atitinkamai po 27,70 Eur palūkanų ir 22,16 Eur palūkanų (palūkanų dydis 8,05 proc., pradelstų dienų skaičius 1826). Atsakovė su šiais reikalavimais nesutinka, laikosi pozicijos, kad 2015 m. pabaigoje sutartis buvo nutraukta, atsakovei darbo rūbai nebevežami ir ji už šias paslaugas neturi atsiskaityti.

Atsakovės atstovas Saulius Bernotas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. gale susisiekė su ieškovės atstove ir informavo, kad darbo rūbai nebebus reikalingi, kad jų nebevežtų, patvirtino, kad sutartis buvo nutraukta žodžiu, raštiškas sutarties nutraukimas nebuvo atliktas, tačiau 2016 m. atsakovės paslaugomis jau nesinaudojo. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad 2016 m. sausio mėnesį kurjeriai į atsakovės darbuotojų darbo vietą vyko dar 5 kartus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas V. B., kuris yra ieškovės darbuotojas ir dirbo Klaipėdos skyriuje nuo 2015 m. liepos mėn., kad nuvežant švarius darbo rūbus ir paimat nešvarius, ant važtaraščio klientu taip pat ir atsakovo atstovo parašai nebuvo imami, iš važtaraščių nėra galimybės nustatyti, kiek yra paimta nešvarių rūbų.

Šiuo atveju svarbu nustatyti tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimo momentą. Šalys susitarė, kad sutartį galima nutraukti raštu pranešus prieš 12 mėnesių (sutarties 11 p.). Taigi šalys sutartyje susitarė, kad sutartis nutraukiamas bus raštu, informuoti apie sutarties nutraukimą numatytas ilgas 12 mėn. terminas. Atsakovės atstovas Saulius Bernotas teismo posėdžio metu patvirtino, kad raštu į ieškovę dėl sutarties nutraukimo nesikreipė, tik telefonu informavo, kad paslaugos nebereikalingos. Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis, kad 2016-08-10 ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis nutraukiama, pateikė kompensacijos už negrąžintus drabužius paskaičiavimą ir sumą – 56,23 Eur, o 2016-08-12 buvo užpildyta sutarties nutraukimo su atsakove forma. Nors duomenų, kad šie dokumentai buvo įteikti atsakovei nėra, tačiau vertinat turimų įrodymų visumą, darytina išvada, kad sutartis tarp šalių ieškovės vienašališkai buvo nutraukta būtent 2016-08-12. Tokią išvadą leidžia daryti ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad į ieškovę raštu dėl sutarties nutraukimo kreiptasi nebuvo. Spręstina, kad atsakovė, siekdama su ieškove nutraukti sutartį 2015 m. pabaigoje, nesiėmė visų priemonių tinkamai tai padaryti, nesivadovavo šalių sudarytos sutarties nuostatomis.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėn. į atsakovės darbuotojų darbo vietą rūbai buvo pristatomi, kaip nustatyta aukščiau, sutartis atsakovės iniciatyva nebuvo nutraukta, todėl spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 123,82 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kreditorius visais atvejais turi teisę į komercines palūkanas, jei jis įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytas pareigas, bet kreditorius laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pažymėtina, kad tokias palūkanas kreditorius skolininkui gali taikyti be atskiro įspėjimo.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios pašalintų atsakovės atsakomybę už ne laiku atliktą mokėjimą, todėl teismas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, priėjo prie išvados, jog ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2021-09-01 priteistinos 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso nuo 123,82 Eur sumos, 5 metų laikotarpis) – 49,84 Eur.

Kaip nurodyta aukščiau, 2022-04-22 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuos atsisakė 664,69 Eur sumos už 2016-08-12 PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-1223611. 2022-04-27 teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalies (664,69 Eur sumai) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta. Atsisakydama ieškinio dalies pagal 2016-08-12 PVM sąskaita faktūra Nr. AAA-1223611, ieškovė nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagal šią PVM sąskaitą faktūrą paskaičiuotų 267,68 Eur palūkanų priteisimo. Teismas sprendžia, kad ieškovei atsisakius priteisti iš atsakovės skolą pagal 2016-08-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA-1223611, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti palūkanas, todėl reikalavimas priteisti 267,68 Eur palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos 173,66 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio už teismo įsakymo išdavimą, patyrė 42,35 Eur už teisines paslaugas už teismo įsakymo parengimą, 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 105,54 Eur bylinėjimosi išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra Lietuvoje registruotos įmonės, sutartis tarp šalių buvo sudaryta lietuvių kalba. Sutiktina su atsakovės atstovo teismo posėdžio išsakyta pozicija, kad ieškovė vertimus iš anglų kalbos teikė tik norėdama įrodyti savo atstovavimo teisme teisėtumą, bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą teisėtumą. Pažymėtina, kad ieškovė teikė savo įmonės vidinių dokumentų vertimus, nesusijusius su tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartimi, jos vykdymu, todėl šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos 105,54 Eur bylinėjimosi išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti laikytinos nepagrįstomis.

Spręstina, kad ieškovė patyrė 430,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos per tarpininką uždarąją akcinę bendrovę „Intrum Lietuva“, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka CPK nuostatų. Ieškovė pateikė 2021-01-06 Teisinių paslaugų sutartį pagal kurią „Intrum“ turi teisę perįgalioti profesionaliąsias trečiąsias šalis (pvz., advokatų kontoras, advokatus) teikti teisines paslaugas pagal pavedimą (3.1. p. h p. p.), ieškovę teismo posėdžiuose atstovavo advokatas, procesiniai dokumentai pasirašyti advokato, pateikti įrodymai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos už advokato teisines paslaugas, todėl šios patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Įvertinus dalį, kurios reikalavimų ieškovė atsisakė, atmestų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad sprendimu patenkinta 16 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 68,86 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad 84 proc. ieškovės reikalavimų liko netenkinta, atsakovei iš ieškovės priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje yra susidariusių 8,96 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, 7,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteistini iš ieškovės. Iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Sabera“ 123,82 Eur skolą, 49,84 Eur palūkanas, nuo 173,66 (šimtas septyniasdešimt trijų eurų 66 ct) sumos 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,86 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lindstrom“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“ 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sebera“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“ 7,53 Eur (septynis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.