Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-525-885/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
1-525-885/2011
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-139-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-525-885/2011Proceso Nr. 1-41-1-139-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiajai V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nemokėdamas pagal 2009-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį lėšų sūnaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Lt. kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki L. M. pilnametystės, taip vengė pareigos mokėti lėšas L. M. išlaikymui ir nuo 2008-09-29 iki 2010-04-12 įsiskolino bendroje sumoje 8353,00 Lt, be to, pagal 2009-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, vengia mokėti susidariusį 7 200 litų sūnaus L. M. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, turėdamas kas mėnesį mokėti po 300 litų, iš viso įsiskolino 15553,00 litų.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neturėjo darbo, neturi pajamų, nėra iš ko mokėti. Būtų pradėjęs dirbti, bet atsigulė į ligoninę. Dabar po mėnesio pradės dirbti, tai pradės mokėti ir žalą atlygins. Kaltinamasis parodė, kad vaikui nieko nėra davęs, jokių dovanų nėra pirkęs. Be to, nepadėjo išlaikyti sūnaus, nes turi dar vieną vaiką, kuris dar sunkiau gyvena, tai padeda jam. Buvo susipykę su nukentėjusiąją, todėl taip ir gavosi. Keturis metus bylinėjosi, kol nustatė tėvystę, todėl taip ilgai nemokėjo. Jis parodė, kad supranta, jog yra kaltas, viešųjų darbų dirbti nenori, nori dirbti, uždirbti ir sumokėti įsiskolinimą bei toliau mokėti, kaip yra priteista.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. G. parodymais, kad su buvusiu draugu A. A. gyveno kartu gal kokį mėnesį, tai buvo 2004 m., A. A. gyveno kaimynystėje, su juo bendro turto neturėjo, bendro šeimos ūkio nevedė. Tai buvo daugiau ateinantis draugas nei vyras ar sugyventinis. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. M.. Kai gimė sūnus, ji buvo pavarde M., nes su buvusiu vyru G. M. nebuvo oficialiai išsituokusi. Dabar yra ištekėjusi už G. turi G. pavardę. Vaikas buvo įregistruotas jos pavarde, t.y., M., nors jo tėvas buvo A. A.. A. A. sūnaus nepripažino, neigė tėvystę. 2008 m. rudenį, oficialiai prisiteisė alimentus iš A. A., teismo posėdžio metu, DNR pagalba buvo nustatyta tėvystė ir L. pripažintas A. A. sūnumi. Posėdžio metu paprašė, kad sūnui būtų palikta M. pavardė, taip buvo patogiau jai ir A. A. tam neprieštaravo. Alimentus prisiteisė tik 2008 m. todėl, kad A. A. kurį laiką atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, po to, grįžęs iš ten, žadėjo juos remti ir mėginti kartu gyventi. Tačiau nieko panašaus neįvyko ir pradėjo tvarkytis alimentų prisiteisimą. Ji parodė prašiusi teismo priteisti vaiko išlaikymo pinigus nuo jo gimimo, nes jam gimus, A. A. nerėmė jų finansiškai, jokių pinigų iš jo nėra gavusi. Sūnų augino viena. Teismas patenkino šį prašymą, bei priteisė mokėti nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio po 250 litų kas mėnesį. A. A. prieštaravo įsiskolinimo sumai nuo vaiko gimimo, bei nesutiko su prašomais 250 litų kas mėnesį, tačiau priteisus, teko sutikti. Teismo posėdžio metu jis dalyvavo. Kiek jai žinoma, įsiskolinimas iki 2008 m. yra daugiau nei 7000 litų bei nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio taip pat daugiau nei 7000 litų. Iš A. A. nėra gavusi nė vieno lito, nei įsiskolinimui dengti, nei mėnesio įmokos. Tai patvirtina jos pateikta pažyma, gauta pas antstolį R. K.. A. A. su sūnumi nebendrauja, nėra jo aplankęs, nėra davęs jokios dovanos ar pinigų. Nelanko jų nuo vaiko gimimo. Jie su juo taip pat nebendrauja, anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), pas motiną, tačiau dabar ten jo nėra. Kiek jai žinoma, kurį laiką, jis dirbo taksi vairuotoju, bet tai buvo seniau. Kur dabar jis gali gyventi ir ar dirba, pasakyti negalėjo. Ar jis dar turi kitų vaikų, nežinojo. Mažai su juo bendravo ir nieko daugiau apie jį pasakyti negalėjo. Nukentėjusioji parodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio, gauna po 195 litus iš vaikų garantinio fondo sūnui L. M. išlaikyti (b.l. 5-6, 16-17).

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad A. A. yra L. M. tėvas (b.l. 18).

2009-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, iš kurios matyti, kad A. A. yra priteista mokėti lėšas sūnaus L. M. išlaikymui ir padengti susidariusį įsiskolinimą (b.l.64).

Antstolio R. K. sudaryta išlaikymo mokėjimo lentele, kurioje nurodytas alimentų įsiskolinimas iki 2011-05-01 (b.l. 67-68).

Kaltinamojo A. A. nusikaltimas pagal LR BK 164 str. kvalifikuotas tinkamai. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaikų išlaikymas, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad priimant 2009-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį A. A. teismo posėdyje dalyvavo, su V. G. sudarė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Lt nuo 2008-09-29 iki vaiko pilnametystės. Be to, teismo patvirtinta taikos sutartimi A. A. įsipareigojo iki 2011-10-01 V. G. sumokėti 7200 litų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį mokant po 300 litų. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiosios V. G. parodymai, kad vaikui gimus, A. A. nerėmė jų finansiškai, jokių pinigų iš jo nėra gavusi, nei įsiskolinimui dengti, nei mėnesio įmokos, sūnų augino viena, A. A. su sūnumi nebendrauja, nėra jo aplankęs, nėra davęs jokios dovanos ar pinigų. DNR pagalba buvo nustatyta tėvystė ir L. pripažintas A. A. sūnumi. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti vaiką – L. M. - savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes A. A. yra L. M. tėvas ir turėjo jį išlaikyti. Teismas taip pat remiasi L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad A. A. yra L. M. tėvas. 2009-09-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad A. A. yra priteista mokėti lėšas sūnaus L. M. išlaikymui ir padengti susidariusį įsiskolinimą. Antstolio R. K. sudaryta išlaikymo mokėjimo lentelė, kurioje nurodytas alimentų įsiskolinimas. Dėl šios priežasties A. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti apinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad A. A. buvo teistas, teistumas išnykęs (b.l. 89-90), administracine tvarka baustas (b.l. 94-99), padarė tyčinį trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą, įrašytas į VšĮ Šiaulių ligoninės filialo pschiatrijos ligoninės pacientų registrą, nustatyta, kad psichiškai sveikas (b.l. 101), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre į pacientų registrą neįrašytas (b.l. 102), Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė (b.l. 103), nedirbantis (b.l. 106), registruotas darbo biržoje (b.l. 107), charakterizuojama patenkinamai (b.l. 105), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas A. A. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 5 p. įpareigoti jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus