Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė N. S. ir jos gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. S. (toliau – ir Pareiškėja), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pratęsta Pareiškėjai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi N. S., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, patenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, dar kartą pratęsta Pareiškėjai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė– stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

4. Teismo posėdyje Pareiškėja ir jos gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė ir ligoninės atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsta N. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

7. Šiuo atveju pabrėžtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

8. Nagrinėjamu atveju nėra jokios abejonės, kad N. S. ir toliau turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, tačiau apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių Pareiškėja negalėtų būti priverstinai gydoma švelnesnėmis, t. y. ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas N. S. psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą.

9. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2023 m. balandžio 14 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog N. S. psichikos būklė yra gerėjanti, agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, elgesys ramus, aktyvios psichopatalogijos neišaiškinta. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės. Vien tai, kad N. S.klinikoje išlieka negatyvieji diagnozuoto susirgimo simptomai (ryškus asmenybės defektas, socialinės adaptacijos emocinis blankumas ir pan.) negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią pakeisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Kaip matyti, N. S. diagnozuotas - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai prasidedantis psichozinis sutrikimas, kurį turintis asmuo ne visuomet yra emociškai adekvatus ir pan. Dėl to šiuo atveju būtina spręsti, ar tokios aplinkybės rodo išlikusį N. S.socialinį pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, jog N. S. jokių nusiskundimų neišsako, agresijos ir destruktyvaus elgesio nestebėta, jokių duomenų apie netinkamą jos elgesį ligoninėje ar, juo labiau, priešingų teisei veikų darymą taip pat nėra. Tai rodo, kad šiuo metu N. S.socialinis pavojingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir leidžia spręsti, jog iš jos galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio. Kaip jau minėta, priverčiamoji medicinos priemonė pakeičiama, jei asmens sveikatos būklė pasikeitė. Įvertinus tai, kad N. S.psichikos būklė gerėjanti, o jos socialinis pavojingumas reikšmingai sumažėjęs, tai sudaro pagrindą jai pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę (BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tęsimą N. S.iš esmės motyvavo ir tuo, jog ji pati negalėtų savimi pasirūpinti, o socialinių ryšių ji neturi. Tačiau, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, teismui viena iš esminę reikšmę turinčių aplinkybių, visų pirma, turi būti N. S.psichikos būklė bei jos socialinio pavojingumo įvertinimas, kas šiuo atveju suteikia pagrindą jai keisti priverčiamąją medicinos priemonę. BPK nėra keliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą. Be to, taikant šią priverčiamosios medicinos priemonės rūšį asmuo turi reguliariai lankytis pas gydytoją bei laikytis jo nurodymų. Kaip matyti iš Pareiškėjos pateikto skundo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų paaiškinimų, ji konkrečiai prašo išleisti ją gydytis ambulatoriškai. Pastaroji aplinkybė leidžia manyti, kad N. S. pakankamai adekvačiai suvokia savo sveikatos būklę ir, kad jai reikalingas tolesnis gydymas, kurį ji žada tęsti savarankiškai vartodama vaistus ir lankydamasi pas gydytojus. Tai, kad N. S. gali būti gydoma ambulatoriškai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir ligoninės atstovė, kuri nurodė, kad N. S. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas ir jei ji tęs gydymą, jos būklė išliks stabili. Nors įvykdyta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, tiek psichikos sutrikimų paūmėjimas sietinas su alkoholio vartojimu, tačiau N. S. gydoma jau daugiau nei metus laiko ir kaip pati N. S. teigė, jokio potraukio alkoholiui nėra, kas rodo, jog N. S. iš tiesų pasiruošusi gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Tokios išvados nepaneigia ir ligoninės atstovės paaiškinimai, kad po skundo pateikimo, N. S. tapo pikta, pretenzinga, todėl gydytoja nusprendė N. S. paintensyvinti gydymą. Apygardos teismo manymu, toks asmens elgesys yra visiškai normali reakcija į susidariusią situaciją (pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę) ir neleidžia vertinti, kad N. S. psichinė būsena staiga pasikeitė be priežasties ir, juo labiau, kad padidėjo jos socialinis pavojingumas, ir dėl to N. S. negali būti gydoma ambulatoriškai. Taigi, toliau laikyti N. S.izoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo. Kita vertus, pablogėjus N. S. psichinei būklei ir atsiradus pagrindui, visada bus galima kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės jai pakeitimo.

11. Be viso to, nepagrįsta ir teismo išvada, kad N. S. nesieja socialiniai ryšiai. Kaip matyti, N. S. parodė, kad ji turi savo būstą ir iki jos patalpinimo į ligoninę, ji gyveno viena, tačiau pas ją ateidavo dukra, kuri ją aplanko ir ligoninėje, kai ateina, bendrauja normaliai. Tai, kad N. S. palaiko santykius su vaikais, patvirtino ir jos gynėja, kuri nurodė, jog N. S. skunde nurodytu telefonu skambino pastarosios sūnui, kuris patvirtino, kad iš tikrųjų jis mamai skambina, buvo nuvažiavęs į ligoninę jos aplankyti, atvežė maisto, moka motinos buto mokesčius. Vien tai, kad sūnus nesutinka priimti mamos gyventi į savo namus, dar nereiškia, kad N. S. socialiniai santykiai yra nutrūkę. Be to, Klaipėdoje, kur gyvena N. S., gyvena ir jos dukra ir byloje nėra jokių duomenų, kad santykiai tarp jų būtų nutrūkę. Kaip jau minėta, N. S. turi savo nuosavą butą, prieš patalpinimą į stacionarą, ji dirbo IKI parduotuvėje valytoja, o tai akivaizdžiai rodo, kad N. S., nors ir gyvena viena, tačiau yra pakankamai savarankiškas asmuo ir ji suvokia ambulatorinio gydymo prasmę bei pakankamai atsakingai žiūri į tolimesnio gyvenimo perspektyvą.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, N. S. gerėjančią psichikos sveikatos būklę, sumažėjusį socialinį pavojingumą, taip pat į jai taikomą medikamentinį gydymą (kas dieną nakčiai vartojamos tabletės ir kas 15 dienų leidžiama injekcija), skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas N. S. šiuo metu dar yra būtinas, tačiau šios priemonės tikslą pasiekti galima toliau taikant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu, tokia priemonė ne tik leis tęsti jos tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas N. S. grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti jos socialinius ryšius. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: N. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ši nutartis neskundžiama.