- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- e2FB-8570-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06120-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A., „Centrinis bankroto biuras LT“
- Suinteresuotas asmuo
- "Būsto paskolų draudimas", SODRA Klaipėdos filialas, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, BUAB"Ūkio bankas", SEB bankas, UAB ,, Gelvora", "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", KLAIPĖDOS ENERGIJA, "Debreceno valda", "Klaipėdos vanduo"
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys – antstolė L. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens prašymą dėl D. A. bankroto bylos pabaigimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8280-639/2015 (vėliau Nr. 2FB-3168-639/2016; dabartinis bylos Nr. e2FB-8570-639/2021) D. A. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“. Šioje byloje teismas 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens D. A. kreditorių reikalavimus ir jų patikslinimus. Kreditorių reikalavimai taip pat patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3329-639/2017, 2017 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12165-639/2017. Šioje byloje teismas 2016 m. kovo 7 d., 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimis patvirtino D. A. mokumo atkūrimo planą (toliau – ir planas) ir jo pakeitimus.
2020 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl D. A. bankroto bylos nutraukimo. 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl D. A. bankroto bylos nutraukimo ir jo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties.
Šalies argumentai
2021 m. rugpjūčio 4 d. bankroto administratorės UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio asmens D. A. bankroto bylos užbaigimo. Taip pat pateikė bankrutuojančio D. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, įgyvendino plane prisiimtus įsipareigojimus ir atkūrė savo mokumą. Nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinto plano 12 d. nurodyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiko, per visą 60 mėnesių laikotarpį kreditorinių reikalavimų tenkinimui buvo numatyta išmokėti 5 400,00 Eur iš fizinio asmens gautų pajamų, plius sumą už parduotą fizinio asmens kreditoriui AB SEB bankas hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą. Plano vykdymo laikotarpiu nekilnojamas turtas buvo parduotas ir 36 897,59 Eur suma pervesta hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas kreditorinio reikalavimo tenkinimui. Papildomai kreditoriams jų kreditorinių reikalavimų tenkinimui buvo paskirstyta 5 429,48 Eur suma, kurią fizinis asmuo pervedė į depozitinę sąskaitą iš savo gautų pajamų. Tad, per visą 60 mėnesių Plano vykdymo laikotarpį kreditoriams jų kreditorinių reikalavimų tenkinimui iš viso paskirstyta 42 327,07 Eur (36 897,59 Eur + 5 429,48 Eur). Vietoje Plane numatytos 5 400,00 Eur sumos, kreditorinių reikalavimų tenkinimui buvo pervesta 5 429,48 Eur, kas 29,48 Eur daugiau. Taip pat pažymėjo, kad buvo apmokėtos bankroto administravimo išlaidos, kreditorių reikalavimams tenkinti buvo sumokėtos didesnės sumos, nei nustatyta plane.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą dėl bankroto administratorės prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, kuriuo suinteresuotas asmuo nesutinka su bankroto administratorės prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė ne tik Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ), bet ir plano nuostatas, konkrečiai plano 6 d., nes vykstant ribotam bankroto procesui, viršijo 1 796,51 eurų lėšas skirtas fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui, ir plano 12 d., kurioje numatyta, kad padidėjus fizinio asmens pajamoms kreditoriams mokama įmokų suma kis, tačiau padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms didesnės įmokos kreditoriams nebuvo sumokėtos. Nors dar 2020 m. birželio 16 d. vykusiame teisminiame nagrinėjime bankrutuojantis asmuo įsipareigojo mokėti perviršius (Klaipėdos apylinkės teismas nutarties c.b. Nr. e2FB-4634-328/2020 7 psl. konstatavo, kad Plano įgyvendinimo akte (3 psl.) bankroto administratoriaus fiksuotas 12 224,37 Eur lėšų perviršis ir nurodymas, kad tokia suma, kuria buvo viršyta plane numatytos įmokos (12 224,37 Eur suma bankroto administratoriaus skaičiavimu bankrutuojantis asmuo vienasmeniškai panaudojo savo būtinųjų poreikių patenkinimui) laikytina visiškai pagrįsta, nes fizinis asmuo gyvena JK kur aukštesnis pragyvenimo lygis, pažeidžia ne tik FABĮ paskirtį, bet ir teisingą interesų pusiausvyrą. Remiantis tokia bankroto administratorės pozicija ir įvykiais Jungtinėje Karalystėje, kreditoriaus vertinimu, planas tampa tik formalus dokumentas, kurio nuostatų laikytis nebūtina, ypatingai asmenims, kurie gyvena kitose šalyse, kuriose pragyvenimo lygis brangesnis. Kreditoriaus nuomone tokia bankroto administratorės pozicija prieštarauja FABĮ paskirčiai ir teisingai interesų pusiausvyrai, kai 10-iai kreditorių skirta daugiau nei numatyta plane tik 38,69 Eur. Tai nėra teisinga, ir sąžininga vykstant ribotam bankroto procesui ir fiziniam asmeniui siekiančiam mokumo atkūrimo skirti iš padidėjusių pajamų savo būtiniesiems poreikiams net 300 kartų daugiau pinigų, t.y. 12 224,37 Eur, nei 10-iai jo kreditorių tik 38,69 Eur. Visos dėstytos aplinkybės įrodo, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai į/vykdė planą ir FABĮ, pažeidė FABĮ paskirtį ir teisingą jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankrutuojantis asmuo gavo didesnes lėšas, nei buvo numatyta plane, tačiau lėšų perviršį naudojo vienasmeniškai ir į depozitinę sąskaitą nepervedė. Laiko, kad bankrutuojantis asmuo nesiekė mokumo atkūrimo, bankroto paskirties ir teisingos bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyros, kas leidžia spręsti, jog bankrutuojantis asmuo neįgyvendino plane numatytų priemonių mokumui atkurti, pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį bei mokumo atkūrimo plano nuostatas. Be kita ko nebuvo įvykdytas 2021 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimas sumokėti lėšas viršijusias plane numatytas įmokas, kuris buvo privalomas ir vykdytinas. Taip pat nebuvo įvykdyti ir kreditoriaus prašymai teikti kreditorių susirinkimuose susiję su lėšų viršijusių plane numatytas įmokas sumokėjimu. Plano įgyvendinimo akte (3 psl.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas, baigtina fizinio asmens bankroto byla.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, 18 punktas).
Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Nors FABĮ 30 straipsnyje ir nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-336-219/2020, 26 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. buvo parengtas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kurį pasirašė bankrutuojantis D. A. bei bankroto administratorės UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo. Kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgaliotas asmuo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė. Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. D. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgaliotas asmuo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė, nes fizinis asmuo D. A. netinkamai vykdė planą ir savo mokumo neatkūrė. Prašyme užbaigti bankroto bylą bankroto administratorius išskyrė šias kreditorės atsisakymo pasirašyti aktą priežastis: 1) fizinis asmuo panaudojo „iš padidėjusių pajamų savo būtiniesiems poreikiams net 300 kartų daugiau pinigų (12 224,37 Eur), nei 10-iai jo kreditorių (38,69 Eur)“; 2) „kreditoriui nėra aišku dėl kokių priežasčių bankrutuojantis asmuo gavo mažiau pajamų 2020-11- 2021-05 laikotarpiu taip pažeisdamas pareigą numatytą FABĮ 16 str. 10, 12 p., ir plano 5 d. bei netikslino plano“. 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismui pateiktas 2021 m. birželio 9 d. parengtas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas.
Teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, priima vieną iš dviejų procesinių sprendimų: baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su bankroto administratorės pateiktu 2021 m. birželio 9 d. bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu matyti, kad akte yra nurodytos esminės mokumo atkūrimo plano sąlygos ir informacija apie jų įgyvendinimą, aptarti mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti.
Nagrinėjamu atveju vertinant teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įvykdymo tinkamumą bei tai, ar bankrutuojantis asmuo įgyvendino mokumo atkūrimo plane nurodytas sąlygas, bylos duomenimis, matyti, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo buvo nurodęs, jog rasti kitą, geriau apmokamą darbo vietą, galimybių nėra, be to keisti darbovietę būtų neprotinga, nes dirbdamas toje pačioje darbovietėje bankrutuojantis asmuo kels kvalifikaciją, įgūdžius ir tokiu būdu įgis galimybę gauti didesnį darbo užmokestį. D. A. viso bankroto proceso metu dirbo toje pačioje darbovietėje (duomenys neskelbtini), kurioje gavo stabilias pajamas, gavo 110 322,22 Eur darbo užmokesčio. Plano vykdymo laikotarpiu D. A. tinkamai įvykdė FABĮ 16 straipsnio 10 punkte numatytą pareigą pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamas duodančia veikla.
Be to, mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, kad pareiškėjo numatomos gauti pajamos iš darbo užmokesčio per mėnesį sudarys apie 1513,69 Eur (atskaičius mokesčius) ir 440,35 Eur Jungtinės Karalystės mokama vaiko išmoka, viso 1 954,04 Eur. Taigi, pagal mokumo atkūrimo planą bendros pareiškėjo numatytos gauti lėšos sudaro 117 242,40 Eur (1 954,04x60mėn). Į depozitinę sąskaitą numatomos vesti lėšos – 155,00 Eur iš jų 65,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 90,00 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Iš viso per 60 mėnesių bankrutuojantis asmuo numatė pervesti į depozitinę sąskaitą 9 300,00 Eur – 3 900,00 administravimo išlaidoms ir 5 400,00 Eur kreditorinių reikalavimų dengimui. Savo ir išlaikomo vaiko poreikių tenkinimui numatyta skirti – 107 790,60 Eur. Bankroto administratorius įgyvendinimo akte pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo per 60 mėnesių laikotarpį į depozitinę sąskaitą pervedė 9 338,69 Eur, t.y 38,69 Eur daugiau nei buvo numatyta plane. Taip pat pažymėjo, kad remiantis sąskaitos duomenimis D. A. gavo 129 353,66 Eur pajamų, į depozitinę sąskaitą pervedė 9 338,69 Eur, taigi faktiškai būtiniausių poreikių tenkinimui panaudojo 120 014,97 Eur arba 12 224,37 Eur daugiau nei buvo numatyta plane (120 014,97 Eur-107 790,60 Eur). Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje kur pragyvenimo lygis ženkliai aukštesnis, be to atitinkamai žmonių pajamas neigiamai paveikė valstybės išstojimas iš Europos Sąjungos ekonominės erdvės bei viso pasaulio mastu paskelbti ūkio subjektų veiklos apribojimai susiję su karantinu dėl Covid-19 pandemijos, dėl to padidėjusi būtinųjų poreikių tenkinimui skirta suma yra pagrįsta.
Pagal D. A. bankroto byloje patvirtintą Planą, būtiniesiems poreikiams tenkinti bankrutuojantis D. A. per visą bankroto laikotarpį, t. y. 5 metus, galėjo panaudoti 107 790,60 Eur. Bylos duomenimis nustatyta (bankroto administratorė ir kreditorė nurodo analogiškas aplinkybes), kad bankrutuojantis asmuo per bankroto procesą faktiškai būtiniausių poreikių tenkinimui panaudojo 120 014,97 Eur arba 12 224,37 Eur daugiau nei buvo numatyta plane (120 014,97 Eur-107 790,60 Eur). Kreditorės teigimu, tokie bankrutuojančio asmens veiksmai pažeidžia bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, patvirtina, kad asmuo nevykdė pareigos gautų lėšų perviršį pervesti į depozitinę sąskaitą bei prievolės, pasikeitus turtinei padėčiai atlikti mokumo atkūrimo plano pakeitimus.
Pažymėtina, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane. Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Bylos duomenimis, plane numatytos įmokos tikslinant planą nebuvo padidintos.
Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus planui reglamentuoja FABĮ 7 straipsnis. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo teise patikslinti planą nepasinaudojo.
Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai).
Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau duomenų apie jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant bankrutuojančio fizinio asmens gaunamas pajamas atsižvelgtina į tai, kad bankrutuojantis D. A. darbo užmokestį gauna užsienio valiuta, valiutos kurso pokyčiai turi reikšmės nustatant bankrutuojančio fizinio asmens pajamų dydį. Sutiktina su bankroto administratorės nurodomomis aplinkybėmis, kad vertinant kreditorių susirinkimo pirmininko išdėstytas priežastis, tikslinga atsižvelgti į tai, kad bankrutuojantis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, kurios ekonomika ir atitinkamai žmonių pajamas neigiamai paveikė valstybės išstojimas iš Europos Sąjungos ekonominės erdvės bei viso pasaulio mastu paskelbti ūkio subjektų veiklos apribojimai susiję su karantinu dėl Covid-19 pandemijos. Informacija viešai paskelbta Junginės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos svetainėje (https://www.ons.gov.uk/employmentandlabourmarket/peopleinwork/earningsandwor ki nghours/bulletins/lowandhighpayuk/2020). Taip pat būtina atsižvelgti į tai, fizinio asmens Planas patvirtintas 2016 metais ir per 5 metus Plano vykdymo laikotarpį visame pasaulyje, ne išimtis ir Jungtinė Karalystė, kilo maisto, paslaugų, aprangos, nuomos kainos. Pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, tad fizinio asmens būtiniesiems poreikiams panaudota 120 014,97 Eur suma per 60 mėnesių arba 2 000,25 Eur/mėn. atitinka pragyvenimo lygiui Jungtinėje Karalystėje. Remiantis svetainėje „Expatistan“ skelbiama pragyvenimo išlaidų skaičiuokle, leidžianti palyginti pragyvenimo išlaidas tarp viso pasaulio miestų, vieno asmens pragyvenimui Jungtinėje Karalystėje vienam mėnesiui reikalinga 2 286,00 Eur (1 955,00 £) suma (nuoroda https://www.expatistan.com/cost-of-living/country/un ited-kingdom?currency=EUR). Bylos nagrinėjimo dienai šioje svetainėje nurodoma vieno asmens poreikių per mėnesį tenkinimui reikalinga suma – 1978 £).
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad D. A. gavo 129 353,66 Eur pajamų, į depozitinę sąskaitą pervedė 9 338,69 Eur, taigi faktiškai būtiniausių poreikių tenkinimui panaudojo 120 014,97 Eur arba 12 224,37 Eur daugiau nei buvo numatyta plane (120 014,97 Eur-107 790,60 Eur). Tai reiškia, kad per mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui buvo skiriama 2000,25 Eur. Plane buvo numatyta per penkerių metų laikotarpį būtinųjų poreikių tenkinimui skirti 107 790,60 Eur, tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad buvo skirta 120 014,97 Eur arba 12 224,37 Eur daugiau nei buvo numatyta plane. Tačiau pažymėtina, kad šią sumą padalinus 60 mėnesių terminui, gautųsi, jog būtinųjų poreikių tenkinimui (savo ir nepilnamečio vaiko) bankrutuojantis asmuo per mėnesį skirdavo 203,73 Eur daugiau nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane.
Nei bankrutuojantis asmuo nei bankroto administratorė neneigė fakto, kad pajamų perviršis buvo gautas ir patvirtino, kad šios lėšos buvo panaudotos būtinųjų poreikių tenkinimui. Priešingai, šias aplinkybes administratorė pažymėjo prašyme užbaigti bankroto procesą, taip pat paaiškino, kad tai buvo reikalinga, atsižvelgiant į tai, jog ekonominė padėtis pasaulyje, ypač Jungtinėje Karalystėje, pasikeitė, juolab, kad bankroto procesas vyksta jau daugiau nei penkerius metus, kas suponuoja, jog per tokį ilgą laiko tarpą ne tik keitėsi pragyvenimo lygis, didėjo kainos, bet ir didėjo bankrutuojančio asmens išlaikomo vaiko poreikiai. Įvertinus, išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas neturi pagrindo spręsti, jog bankrutuojantis fizinis asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo ženkliai didesnę sumą, nei galėjo pagal Planą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Sutiktina su kreditorės argumentu, kad padidėjus bankrutuojančio asmens gaunamoms lėšoms, jų panaudojimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tikslinant mokumo atkūrimo planą, o ne savavališkai didinant būtinųjų poreikių tenkinimui skiriamą piniginių lėšų sumą. Pažymėtina ir tai, kad išaugus būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiui, bankrutuojantis asmuo taip pat turi inicijuoti plano pakeitimus, dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų padidinimo.
Kita vertus, bankrutuojantis asmuo vykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte numatytą pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdė šios pareigos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad visos D. A. gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į jo vardu atidarytą banko sąskaitą ir bankroto administratorei buvo žinomos bankroto proceso metu, taip pat bankroto administratorei teikė savo banko sąskaitų išrašus bei kitą reikalaujamą informaciją apie gaunamų pajamų bei išlaidų dydį. Iš bankroto administratorės ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 4 už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 19 d. bei 2019 m. spalio 15 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 5 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 2–3, 12–13), 2020 m. liepos 13 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 6, 2020 m. gruodžio 21 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 7, 2021 m. birželio 22 d. ataskaitos už visa plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. turinio matyti, jog bankroto administratorei duomenys apie bankrutuojančio D. A. pajamas ir išlaidas bei jų pokyčius buvo žinomi, šias aplinkybes bankroto administratorė įvertino ir teikė informaciją kreditoriams. Jokių duomenų apie bankrutuojančio asmens nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra.
Taigi, matyti, kad pareigos tikslinti mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis asmuo nesilaikė. Kartu pažymėtina, kad kreditoriai taip pat nepasinaudojo teise inicijuoti mokumo atkūrimo plano pakeitimus (tikslinimą).
Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 11 punktą tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo teise patikslinti Planą nepasinaudojo.
Bankroto administratorė pateikė kreditoriams siūlymą svarstyti galimybę pateikti fiziniams asmeniui pasiūlymus dėl Plano tikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Iš byloje pateikto 2019 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 10 matyti, jog tik UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pritarė alternatyvai dėl Plano tikslinimo, kreditoriai UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 90,07 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Nustatytos aplinkybės suponuoja, jog bankrutuojančiam fiziniam asmeniui galimybė tikslinti Planą pagal kreditorių siūlymus sudaryta nebuvo, kreditoriai konkrečių siūlymų dėl Plano nepateikė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio asmens Plano įgyvendinimas šioje bankroto byloje – 5 metai. Atsižvelgiant į FABĮ įtvirtintą Plano tikslinimo procedūros trukmę, taip pat į tai, kad bankrutuojančio D. A. sunkumai dėl Plano vykdymo buvo laikino pobūdžio, teigiamas pajamų pokytis trumpalaikis ir gaunamų pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo bankrutuojančio fizinio asmens išdirbto laiko, o Plane yra įtvirtina, jog kreditoriams mokama suma gali keistis pardavus bankrutuojančio fizinio asmens turtą, padidėjus darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų ir tokiu atveju kreditorių susirinkime bus tikslinama kreditoriams mokama lėšų suma proporcingai, manytina, jog Planas galėjo būti nepatikslintas ir neigiamos įtakos kreditorių interesams tai neturėtų (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės – dėl gaunamų lėšų perviršio panaudojimo būtinųjų poreikių tenkinimui, buvo analizuojamos nagrinėjant kreditorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartis). Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas vertino gautų lėšų perviršio panaudojimą ne viso bankroto proceso metu, o nurodytu laikotarpiu, ir pažymėjo, kad pagal D. A. bankroto byloje patvirtintą Planą, būtiniesiems poreikiams tenkinti bankrutuojantis D. A. per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. galėjo panaudoti 21 558,12 Eur (1 796,51 Eur/mėn.*12 mėn.). Įvertinus byloje pateikto bankrutuojančio D. A. banko sąskaitos išrašo duomenis Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, jog bankrutuojantis fizinis asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo ženkliai didesnę sumą, nei galėjo pagal Planą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Kreditorė taip pat nurodo, jog nebuvo įvykdytas 2021 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimas sumokėti lėšas viršijusias plane numatytas įmokas. Iš bankroto administratorės pateikto mokumo įgyvendinimo plano matyti, kad D. A. dar 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikdamas bankroto administratorei atsakymą, kuriame paaiškino plano nevykdymo priežastis, nurodė, jog Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, krito GBP kursas, pakilo kainos. Paaiškino, jog didesnes pajamas lėmė dirbami viršvalandžiai, tačiau papildomai uždirbtos pajamos taip pat buvo apmokestintos. Papildomai nurodė, jog dėl sveikatos sutrikimų dirbti viršvalandžių nebegali, yra priverstas mažinti darbo krūvį, todėl jo pajamos mažės.
Pažymėtina, kad iš esmės situacija nepasikeitė, o kreditorė nesutikimą dėl bankroto bylos užbaigimo motyvuoja analogiškomis aplinkybėmis, kad bankrutuojantis asmuo būtinųjų poreikių tenkinimui skiria didesnes lėšas nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Skirtumas tas, kad minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl lėšų panaudojimo būtinųjų poreikių tenkinimui laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tuo tarpu sprendžiant bankroto bylos užbaigimo klausimą vertinamas gautų lėšų perviršio panaudojimas būtinųjų poreikių tenkinimui viso bankroto proceso laikotarpiu.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, per penkerius metus, kol vyksta bankroto procesas, pasikeitusią ekonominę situaciją pasaulyje ir Jungtinėje Karalystėje, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bankrutuojantis fizinis asmuo būtinųjų poreikių tenkinimui naudojo ženkliai didesnes sumas, nei numatytos Plane.
Nors sutiktina, kad bankrutuojantis asmuo gaunamų lėšų perviršio panaudojimo ir būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų padidinimo klausimus turėjo ir galėjo spręsti atlikdamas mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūras, vien ta aplinkybė, kad jis neinicijavo mokumo atkūrimo plano patikslinimo, įvertinus fizinio asmens bankroto paskirtį ir tikslus, nėra pagrindas spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir/ar buvo nepakankamai rūpestingas vykdydami mokumo atkūrimo planą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartyje pažymėjo, jog esant FABĮ įtvirtintiems pagrindams, tiek bankrutuojantis fizinis asmuo, tiek bankroto administratorius išsaugo teisę inicijuoti Plano tikslinimo procedūrą (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 12 punktas, 17 straipsnio 1 punktas), o kreditoriai turi teisę pateikti siūlymus dėl Plano (FABĮ 24 straipsnio 6 punktas). Kaip matyti, nei po bankroto administratorės siūlymo svarstyti galimybę pateikti fiziniams asmeniui pasiūlymus nei po Klaipėdos apygardos teismo nutarties 2020 m. lapkričio 13 d. priėmimo, kuria buvo atsisakyta nutraukti bankrutuojančio asmens bankroto bylą, kreditoriai nepateikė jokių siūlymų dėl mokumo plano pakeitimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad lėšų perviršio, kuris nebuvo ženklus ir reikšmingas, panaudojimas, išaugusių būtinųjų poreikių tenkinimui ir savalaikiai neatliktas mokumo atkūrimo plano patikslinimas, nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą.
Nagrinėjamu atveju, po nutarties, kuria atsisakyta nutraukti bankroto bylą, priėmimo faktinė situacija dėl gaunamų lėšų perviršio panaudojimo nepasikeitė, taip pat bankrutuojantis asmuo neinicijavo mokumo atkūrimo plano pakeitimų, pastabų ir pasiūlymų kreditoriai bankrutuojančiam asmeniui ir bankroto administratorei nereiškė. Situacija pasikeitė tuo, kad buvo sumokėta paskutinė įmoka kreditoriams, pagal mokumo atkūrimo planą, ir iš esmės mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas.
Esant tokiam Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimui, matyti, kad byloje jau buvo vertintos aplinkybės, jog bankrutuojantis asmuo lėšas, viršijančias numatytas gauti pajamas, panaudoja būtinųjų poreikių tenkinimui, kadangi tai būtina dėl per penkerius metus, kai vyksta bankroto procesas, pasikeitusios ekonominės situacijos ir išaugusių būtinųjų poreikių. Atsižvelgtina į tai, kad apygardos teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, jog bankrutuojantis asmuo naudojo žymiai didesnes sumas, nei numatytos plane. Bylos duomenys patvirtina, kad gautų pajamų padidėjimas buvo nedidelis, o šių lėšų panaudojimas išaugusių būtinųjų poreikių tenkinimui, kurį lėmė pasikeitusi ekonominė situacija, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankrutuojantis asmuo buvo nesąžiningas ar netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą.
FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, bylos nutraukimas - kraštutinė priemonė, ir formalus jos taikymas nesuderinamas su FABĮ tikslais. Todėl atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, bankrutuojančių asmenų elgesį, bankroto proceso trukmę, teismas mano, kad nėra pagrindo nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų, sudarytų prielaidas pažeisti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principą, įvertinus tai, kad bankroto proceso nutraukimas, kaip minėta, yra kraštutinė priemonė ir negali būti taikoma formaliai.
Pažymėtina, kad teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, priima vieną iš dviejų procesinių sprendimų: baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta dėl kreditorės nurodytų plano vykdymo pažeidimų, teismas atsisakė nutraukti bankrutuojančio asmens bylą. Teismo vertinimu, toks pažeidimas, kai asmuo neženkliai išaugus pajamų dydžiui, neinicijavo mokumo atkūrimo plano pakeitimų, savaime nereiškia, kad net jam sumokėjus visas įmokas ir pilnai įvykdžius mokumo atkūrimo planą, jis turtų būti laikomas netinkamai vykdančiu – neįvykdžiusiu plano, tokiu būdu sudarant prielaidas bankroto procesą tęsti neribotą laiką.
Teismas, vertindamas aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog bankroto administratorės 2021 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateikta informacija bei paaiškinimai dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų įgyvendinimo yra išsamūs: akte aptartas mokumo atkūrimo plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad paskutinis plane numatytas mokėjimas buvo atliktas, kreditoriams pervesta visa numatyta suma ir 38,69 Eur daugiau nei buvo numatyta, teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas užbaigti fizinio asmens D. A. bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata yra pagrindas nurašyti šiuos D. A. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: AB SEB bankas 65 341,09 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 17 294,37 Eur, AB „Klaipėdos energija“ 4 765,89 Eur, BUAB „Ūkio bankas“ (UAB „Gelvora“) 1 631,03 Eur, Sodra 755,12 Eur, UAB „Debreceno valda“ 586,28 Eur, Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo centras 367,48 Eur, antstolė L. P. 226,95 Eur, VMI prie LR FM 104,91 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ 15,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 27, 30 straipsniais, teismas
nutaria:
Baigti D. A. bankroto bylą.
Nurašyti D. A. likusius nepatenkintus 91 088,52 Eur kreditorių finansinius reikalavimus:
10. AB „Klaipėdos vanduo“ finansinį reikalavimą 15,40 Eur sumai.
Įpareigoti pareiškėjo D. A. bankroto administratorę UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pranešti pareiškėjų kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.
Įpareigoti pareiškėjo D. A. bankroto administratorę UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ per 10 darbo dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti pareiškėjams saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į pareiškėjų asmenines sąskaitas.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.