Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas G. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu G. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo G. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas.Pareiškėjas G. K. pakartotinai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo G. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.Skunde G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu G. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik padaryto pažeidimo pavojingumą, jo aplinkybes. Tuo tarpu teigiamai apeliantą apibūdinančios aplinkybės liko neįvertintos. Apylinkės teismas nepateikė motyvuotų argumentų, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus užtikrinti nuobaudos tikslai. Vien padaryto pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. ATPK 329 straipsnis neišskiria pažeidimų dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėtų atitinkamai institucijai pateikti prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo itin kategoriška pozicija iš esmės suponuoja, kad padarius ATP 126 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, galimybė realiai pasinaudoti ATPK 329 straipsnyje įtvirtinta teise, neegzistuoja. Pažymima, jog pagrindinę nuobaudą (baudos sumokėjimą) apeliantas jau yra įvykdęs, o pusė papildomos nuobaudos taip pat įvykdyta. Taigi yra pagrindas teigti, kad esminė nuobaudos dalis šią dieną yra įvykdyta ir jai keliami tikslai yra pasiekti.Atsiliepime į skunda Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir specialiosios teisės atėmimo termino netrumpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. skundas netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilės neblaivumas). Tokiais savo veiksmais G. K. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik G. K. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juo labiau įvertinus ir tai, kad G. K. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas 1,39 promilės neblaivumas. Nors nustatytas neblaivumo laipsnis yra laikomas lengvu, tačiau jis artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui.Apeliaciniame skunde G. K. akcentuoja, jog yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, tačiau baudos sumokėjimas yra laikomas formalaus reikalavimo įvykdymu, o ne materialaus pagrindo buvimu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Skunde G. K. tokių aplinkybių taip pat nenurodo. Tuo tarpu vien tik pateikta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje G. K. charakterizuojamas teigiamai, nėra pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o G. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir G. K. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.