- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-10
- Bylos Nr.
- N-502-1645-06
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarimo M. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2006 m. vasario 28 d. M. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 10.30 val. gamybinėse patalpose, esančiose Viršutinėje g. 32, Klaipėdoje, nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. lapkričio 11 d. neteisėtai vykdė kalėdinių dekoracijų gamybą, neįregistravusi įmonės, panaudodama šiai veiklai 13 nelegaliai dirbančių asmenų, žadant jiems mokėti po 0,70 Lt už kiekvieną nupintą dekoraciją: O. K., R. V., L. Z., J. D., L. K., S. D., dirbusioms nuo 2005 m. lapkričio 10 d., nesudariusioms rašytinių darbo sutarčių, L. T., E. N., L. S., V. B., V. G., dirbusiems nuo 2005 m. lapkričio 11 d., nesudariusiems rašytinių darbo sutarčių, R. D., K. D., dirbusioms nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. lapkričio 4 d., nesudariusioms rašytinių darbo sutarčių ir sutarusioms gauti po 15 Lt už atidirbtą dieną, iš neteisėtos gamybinės veiklos M. Č. gavo 15 154 Lt pajamų, tuo pažeidė Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 2 dalį, 2.62 straipsnio 1, 3 dalis, Individualių įmonių įstatymo 3-5 straipsnių nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 3 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu M. Č. administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį atsiranda už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti kvalifikuojantys veiką požymiai, t. y. pakartotinumas ir panaudojimas šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą. Teismas nurodė, kad vieno iš kvalifikuojančių požymių buvimas (šiuo atveju panaudojimas nelegaliai dirbančių asmenų darbo) dar nereiškia, kad veikla buvo vykdoma neteisėtai.
Teismas nurodė, kad pareiškėja paaiškino, jog prieš pradėdama kalėdinių dekoracijų gamybą, kreipėsi į mokesčių inspekciją, kur jai buvo paaiškinta, kad esant tam tikroms sąlygoms tokiai veiklai vykdyti užtenka įsigyti verslo liudijimą. Teismas nustatė, kad verslo liudijimą, kuris galiojo nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. ir suteikė teisę užsiimti tam tikrų gaminių gamyba, M. Č. turėjo. Taigi, teismas konstatavo, kad ji leidimą vykdyti kalėdinių dekoracijų gamybą turėjo, todėl jos veikoje nėra ATPK 173 straipsnio 3 dalies sudėties. Todėl teismas bylą nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliantas nurodo, kad pagal teisės aktus (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos 3 punktą) tik verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas. Individualios veiklos sąvoką apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnis, kurio 7 dalyje išaiškinta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Apelianto teigimu, iš to seka, kad M. Č., vykdydama veiklą, negalėjo į šios veiklos vykdymą įtraukti asmenų, neįrašytų verslo liudijime. M. Č. į veiklą įtraukė samdomus darbuotojus, todėl jos vykdoma veikla atitinka juridinio asmens vykdomai veiklai, pagal teisinę formą panašiai į individualią įmonę. Todėl apeliantas nurodo, kad ji privalėjo įsteigti įmonę bei ją įregistruoti, o to nepadarydama, pažeidė Civilinio kodekso 2.62 straipsnio 1 dalies, Individualių įmonių įstatymo 3-5 straipsnių nuostatas. Todėl jos vykdyta veikla neteisėta, gautos pajamos konfiskuotinos. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 173 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą. Todėl byloje pirmiausia būtina nustatyti, ar M. Č. vykdyta komercinė ūkinė veikla buvo neteisėta, t. y. ar tokiai veiklai buvo būtina licencija (leidimas), ar jos vykdymo būdas prieštaravo draudžiančioms teisės normoms, buvo neteisėtas, darantis tokią veiklą neteisėtą kaip tokią.
Byloje yra duomenų, kad M. Č. užsiėmė kalėdinių dekoracijų gamyba. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad tokia veikla yra licencijuojama ar jai reikalingas leidimas. Protokole nenurodyta, kad tokia veikla buvo vykdoma būdu, kuris prieštarautų kokiems nors tokią veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl darytina išvada, kad M. Č. nepagrįstai apkaltinta neteisėtu vertimusi ūkine komercine veikla. Jos veikoje nėra ATPK 173 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų būtinųjų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrįstai nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Apelianto argumentai dėl vykdomos veiklos neteisėtumo visiškai nepagrįsti. Apeliantas nenurodo jokio įstatyminio pagrindo reikalauti iš fizinių asmenų, užsiimančių ūkine komercine veikla (individualia veikla gyventojų pajamų mokesčio prasme), steigti juridinį asmenį ir tik per jį vykdyti veiklą. Jo nurodytos Civilinio kodekso ir Individualių įmonių įstatymo normos to nereikalauja. Pažymėtina, kad veikla netampa neteisėta, jei ją vykdantis asmuo neatlieka savo kaip mokesčių mokėtojo pareigų (pvz., neinformuoja mokesčio administratoriaus apie individualios veiklos pradėjimą, tokiai veiklos rūšiai negali būti išduodamas verslo liudijimas ir pan.). Veiklos vykdymas pažeidžiant mokesčių teisės aktus, ATPK 173 straipsnio taikymo prasme nereiškia, kad veikla vykdoma neteisėtu būdu. Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai M. Č. veikos kvalifikavimą pagal ATPK 173 straipsnį grindžia mokesčių teisės aktais (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtinta Verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarka).
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, proceso pažeidimų nepadarė, nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.