- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- I-2905-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00965-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VRM) 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1191(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM 14028,48 Lt (keturiolika tūkstančių dvidešimt aštuonis litus, keturiasdešimt aštuonis centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2014-01-01.
Skunde nurodė, kad nuo 1997-08-06 jam buvo paskirta 1 556,22 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), nuo 2010 sausio mėn. iki 2014-01-01 buvo mokama sumažinta 1263,96 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kompensavimo mechanizmas šios rūšies pensijom iki šiol nėra nustatytas, nors sumažinimo terminas buvo pratęstas.
Taip pat detalizavo, kad 2014-05-15 buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, pagal kurį kompensuojamos tik senatvės ir netekto darbingumo pensijos. Tuo tarpu didesnes pensijų dalis praradusiems valstybinių pensijų gavėjams kompensavimo tvarka nebuvo nustatyta. Tuo, pareiškėjo manymu, buvo pažeisti konstituciniai asmenų lygybės ir socialinės darnos principai. Nurodė, kad jis kreipėsi į VRM su prašymu išmokėti sumažintą pensijos dalį, tačiau gavo atsakymą, kad skundas nebus nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu.
Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja Konstitucijos 52 ir 23 straipsniams ir juos aiškinančiai Konstitucinio Teismo doktrinai. Vadovaujantis šiais išaiškinimais valstybė privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Anot pareiškėjo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo pensija 2010-2013 m. buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri atitiko Konstituciją. Todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo sumažinta valstybinė pareigūnų pensiją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, ir 15 straipsniu (b. l. 6).
Pareiškėjas 2010-11-09 kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką ir mokėti paskirtą valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 14-15). VRM 2010-12-10 sprendimu Nr. 1D-9170-(2) pareiškėjo prašymo netenkino (b. l. 16-17). Pareiškėjas 2012-10-29 pakartotinai kreipėsi į VRM dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 18). VRM 2012-11-20 sprendimu Nr. 1D-7732(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 19).
Pareiškėjas 2014-12-18 dar kartą kreipėsi į VRM su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 22). VRM 2015-01-29 raštu Nr. 1D-1191(11), atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2013-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1523/2013 ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-489-331/2013 nusprendė atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą (b. l. 23).
Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti VRM 2015-01-29 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo pakartotinį prašymą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRM, priimdama ginčijamą raštą pažeidė teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Ginčijamu VRM sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Paaiškinta, kad pareiškėjo reikalavimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, grąžinimo buvo išspręstas 2013-06-11 LVAT nutartimi Nr. A492-1523/2013. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtinta, kad LVAT 2013-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1523/2013 ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-489-331/2013 nusprendė atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Šiuo atveju pareiškėjo 2014-12-18 prašymas vidaus reikalų ministrui argumentuojamas tuo, kad sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas nebeatitinka teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų bei varžo tokias pensijas gaunančių asmenų teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, tačiau atsižvelgiant į 2010-11-09 ir 2012-10-29 pareiškėjo kreipimusi į VRM turinį, darytina išvada, kad šiame prašyme nepateikiama jokių naujų faktinių duomenų, galinčių būti pagrindu dar kartą nagrinėti prašymą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Atitinkamai, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime VRM teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą. Atsižvelgiant į tai, naikinti VRM 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1191(11) nėra pagrindo.
Kaip jau minėta, įsiteisėjusiais LVAT 2013-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1523/2013 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-489-331/2013 atmestas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, byla dalyje dėl skundo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nutrauktina, todėl teismas toliau pasisako tik dėl skundo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Pareiškėjas teigia, kad jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo pratęsinėjamas neteisėtai. Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neišmokėtos pensijos dalies, atsiradusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Administracinę bylą Nr. I-2905-484/2016 dalyje dėl J. P. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjo J. P. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.