- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1-407-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-0-00009-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Zenonas Žymančius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.4Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 68-2 str.)
- 1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laimai Mickevičiūtei, Vidai Dambrauskienei, Vildai Verikaitei, Deimantei Lekavičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2009 m. vasario 3 d. dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, tarnybos metu skatintas du kartus, nuobaudų neturi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys. Jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu pagal Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtintą 2018 m. rugsėjo 27 d. priežiūros postų žiniaraštį Nr. PN-6735, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 8.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą gyvenamojoje zonoje, 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje be pateisinamos priežasties tyčia keliu spyrė nuteistajam E. T. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas E. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.
- pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatyminius nesavanaudiškumo, padorumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus bei nevykdė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas);
- taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas);
- taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo M. B. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės, autoritetas. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui E. T., kadangi dėl sukelto fizinio skausmo jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.
Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atliko tarnybą. Nuteistieji paprašė, kad išleistų į lauką ir jis jiems atrakino ketvirto aukšto patalpų duris į laiptinę. Pirmas į laiptinę išėjo A. S., o jam iš paskos – E. T.. Jis (kaltinamasis) išgirdo, kad atsidarė mokyklos durys, ir nubėgo pažiūrėti. Mokykloje buvo pavaduotoja, su kuria pakalbėjo. Kaltinamajam išėjus iš mokyklos, bėgdamas E. T. atsitrenkė jam į petį. Praėjus kelioms sekundėms po susidūrimo nukentėjusiajam iš nosies pradėjo sunktis kraujas, kaltinamasis pasiūlė kreiptis į medicininę dalį, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Pasiūlė nukentėjusiajam nosinę, kurią jis (kaltinamasis) atnešė užlipęs iki viršaus. Kraujo bėgimas neatrodė grėsmingas. Ant žemės kraujo nematė ir jo valyti nukentėjusiajam neliepė. Po susidūrimo abu su nukentėjusiuoju užlipo į gyvenamąsias patalpas, kur E. T. nuėjo į savo gyvenamąsias patalpas, o jis į tarnybines. Nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškė ir abu išsiskirstė. Kad nukentėjusysis turi pretenzijų, kaltinamajam tapo žinoma atėjus į darbą kitą pamainą, t. y. įvykis buvo penktadienį, o sužinojo antradienį. Apie jam reiškiamas pretenzijas pasakė jį išsikvietęs viršininkas. Su nukentėjusiuoju apie įvykį nekalbėjo nei įvykio dieną, nei kito budėjimo metu.
Įvykio dieną nukentėjusieji sakė, kad jam (kaltinamajam) bus „chana“, prašė palikti žiūrėti filmus. Kiti nuteistieji jį šantažavo – pavakary nuteistasis L. S. sakė „prisidirbai“, „žiūrėsim filmus per naktį“. Kaltinamajam buvo nurodyta, kad jei paliks elektrą, tai nieko nebus. Nuo dešimtos valandos vakaro elektra išjungiama.
E. T. rašydavo nepagrįstus skundus, jie buvo atmesti. Nukentėjusysis skundus rašė ne tik dėl kaltinamojo.
Kaltinamojo vertinimu, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutampa, skiriasi nebent vartojamos formuluotės. Su nukentėjusiuoju susidūrė laiptų aikštelėje prie mokyklos durų, kuri yra siaura, ne ant laiptų. Susidūrimas įvyko nukentėjusiajam bėgant žemyn, o jam einant į viršų. Viskas įvyko staiga: jis (kaltinamasis) išeidamas iš mokyklos atsidarė duris (durys atsidaro į laiptinės pusę), ir tuo metu atbėgo E. T., kuris sukosi ir atsitrenkė. E. T. atsitrenkė į jo (kaltinamojo) dešinį petį. Kodėl atsitrenkė, nežino – ar paslydo, ar nepratilpo. Įvykio vieta nėra filmuojama, filmuojama tik viršuje laiptinėje. Įvykį mačiusių asmenų nėra, nes įvykio metu jie su nukentėjusiuoju buvo tik dviese. Lipdamas aukštu žemyn iki mokyklos jis matė, kad S. lipo žemyn, o nukentėjusysis, kiek pamena, rišosi batą. Kaltinamasis įsitikino, kad mokykloje viskas gerai, kad pavaduotoja sėdi savo darbo vietoje. Kaltinamasis parodė, kad pravėrė mokyklos duris, o pavaduotojos kabinetas yra priešais atsidarius duris. Su pavaduotoja pakalbėjo. Kai viskas vyko, S. jau buvo nuėjęs į apačią.
Pripažįsta, kad susidūrimams buvo apie 14.30 val., kaip nurodyta kaltinime. Vadovybę apie įvykį informavo – pranešė budinčiam B., kuris liepė parašyti informacinio pobūdžio pranešimą. Pranešimą surašė vakare, nes dieną nebuvo kada. Apie nuteistojo L. S. šantažą budinčiam užsiminė tik žodžiu, raštu neinformavo, nes grasinimų būna per kiekvieną budėjimą, jų nesureikšmina.
Dėl domėjimosi nukentėjusiojo sveikatos būkle – tos dienos budėjimo metu matėsi, kad tik nosis paraudusi ir viskas. Nukentėjusysis dėl sveikatos nesiskundė, o jis pats neklausė nukentėjusiojo apie jo sveikatos būklę. Kito budėjimo metu jokių nukentėjusiojo sužalojimų nesimatė, todėl ir nesidomėjo, kaip nukentėjusysis jaučiasi.
S. buvo nulipęs žemiau – jį nuo kaltinamojo skyrė apie pusė laiptinės, apie 4 metrai. Kiek metrų jį (kaltinamąjį) skyrė nuo nukentėjusiojo, nematė. Nukentėjusiajam atnešė vienkartinį rankšluostį, kurį sudrėkino pakišęs po kranu. Po susidūrimo T. stovėjo. Kiek pamena, iš ten, kur jis (kaltinamasis) stovėjo, S. jau nesimatė. Laiptinė yra plaunama kiekvieną dieną – po įvykio laiptinė buvo plaunama įprastai.
Nukentėjusysis E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2018 m. rugsėjo 28 dieną. Prasidėjus laisvalaikiui jį pasikvietė pasirašyti į linkusių pabėgti nuteistųjų sąrašą. Jis su A. S. atėjo pas budintį ir paprašė, kad juos išleistų. Budintis atrakino duris ir tarp jo (nukentėjusiojo) bei budinčio kilo žodinis konfliktas. Atrakinus duris pirmas lipo A. S., o jis (nekentėjusysis) antras. Už nukentėjusiojo ėjo M. B., kuris nukentėjusiajam spyrė į koją. Nukentėjusysis nusikeikdamas pasakė: „Kam tu čia spardaisi“. Kaltinamasis jį puolė vytis, o jis ėmė bėgti laiptais. Sustojo trečiame aukšte prie mokyklos durų, nes pavargo greitai bėgdamas laiptais, kurie yra gana statūs. Jis sustojo prie mokyklos kampo, rankomis atsirėmęs į kelius, iš paskos atbėgo kaltinamasis. Tuomet jis pajuto smūgį iš kelio į nosį ir pritūpęs palipo nuo mokyklos laiptais žemyn.
Įvykį matęs A. S. kaltinamajam pasakė „kam tu jį sumušei“ ir išbėgo į lauką. Tada nukentėjusysis kelias minutes buvo užsidengęs veidą ir pajuto, kad bėga kraujas. Prižiūrėtojas nuėjo į viršų ir atnešė šlapią medžiaginį rankšluostį, kad nukentėjusysis apsivalytų veidą. Apsivalius veidą liepė valyti ir laiptus, nes buvo kraujo. Kol jis valė laiptus, kaltinamasis žiūrėjo palipdamas į apačią ir viršų, ar neateina svečiai – tą dieną į pataisos namus turėjo atvykti svečių iš užsienio. Nuvalius laiptus, kaltinamasis sugriebė rankšluostį į gniužulą ir nunešė į viršų. Tada nukentėjusysis nulipo į apačią, ėjo pro kontrolės praėjimo punktą pasirašyti ir buvo pakviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių, į kurį iš karto nuėjo. Eidamas sutiko savo būrio auklėtoją, kuri paklausė, kas atsitiko nosiai. Jai pasakė, kad sumušė prižiūrėtojas. S. S., kuri apklausta kaip liudytoja, yra jo būrio auklėtoja. Įvykio metu jos šalia nebuvo, ją susitiko po įvykio. Šiukšlių maišą su savimi turėjo A. S.. Nešė šiukšles į lauką, nes lauke yra konteineris. Nuėjęs pas Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistę jai pasakė apie į įvykį ir ji liepė eiti į medicinos punktą. Medicinos punkte jis apsišluostė, jam suteikė pagalbą, dar apžiūrėjo nosį ir pasakė, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistė jį išsikvies pirmadienį.
Tada grįždamas į būrį buvo lauke, kiti nuteistieji pradėjo klausinėti, kas buvo nosiai, jiems paaiškino, kad konfliktavo su prižiūrėtoju ir prižiūrėtojas trenkė. Buvo daug žmonių tuo metu, kai papasakojo apie įvykį. Buvo ir S., ir S. – viso apie 15 nuteistųjų buvo kieme. Spalio viduryje buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, padarytas nosies rentgenas, nosies lūžio nenustatyta, joks gydymas nebuvo skirtas. Įvykio metu buvo trys žmonės. Mokyklos durys buvo uždarytos, S. stovėjo palipęs laiptais žemyn nuo mokyklos durų, jis (nukentėjusysis) buvo prie mokyklos durų kampo, kai gavo smūgį. Kaltinamasis klausė, kas yra, tačiau jam nieko negalėjo pasakyti, nes labai skaudėjo. Po įvykio buvo praėjusios gal penkios minutės, kol nuėjo iki medicinos punkto. Ar ant rūbų buvo kraujo, neprisimena, tačiau buvo kruvinos visos rankos. Buvo pas psichologę ir jai papasakojo apie įvykį. Budintis buvo pas prižiūrėtoją į kabinetą atėjęs, o po kažkiek laiko pas budintį atėjo paaiškinti ir jis (nukentėjusysis). Jis (nukentėjusysis) susitiko su kaltinamuoju pas budintį. Budinčiam nukentėjusysis sakė, kad nieko nebuvo, nes buvo išsigandęs. Buvo išsigandęs prižiūrėtojo, nes į tokią situaciją pateko pirmą kartą ir jam buvo šokas.
Kriminalinės žvalgybos skyrius yra tame pačiame pastate, bet reikia eiti pro lauką, pro kontrolės praėjimo punktą. Būdamas kontrolės punkte sužinojo, kad jį kviečia. Kriminalinės žvalgybos skyriuje apie įvykį papasakojo pats, savo iniciatyva, o pas budėtoją buvo iškviestas. Kada tiksliai jį budėtojas iškvietė, nepamena, galėjo būti apie šešta valanda vakaro. Jau buvo gerokai laiko po įvykio praėję. Budėtojas jam padiktavo, ką rašyti pasiaiškinime.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Teikdamas 2018 m. spalio 2 d. protokolą-pareiškimą E. T. parodė (t. 1, b. l. 9), kad nuo 2018 m. birželio mėnesio jis atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Pastaruoju metu atlieka bausmę 2-ame būryje, (duomenys neskelbtini) kambaryje. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.20 val. būdami 2-o būrio koridoriuje su nuteistuoju A. S. paprašė prižiūrėtojo M. B., kad išleistų juos į lauką. Pareiškėjas norėjo eiti į Kontrolės ir praleidimo punktą pasirašyti. Prižiūrėtojas sutiko ir atrakino jiems duris. Atrakinus duris pro jas pirmas išėjo nuteistasis A. S., paskui jį – E. T.. Tuomet prižiūrėtojui M. pareiškėjas kažką negražiai pasakė, ką konkrečiai, nepamena. Tada prižiūrėtojas, jau E. T. išėjus į laiptinę, koja vieną kartą spyrė jam į kairės kojos šlaunį. Tuomet pareiškėjas jam pasakė „(necenzūrinis žodis) tu čia spardaisi?“ ir prižiūrėtojas pradėjo bėgti link jo, o jis nubėgo laiptais į apačią. Ties trečio aukšto durų kampu sustojo ir atrėmęs rankas į kelius ilsėjosi. Pribėgęs prižiūrėtojas suėmė jį rankomis už pečių ir lenkdamas į apačią spyrė iš kažkurio kelio į nosį ir dar vieną kartą sudavė kažkurios rankos delnu jam į nugarą. Tada pareiškėjas palipo pusę aukšto laiptais į apačią ir susigūžė bei užsidengė rankomis veidą, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada prie jo priėjo A. S. ir paklausė kas nutiko. Nieko šiam neatsakė, nes buvo labai pasimetęs. Tuomet A. S. prižiūrėtojui pasakė „kam tu jį sumušei?“ ir tada prižiūrėtojas atėjo prie pareiškėjo, o A. S. nuėjo į apačią. Prižiūrėtojas pradėjo klausinėti kas yra, bet E. T. ir jam nieko negalėjo atsakyti dėl šoko. Tada pareigūnas pradėjo žiūrėti, ar niekas neateina iš viršaus ir apačios, pamatęs, kad niekas neateina, liepė pareiškėjui pabūti čia, o jis nuėjo atnešti rankšluostį. Juo E. T. apsivalė veidą, po to prižiūrėtojas M. liepė juo apvalyti laiptinę. Tą rankšluostį prižiūrėtojas pasiėmė su savimi ir kažkur nusinešė. Kur po įvykio nuėjau – neatsimena, vėliau Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo apžiūrėtas. Anksčiau su šiuo pareigūnu nekonfliktavo, jokių problemų neturėjo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno M. B. atžvilgiu.
2018 m. spalio 12 d. liudytojo apklausos metu E. T. parodė (t. 1, b. l. 34), kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. jam einant iš 2-o būrio koridoriaus į Kontrolės ir praleidimo postą Nr. 2 pasirašyti dėl linkusių pabėgti įskaitos, paprašė pareigūno M. B., kad jiems su nuteistuoju A. S. atrakintų laiptinės duris, kad galėtų išeiti. Pirmas pro duris išėjo A. S., o jis paskui A. S.. Prižiūrėtojui atrakinus duris, tarp jo ir prižiūrėtojo kilo žodinis konfliktas, tačiau neatsimena dėl ko. Prižiūrėtojas M jam bandė įspirti į koją, tačiau neatsimena, ar pataikė. Tada jis jam pasakė „(necenzūrinis žodis) čia spardaisi?“. Tuomet jį minėtas pareigūnas pradėjo vytis, jis nuo jo bėgti laiptais žemyn. Kadangi bėgdamas pavargo, sustojo trečiame aukšte prie mokyklos durų ir ilsėjosi atrėmęs rankas į kelius. Pribėgęs pareigūnas M. jį paėmė rankomis už pečių ir palenkęs žemyn trenkė kažkurios kojos keliu jam į nosį. Taip pat iš karto kažkuria ranka jam trenkė per nugarą. Iš karto po to, pradėjo laiptais lipti žemyn ir pamatė, kad iš nosies ėmė bėgti kraujas. Palipęs pusę aukšto žemyn susiėmė už nosies ir susigūžęs atsisėdo ant žemės. Tuomet nuteistasis A. S., matęs šį įvykį, pareigūnui pasakė „kam tu jį sumušei?“ ir pareigūnas atėjo prie jo. M. B. pradėjo jo klausinėti kas nutiko, tačiau jis į jo klausimus neatsakė, nes buvo šoko būsenoje ir jam labai skaudėjo nosį. Taip pat matė, kad pareigūnas po šio įvykio pradėjo dairytis pro laiptų turėklą į viršų ir į apačią, kad pažiūrėti ar niekas neateina. Tuomet jis atsistojo ir pareigūnas jam liepė likti čia, o šis nuėjęs į viršų, jam atnešė sušlapintą rankšluostį. M. B. liepė jam apsivalyti veidą ir nuvalyti laiptinėje pritiškusį kraują. Kur iškart po šio įvykio nuėjo, nepamena, vėliau dėl to kreipėsi į pareigūnus ir buvo nuvestas pas medikus.
2018 m. lapkričio 27 d. liudytojo papildomos apklausos metu E. T. parodė (t. 1, b. l. 35-36), kad papildydamas savo anksčiau duotus parodymus nori paaiškinti, jo 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 14.20 val. jis išeidinėjo iš Kauno nepilnamečių pataisos namų gyvenamųjų patalpų, esančių 4-ame pastato aukšte. Aukšto durys visą laiką yra užrakintos ir tik išeinant jas atrakina prižiūrėtojas. Tą dieną prižiūrėtoju dirbo M. B.. Jis ėjo į 2 Kontrolės ir praleidimo postą pasirašyti, nes yra įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą. Prižiūrėtojui M. B. atrakinant duris, tarp jo ir prižiūrėtojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu prižiūrėtojas jį pabandė įžeisti naudodamas subkultūros terminus, tačiau tuo metu priėjo nuteistasis A. S., kuris ėjo į lauką. M. B. jo įžeisti nespėjo, tačiau jis susidarė tokią nuomonę, kad jei nebūtų priėjęs A. S., M. B. būtų jį įžeidęs. M. B. atidarius aukšto duris pirmas išėjo A. S., o jis iš paskos jo. Išėjus pro duris, jau nulipus 4-5 pakopas pajuto, kad jam įspyrė į kairės kojos blauzdą – atsisukęs tarp 3-4 laiptų pakopos pamatė stovintį M. B., todėl suprato, kad jam įspyrė M. B.. A. S. jau buvo palipęs laiptais žemyn, todėl jau negalėjo matyti kaip M. B. jam įspyrė. Pasakė M. B. „(necenzūrinis žodis) čia spardaisi“ ir pradėjo sparčiu žingsniu lipti žemyn, o M. B. jam iš paskos, tačiau jis pasivijo A. S. ir suprato, kad A. S. neaplenks ir M. B. jį pavys. Tuo metu jau buvo laiptų aikštelėje prie mokyklos, esančios 3-iame pastato aukšte, durų. Jis atsirėmė nugara į sieną, rankomis pasirėmė į kelius ir stovėjo susilenkęs – nežino kodėl atsistojo būtent į tokią pozą. Tuo metu M. B. spyrė jam keliu į veidą, dėl ko jis, pajutęs skausmą, susiėmė už nosies, o M. B. dar ranka trenkė jam per nugarą, dėl ko jis pritūpė. Netoliese buvo A. S., todėl mano, kad A. S. matė, kaip jam smūgį sudavė M. B.. Patraukęs rankas pamatė, kad jam stipriai bėga kraujas, todėl pasileido bėgti laiptais žemyn. Nubėgęs į laiptų aikštelę tarp 3-io ir 2-o aukštų, parklupo ir klūpėjo susiėmęs už nosies. Tuo metu girdėjo kaip A. S. paklausė M. B. „kam tu jį sumušei“, o praeidamas pro jį A. S. paklausė, kas yra, tačiau dėl patirto šoko jis A. S. nieko neatsakė ir A. S. nuėjo. M. B. kelis kartus užbėgo į viršų ir leidosi į apačią žiūrėdamas, ar niekas neateina, nes tą dieną į jų būrį turėjo ateiti svečiai iš užsienio. Po 3-4 min. jis atsistojo ir 3-4 laiptų pakopas palipo į viršų, tačiau M. B. jam pasakė palaukti ir nubėgęs atnešė jam šlapią į guzą suvyniotą medžiaginį rankšluostį, jei neklysta, tamsiai pilkos spalvos, kuriuo jis apsivalė kraują nuo veido. M. B. tada jo paklausė, kas buvo, tačiau jis iš karto atsakyti negalėjo, nes burnoje buvo kraujo krešulys. Išspjovęs krešulį M. B. atsakė, kad nieko nebuvo (nes buvo jo išsigandęs). Tada M. B. jam liepė pavalyti laiptus nuo kraujo – jis pavalė ir atidavė rankšluostį M. B.. M. B. rankšluostį išvertė, kad nesimatytų kraujas ir nuėjo į viršų. Jis nuėjo į Kriminalinės žvalgybos skyrių, papasakojo apie įvykį ir jie nuvedė jį į med. dalį.
2019 m. balandžio 12 d. liudytojo papildomos apklausos metu E. T. parodė (t. 1, b. l. 142-144), kad 2018 m. rugsėjo 28 d. pasiaiškinime jis rašė, jog prižiūrėtojas jam su keliu netyčia sutrenkė nosį, kadangi taip liepė rašyti budintis R. B.. Budinčio patalpose R. B. jam padavė pasiaiškinimo lapą, jis surašė tą, ką budintis jam padiktavo, pasirašė šį pasiaiškinimą, atidavė jam ir išėjo iš patalpos. Tai, ką jis rašė 2018 m. rugsėjo 28 d. pasiaiškinime, neatitinka tikrovės. Parašęs pasiaiškinimą budinčiam, nuėjo į lauką ir maždaug už 20 min. jam KPP darbuotoja pranešė, jog jį kviečia Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Atėjus į Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpas, kabinete buvo specialistė G. Ž.. Jį pasikvietė pokalbiui dėl kito nuteistojo perkėlimo. Pokalbio metu jis jai ir pasipasakojo, jog aukšto prižiūrėtojas laiptinėje trenkė keliu į nosį. Paaiškino G., jog su kitu nuteistuoju lipdamas laiptais susiginčijo su prižiūrėtoju, kuris jam spyrė į koją, jis pasileido bėgti, o pareigūnas jam iš paskos, pasivijęs trenkė keliu į nosį ir ranka trenkė per nugarą. Tada G. Ž. pasakė, jog pirmadienį išsikvies jį apklausai, nuvedė į medicinos punktą, kur jį apžiūrėjo. Tuo metu medicinos punkte buvo dvi medikės, bet jis nežino jų vardų ir pavardžių, pažįsta jas iš matymo. G. paprašė, kad medicinos darbuotoja surašytų pažymą. Grįžęs iš medicinos dalies apie šį įvykį papasakojo būrio auklėtojai S. ir kitiems 2 būrio nuteistiesiems, kam konkrečiai, nepamena. Ar pasakojo apie šį įvykį nuteistajam E. S., nepamena. L. S., išėjęs dabar į laisvę, M. D., perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, B. K., išėjęs į laisvę, tikrai pasakojo apie šį įvykį. Būrio viršininkės S. šio incidento su pareigūnu metu laiptinėje nematė. M. B. spyris jam į koją stiprus nebuvo, todėl būnant medicinos dalyje nepasakė, jog jam skaudą koją, todėl medikai neapžiūrėjo jo kojos, apžiūrėtojo tik nosį, kurią jam skaudėjo.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis patvirtino, kad jie teisingi ir juos duodant niekas jokio spaudimo nedarė. Jis viską papasakojo sąžiningai, kiek prisiminė.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. S. (A. S.) parodė, kad įvykio dieną nešė šiukšles iš būrio ir laiptinėje matė, kaip E. T. su prižiūrėtoju apsižodžiavo ir abu nubėgo į priekį, prabėgdami pro jį. Prižiūrėtojui atrakinus duris, prižiūrėtojas su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir E. T. pro jį (liudytoją) prabėgo. Nubėgo viena aukštą, E. T. kampe susigūžė, prižiūrėtojas buvo prie jo. E. T. buvo susigūžęs, gal išsigando, tiesiog pareigūnas jį pasivijo. Pareigūnas jį pasivijo ir tada jis kampe susigūžė. Prieš spyrimą su delnu trenkė per nugarą. Prižiūrėtojas jam trenkė iš kojos kelio, gali būti iš dešinės kojos. Jis pats (liudytojas) buvo laiptinėje, nusileidęs pusę aukšto. Matė, kad nukentėjusiajam kraujuoja nosis. Prižiūrėtojui pasakė, kad nukentėjusiojo nosis kraujuoja. Prižiūrėtojas, kiek pamena, atnešė servetėlių. Apie matytą įvykį niekam nepranešė. Iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo, nes abu buvo viename būryje. Jie buvo pažįstami, bet ne draugai, būryje būna po 20-30 žmonių, visi vieni kitus pažįsta. Su kaltinamuoju nėra turėjęs konfliktų. Liudytojas parodė, kad šiukšles jis nešė iš kambario, o laiptinėje jam niekas nieko neperdavė.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2018 m. spalio 2 d. liudytojo apklausos metu A. S. parodė (t. 1, b. l. 77), kad nuo 2018 m. kovo 5 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Pastaruoju metu yra paskirtas į 2 būrį, 11 miegamąjį. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. jiems su nuteistuoju E. T. būnant 2 būryje, susitarė eiti į lauką pasivaikščioti. Prižiūrėtojo M. B. paprašė atrakinti jiems laiptinės duris, kad galėtų išeiti. Jis išėjo pirmas, E. T. paskui jį. E. T. einant pro duris, ant slenksčio, kažkuria koja prižiūrėtojas spyrė E. T. į užpakalį. Tai matė, kadangi eidamas kalbėjo su E. T. ir atsisuko į jį tuo momentu. Kai prižiūrėtojas M. B. E. T. įspyrė, E. T. kažką prižiūrėtojui pasakė, ką konkrečiai – negirdėjo. Tuomet E. T. pasileido bėgti laiptais pro jį į apačią, jį nusivijo prižiūrėtojas. Prie mokyklos trečiame aukšte laiptinėje, prižiūrėtojas pagavo E. T., kaire ranka už megztinio kapišono. Kai pagavo, nieko nesakęs, abiem rankom jį atsuko už pečių į save ir palenkęs E. T. galvą į apačią spyrė E. T. iš kelio į veido sritį vieną kartą, kuria koja – neįsidėmėjo. E. T. iš karto susiėmė už nosies, matė, kad E. T. pradėjo bėgti kraujas, nes jis matėsi tarp pirštų. Tuomet pareigūnas lipo į viršų ir jis pareigūnui pasakė, kad šis prakirto nuteistajam E. T. nosį. Tada pareigūnas M. B. apsisuko ir grįžo prie E. T., kuris buvo atsitūpęs prie sienos ir laikėsi už nosies. Pareigūnas klausė E. T. kas nutiko, tačiau E. T. nieko pareigūnui neatsakė. Jis nuėjo į lauką ir po 15 min. grįžo į būrį. Po kiek laiko pamatė E. T. būryje, kuris jau buvo grįžęs iš Sveikatos priežiūros tarnybos. Jis E. T. paklausė, kaip jo nosis, šis jam pasakė, kad skauda ir paklausė, ar paliudys dėl šio įvykio.
2018 m. spalio 12 d. liudytojo papildomos apklausos metu A. S. parodė (t. 1, b. l. 78-79), kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. iš 2-o būrio koridoriaus norėjo su nuteistuoju E. T. eiti į lauką. Tuomet prižiūrėtojo M. B. paprašė, kad atrakintų duris į laiptinę ir galėtų išeiti į lauką. Pareigūnas iš karto atrakino jiems duris. Jis palipo porą laiptų į apačią, o E. T. ėjo jam iš paskos. Maždaug ties atidarytų laiptinės durų slenksčiu, prižiūrėtojas M. B. spyrė E. T. į užpakalį. Tada E. T. prižiūrėtojui kažką pasakė, tiksliai neatsimena ką, ir pareigūnas pradėjo jį gaudyti. Vienu aukštu žemiau t. y. 3-ame aukšte, pareigūnas pagavo E. T. ir sulenkęs jį, trenkė keliu į nosį. Po to kažkurios rankos delnu trenkė E. T. per nugarą. Iš karto po to pareigūnas M. B. paliko E. T. ir pradėjo lipti laiptais į viršų. E. T. susiėmė už nosies ir pradėjo lipti laiptais žemyn, o jis tuo metu pamatė, kad E. T. pradėjo pro pirštus bėgti kraujas ir pasakė pareigūnui, kad E. T. bėga iš nosies kraujas. Pareigūnas M. B. tuomet nulipo žemyn pas E. T. ir pritūpęs prie jo pradėjo su juo kalbėti. Ką jie kalbėjo neatsimena. O jis nulipo laiptais žemyn į lauką
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. S. patvirtino, kad jie teisingi ir kad juos duodamas geriau atsiminė įvykio aplinkybes nei teismo posėdyje. Papildomai liudytojas parodė, jog yra buvę pokalbių su pareigūnais, kad neišjungtų šviesos kambaryje. Neprisimena, ar konkrečiai su šiuo pareigūnu buvo toks pokalbis. Būna, nuteistieji paprašo budinčio, kai rodo krepšinį, futbolą, filmą, kad neišjungtų elektros. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar tokių prašymų buvo po įvykio. Prižiūrėtojas nebuvo šantažuojamas, kad jeigu neišjungs šviesos, tai E. T. nepraneš apie įvykį.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas R. B., Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, parodė, kad apie įvykį sužinojo iš medikų pažymos, kurioje buvo parašytas nuteistojo teiginys apie tai, kad jį apstumdė. Kiek pamena, pažymoje buvo užfiksuotas nosies paraudimas. Pasikvietęs nuteistąjį paklausė, kas įvyko. Nukentėjusysis sakė, kad viskas įvyko netyčia, parašė pasiaiškinimą, tuo viskas baigėsi. Jis (liudytojas) pranešė Kriminalinei žvalgybai, paskui pasikalbėjo su pareigūnu. Pareigūnas jam nurodė, kad buvo netyčinis susidūrimas, t. y. pareigūno ir nuteistojo parodymai sutapo. Nurodė, kad susidūrė laiptinėje. Su kaltinamuoju jį sieja tik darbiniai santykiai, bendrauja tik darbo reikalais. Kaltinamasis sąžiningas, pareigingas, geras pareigūnas. Nežino, ar buvo konfliktų tarp kaltinamojo ir nuteistųjų. Parodė, kad su nukentėjusiuoju nedaug tenka bendrauti, normalus vaikinukas. Ką rašyti nukentėjusiajam jis nediktavo, tik paklausė jo, ar netyčia viskas įvyko, ar specialiai. Nukentėjusysis rašė, kad pretenzijų neturi, kad netyčia. Kad po įvykio kas šantažuotų kaltinamąjį, negirdėjo. Jeigu nuteistieji šantažuotų, tai kaltinamasis turėtų surašyti tarnybinį. Liudytojas parodė, kad E. T. kažkiek taisosi. Jam nežinoma, ar E. T. konfliktuoja su administracijos darbuotojais, pareigūnais.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. G., dirbanti Sveikatos priežiūros tarnyboje bendrosios praktikos slaugytoja, parodė, kad pas juos buvo atvestas nukentėjusysis, jie surašo sužaloto asmens pažymas. Ties nosies kuprele buvo stebimas paraudimas ir paburkimas, kraujo nesimatė. Daugiau nieko nesimatė. Nukentėjusysis išsireiškė, kad jam iš kelio sudavė pareigūnas. Jai toks nukentėjusiojo paaiškinimas sukėlė abejonių – kaip tokiam aukštam žmogui galima spirti keliu į nosį. Sužalojimas neatrodė rimtas, bet paraudimas buvo. Po kelių dienų nukentėjusysis vėl buvo atėjęs, sužalota vieta buvo pamelsvėjusi. Kadangi turi aprašyti aplinkybes, paklausė nukentėjusiojo, su kuo susipešė. Nukentėjusysis sakė, kad pareigūnas spyrė iš kelio.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta S. S. parodė, kad ji yra auklėtoja, dirba būryje su nuteistaisiais, stebi jų dienotvarkę, kad į mokyklą nueitų. Ji yra jų kontaktinis asmuo, jeigu nori su tėvais susisiekti. Ji ir dar porą kolegių yra nukentėjusiojo būrio auklėtojos. Apie įvykį sužinojo susitikusi nukentėjusįjį. Paklausus, kas nutiko, nukentėjusysis pasakė, kad galimai jį sužalojo prižiūrėtojas. Tada ji (liudytoja) kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnę ir buvo informuota, kad jau pradėti kažkokie veiksmai, kad nukentėjusysis jau buvo medicinos punkte. Kiek pamena, panašiu metu kai įvyko įvykis ji su šiukšlių maišeliu ėjo į laiptinę. Ėjo išgirdusi, kad laiptinėje yra nuteistųjų – norėjo paduoti šiukšles. Tą dieną turėjo sulaukti svečių ir žinojo, kad šiukšles reiks kažkam paduoti. Jokio smurto nematė. Nukentėjusiojo ir M. B. laiptinėje taip pat nematė. Su nukentėjusiuoju kalbėjo tą pačią įvykio dieną, tačiau nežino, kiek buvo praėję laiko po įvykio. Žino, kad nukentėjusysis jau buvo nuėjęs į Kriminalinės žvalgybos skyrių, pas gydytojus. Gal nukentėjusiojo nosis buvo paburkusi, jis nebuvo kruvinas.
Nukentėjusįjį apibūdino kaip permainingą paauglį, turėjusį ir nuobaudų, ir paskatinimų, nesantį nei iš labai ramių, nei iš agresyvių. Jai neteko girdėti, kad iki įvykio kaltinamasis turėtų konfliktų su jos būrio nuteistaisiais. Vaikai nemėgsta M. B., bet jie nemėgsta daugumos prižiūrėtojų. Prižiūrėtojai yra tie pareigūnai, kurie turi išsireikalauti drausmės, tvarkos, todėl nuteistieji jų ir nemėgsta. Įvykio dieną į pataisos namus turėjo atvykti užsieniečiai ir lietuvių tarpininkai. Įstaiga turėjo pasirašyti sutartį, kad galėtų su vaikais individualias veiklas vykdyti. Turėjo ateiti į būrį pasižiūrėti, todėl ji jau nuo ryto galvojo, kad reikia išnešti šiukšles.
Išgirdusi, kad kažkas yra laiptinėje, norėjo paduoti šiukšles. Nepamena, ar durys buvo užrakintos. Nepamena, kiek buvo nulipusi laiptais, kai padavė šiukšles – iki pačios mokyklos nebuvo nuėjusi. Kažkas buvo laiptinėje, tačiau kam perdavė šiukšles, neatsimena.
Atsakydama į klausimą, ar nukentėjusysis yra linkęs meluoti, liudytoja parodė, kad tokiais rimtais klausimais nuketėjusysis nemeluoja. Būna, kad nuteistieji pameluoja dėl smulkmenų, pavyzdžiui, kai nenori eiti į mokyklą, meluoja, kad skauda galvą.
Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta G. Ž. parodė, kad ji dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje–pataisos namuose Kriminalinės žvalgybos specialiste. Atsimena, viskas vyko rugsėjo pabaigoje, penktadienį. Išsikvietė E. T. pokalbiui prevencijai. Iš kur nukentėjusysis atėjo, ji nežino. Atėjęs E. T. atrodė sumišęs, rankomis trynė nosį. Paklausė, kas nutiko. Pradžioje nesakė kas, paskui sakė, kad kilo konfliktas tarp jo ir pareigūno. Ji pagalvojo, kad galėjo būti fizinis kontaktas tarp jų, todėl palydėjo nuteistąjį E. T. į sveikatos priežiūros tarnybą ir ten jį paliko. Daugiau tą dieną nieko apie įvykį nesužinojo. Pirmadienį, kai atėjo į darbą, gavo budinčio tarnybinį pranešimą, E. T. paaiškinimą ir sužaloto asmens pažymą. Buvo pradėtas tyrimas. Pirmadienį, kiek pamena, ji apklausinėjo nukentėjusį. Nukentėjusysis jai nurodė, kad ėjo su nuteistuoju A. S. palenkęs galvą, o M. B. jam keliu trenkė į nosį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, tačiau pats įvykis buvo labai seniai, gal prieš metus ar du, todėl apie jį nieko neprisimena. Reiktų vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuomet nurodė viską, kas jam žinomas apie įvykį.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2018 m. spalio 4 d. liudytojo apklausos metu D. K. parodė (t. 1, b. l. 92), kad nuo 2017 m. sausio mėn. atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Nuo 2018 m. rugsėjo gyvena 2-ame būryje 12 kambaryje. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.20 val. galėjo vaikščioti 2-o būrio laiptinėje, koridoriuje, tiksliai neatsimena. Kad nuteistasis E. T. būtų su kažkuo konfliktavęs, negirdėjo. Tą pačią dieną apie 15.00 val. iš nuteistųjų (tiksliai neatsimena kurių) išgirdo, kad nuteistasis E. T. konfliktavo su prižiūrėtoju M. B.. Girdėjo, kad minėtas prižiūrėtojas sužalojo E. T. nosį spirdamas iš kelio.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad buvo atėjęs į kambarį ir matė, kaip E. T. stovėdamas prie veidrodžio kažką valė. Priėjęs pamatė, kad valo kraują. Paklausė nukentėjusiojo, kas atsitiko, iš pradžių šis jam nieko nesakė. Dar kartą paklausus, pasakė, kad pareigūnas trenkė laiptinėje. Nukentėjusysis kraują plovė savo kambaryje, tualete, jie kartu gyveno viename kambaryje. Nukentėjusysis pasakė, kad pareigūnas trenkė į nosį keliu. Kraujas bėgo, nosis buvo sudaužyta. Neatsimena, ar ant nukentėjusio matė kraujo. Nukentėjusiajam pagalbos nesiūlė. Neatsimena, ar nukentėjęs aiškino, dėl ko gavo smūgį į nosį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad žino, jog E. T. gavo į nosį. Už ką gavo nežino, o gavo nuo M. B.. Taip jam pasakojo pats nukentėjusysis. Paties įvykio jis (liudytojas) nematė. Ginčų tarp kaltinamojo ir nuteistųjų yra buvę, kaltinamasis konfliktiškas, bet kad kaltinamasis muštųsi, jis nėra girdėjęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. R., dirbanti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, parodė, kad apie kaltinamąjį žino tiek, kad jis yra įstaigos darbuotojas. Apie įvykį ji visiškai nieko nežino, todėl nieko negali pasakyti. E. T. pažįsta, nes jis yra mokyklos mokinys.
Nukentėjusįjį gali charakterizuoti teigiamai: ruošiasi egzaminams, paslaugus, mandagus žmogus. Toks jis yra mokykloje. Tarp mokyklos darbuotojų ir E. T. nėra buvę jokių konfliktų. Kaltinamojo charakterizuoti negalėtų, nes jų darbo sritys skirtingos, ne visada mato, kas budi. Visų darbuotojų nepažįsta. Kai iškvietė liudyti, jos klausė, ar kažką galėjo girdėti, nes jos kabinetas koridoriaus gale. Tačiau jos durys būna uždarytos. Ji negali pasakyti, ką veikė 2018 m. rugsėjo 28 d., nes tikrai nieko negirdėjo, neprisimena, ar kaltinamasis buvo užėjęs į mokyklą. Uždavus klausimą, ar E. T. galėtų apkalbėti kitą žmogų dėl sumušimo, liudytoja parodė, kad jai sunku spręsti, bet, jos nuomone, negalėtų. Mokykloje dirba 18 metų, gal prieš 15 metų skųsdavosi dėl smurto, bet paskutiniai penki metai įstaigos darbuotojų santykiai su nuteistaisiais yra pagerėję. Mokykloje yra gerovės komisija, klausimams dėl muštynių spręsti, bet nei karto nebuvo kilęs tokių klausimų sprendimo poreikis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. J. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis jam matyti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų. Su nukentėjusiuoju kartu vienoje grupėje pataisos namuose buvo. Neatsimena, dėl kokio įvykio iškelta byla, nes išėjus iš pataisos namų viskas pasimiršo.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2018 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos metu J. J.parodė (t. 1, b. l. 100), kad nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikinėjo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Parodymų davimo metu gyveno 2-o būrio kambaryje Nr. 6. Apie 2018 m. rugsėjo 28 d. įvykį, kurio metu buvo galimai sužalotas nuteistasis E. T. sužinojo tos pačios dienos vakare. Apie įvykį pasakojo pats E. T., teigė, kad pareigūnas jam trenkė keliu į nosį. Daugiau aplinkybių apie šį įvykį nepapasakojo. Su pareigūnu M. B. jis asmeniškai konfliktų nėra turėjęs, sutaria gerai.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad prisimena, jog nukentėjusiojo nosis buvo patinusi. Jam nėra žinoma, kad E. T. būtų pykęsis su kaltinamuoju iki įvykio ir kad būtų turėjęs priežastį apkalbėti kaltinamąjį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad jis paties įvykio nematė, tuo metu, kiek pamena, atlikinėjo nuobaudą, buvo uždarytas. Kiti nuteistieji kalbėjo, kad E. T. sumušė prižiūrėtojas. Su nukentėjusiuoju apie įvykį nekalbėjo. Ant jo sužalojimų nematė. Nukentėjusysis ramus vaikas. Jam nėra žinomas, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iki įvykio būtų buvę kokių nesutarimų. Jis pats su kaltinamuoju taip pat nėra turėjęs jokių konfliktų. Liudytojas parodė, kad nieko kaltinamojo neprašė, kas būtų susiję su aptariamu įvykiu.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Žydrūnas Mėgelaitis paaiškino 2018 m. spalio 26 d. gavo užduotį atlikti tyrimą pagal medicininius dokumentus. Jis pats nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Buvo pristatyta užduotis ir asmens sveikatos dokumentai, sveikatos istorijos kopija, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Skubios pagalbos skyriaus lapo kopija. Pagal medicininius dokumentus 2018 m. lapkričio 2 d. jis pateikė išvadą, kurioje E. T. konstatuotas nosies sumušimas, pasireiškęs šios srities paraudimu, patinimu, sužalojimas padarytas šią sritį paveikus kietu, buku daiktu vienu traumini poveikiu. Buvo klausiama, ar suduotas smūgis, ar atsitrenkta į daiktą. Kadangi to negalima nustatyti, išvadoje nurodoma, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį, tiek atsitrenkus šia sritimi į kietą, buką daiktą. Sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. Nukentėjusiojo sužalojimas medicininiuose dokumentuose fiksuotas tinkamai – duomenų pakako specialisto išvadai pateikti.
Be kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų ir specialisto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nustatyta tvarka.
Iš 2019 m. balandžio 12 d. akistatos protokolo (t. 1, b. l. 145-146) matyti, kad akistatos metu nukentėjusysis E. T. ir liudytojas A. S. paaiškino, jog vienas kitą pažįsta, gyveno viename nuteistųjų būryje, nesipyksta. Paklausus, kurioje tiksliai vietoje M. B. spyrė E. T. į koją, E. T. paaiškino, kad prie išėjimo iš būrio 4 aukšto laiptinėje, o A. S. paaiškino, kad perėjus durų slenkstį, tarpduryje. Paprašius nurodyti konkrečias panaudoto smurto aplinkybes, E. T. paaiškino, kad prie mokyklos durų kairio kampo, kur yra šildymo vamzdžiai, prižiūrėtojas trenkė jam iš kelio į nosį, po to sudavė su ranka per nugarą. Pareigūnas jam spyrė į šlaunį. A. S. paaiškino, kad jis su E. T. išėjo iš 4 aukšto, jis ėjo per vidurį, E. T. ėjo priekyje jo, o iš paskos pareigūnas. Pareigūnas spyrė į užpakalį tarpduryje E. T., tada jie apsižodžiavo, po ko E. T. nubėgo laiptais žemyn, o pareigūnas jam iš paskos, o jis po truputį leidosi laiptais žemyn. Prie pat mokyklos pamatė, jog E. T. stovi pasilenkęs, prižiūrėtojas jam trenkė su ranka per nugarą ir su keliu spyrė į galvą ir pataikė į nosį.
Iš 2018 m. spalio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 66-75) matyti, kad nukentėjusiajam E. T. pasiūlyta parodymus patikrinti įvykio vietoje. Nukentėjusysis sutiko ir nurodė nueiti į 2-o būrio 4-ą aukštą, parodė tarnybines patalpas (foto Nr. 1), kuriose 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.15 val. buvo prižiūrėtojas M. B., kurio paprašė atrakinti laiptinės duris, kad galėtų su nuteistuoju A. S. išeiti į lauką. Po to parodė vietą (foto Nr. 2) 2-o būrio 4-o aukšto laiptinės duris, kurias atrakino prižiūrėtojas M. B. ir išleido nuteistuosius į lauką. Taip pat parodė vietą 2-o būrio 4-o aukšto laiptinėje, kur prižiūrėtojas bandė įspirti į šlaunį (foto Nr. 3). Taip pat parodė vietą žemiau laiptinėje, kur tuo metu, kai prižiūrėtojas bandė įspirti E. T., buvo nuteistasis A. S. (foto Nr. 4). Tada parodė vietą, kur jis atsisukęs prižiūrėtojui pasakė „kam čia spardaisi?“ (foto Nr. 5). Po to prižiūrėtojui jį nusivijus, nubėgo laiptais į apačią. Taip pat parodė vietą ties įėjimu į 3-ią aukštą, kuriame sustojo pailsėti (foto Nr. 6). Tada parodė, kaip jis stovėjo pasilenkęs, kai prižiūrėtojas jam trenkė iš kelio į nosį ir ranka per nugarą (foto Nr. 7). Taip pat parodė vietą, esančią tarp 2-o ir 3-o aukšto (foto Nr. 8), kurioje stovėjo susiėmęs ranka už nosies ir tuo metu išgirdo kaip nuteistasis A. S. pasakė prižiūrėtojui „kam tu jį sumušei?“. Po to parodė vietą, kai atsipeikėjęs pamatė kaip prižiūrėtojas palipa laiptais į viršų (foto Nr. 9) ir į apačią (foto Nr. 10) pažiūrėti ar niekas neateina. Taip pat parodė vietą, kur jam palipus laiptais į viršų (foto Nr. 11) prižiūrėtojas liepė pasilikti ir atnešė rankšluostį, kuriuo jis pasivalė veidą ir grindis. Po to parodė vietą (foto Nr. 12), kur jis pasinaudojęs rankšluosčiu, grąžino jį prižiūrėtojui.
Iš 2018 m. spalio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 80-86) matyti, kad A. S. buvo pasiūlyta parodymus patikrinti vietoje. A. S. sutiko ir nuėjo į 2 būrio 4 aukštą. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.15 val. jie su nuteistuoju E. T. paprašė prižiūrėjo M. B. atrakinti jiems laiptinės duris, kad galėtų išeiti į lauką ir parodė vietą – laiptinės duris, kurias jiems atrakino prižiūrėtojas M. B. (foto Nr. 1). Po to parodė vietą, kur minėtas prižiūrėtojas įspyrė nuteistajam E. T. į užpakalį (foto Nr. 2) ir nurodė vietą, kurioje tuo metu buvo jis pats (foto Nr. 3). Tuomet parodė vietą, kurioje bėgdami E. T. ir iš paskos jam prižiūrėtojas M. B., jį aplenkė (foto Nr. 4). Taip pat nurodė vietą, kurioje prižiūrėtojas pagavo E. T. ir trenkė keliu į nosį bei ranka per nugarą (foto Nr. 5). Tuomet nurodė vietą, kurioje tuo metu buvo jis pats ir viską matė (foto Nr. 6). Tada nurodė vietą, kaip iš karto po įvykio pareigūnas M. B. lipo į viršų (foto Nr. 7) ir vietą, kur susiėmęs už nosies E. T. nulipo žemyn (foto Nr. 8). Pamatęs, kad E. T. bėga kraujas, pasakė pareigūnui „kam tu jį sumušei?“ ir pareigūnas nulipo atgal pas E. T., o jis nulipo laiptais žemyn į lauką.
Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A. G. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. SAR-83 (t. 1, b. l. 2) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. 14.55 val. apžiūrėtas nuteistasis E. T., gim. 2000 m. rugsėjo 27 d., kuriam apžiūrint stebimas nosies viršutinės dalies paburkimas ir paraudimas. Nuteistasis paaiškino, kad „(...) iš kelėno sudavė pareigūnas lipant laiptais“.
Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto R. B. tarnybinio pranešimo Nr. PN-6831 (t. 1, b. l. 1) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. gauta Sveikatos priežiūros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A. G. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma dėl E. T. sužalojimo. Nuteistasis E. T. R. B. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.20 val. bėgdamas žemyn laiptais, netyčia nepastebėjęs „susipuolė“ su jaunesniuoju specialistu M. B. ir susitrenkė nosį. Dar nuteistasis paaiškino, kad dėl šio įvykio, kuris nutiko per žioplumą, niekam pretenzijų neturi.
Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto M. B. tarnybinio pranešimo Nr. PN-6830 (t. 1, b. l. 3) matyti, kad jis buvo paskirtas budėti 2-ame būryje. Apie 14.00 val. lipo laiptais į gyvenamąsias patalpas. Tuo pačiu momentu laiptais žemyn bėgo nuteistasis E. T. ir nesukontroliavęs judesių netyčia atsitrenkė į petį. To pasėkoje nesmarkiai susitrenkė nosį. Nei M. B., nei nuteistasis vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo. Po poros valandų iš kitų nuteistųjų M. B. išgirdo, kad nuteistasis E. T. agituoja, jog jam pareigūnas spyrė į nosį „iš kelėno“. Pažymi, kad su minėtu nuteistuoju nesutarimų ar konfliktų nėra turėjęs. Apie minėtą įvykį pranešta pamainos DBP.
Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. nuteistojo E. T. paaiškinimo Nr. AP-676 matyti (t. 1, b. l. 4), kad 2018 m. rugsėjo 28 d. 14.20 val. jam einant su nuteistuoju A. S. laiptinėje link jo parbėgantis aukšto prižiūrėtojas užkliuvo ir netyčia jam „su kelėnu“ sutrenkė nosį. Daugiau nieko neprisimena.
Iš 2018 m. spalio 2 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto M. B. paaiškinimo Nr. 40-256 (t. 1, b. l. 10) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. pradėjo atlikinėti tarnybą jaunesniojo specialisto pareigose 2 būryje. Apie 14.00 val. jam lipant 2 būrio laiptais į viršų pamatė du nuteistuosius, bėgančius laiptais į apačią, pirmasis nuteistasis A. S. nešė šiukšlių maišelį ir su juo prasilenkė, iš paskos atbėgo nuteistasis E. T., kuris laiptinėje bėgdamas pro pareigūną susvyravęs ar suklupęs, tiksliai neįsidėmėjo, netyčia atsitrenkė į jo kairįjį petį, tuo susitrenkdamas nosį. Tuo metu nuteistasis A. S. buvo palipęs laiptais žemyn. M. B. E. T. paklausė, „kas tau atsitiko“, nuteistasis konkretaus paaiškinimo nepateikė. Pastebėjo, kad pastarajam paraudusi nosis, po kokių 10 sekundžių nestipriai ėmė sunktis kraujas iš nosies, todėl M. B. nuėjo į savo posto patalpas ir atnešė nuteistajam sudrėkintą rankšluostį. Apsivalęs veidą, nuteistasis nieko nekomentavo, pretenzijų nereiškė ir nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko vykdant tarnybą, iš kito nuteistojo L. S. pareigūnas sulaukė pasiūlymo, kad jeigu paliks elektrą po signalo „Ramybės metas“ ir leis 2 būrio nuteistiesiems žiūrėti TV programas iki ryto, tada nuteistasis E. T. nerašys pareiškimo. Pareigūno atsakymas buvo neigiamas, jis pasakė, kad nuolaidų nebus. Netrukus į 2 būrį atėjo direktoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. specialistas, paklausė apie įvykį su nuteistuoju E. T.. Jam paaiškino, kad netyčia nuteistasis prasilenkdamas atsitrenkė į petį. Tarnybos metu konfliktinių situacijų su nuteistuoju E. T. nėra buvę.
Iš 2018 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11-14) matyti, kad nurodyta įvykio vieta yra iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabineto laiptais nusileidus į pirmą aukštą, praėjus Kontrolinį praleidimo punktą Nr. 2 (foto Nr. 1). Pasukus į dešinę pusę praeinamos durys ir įeinama į 2-o būrio kiemą (foto Nr. 2). Paėjus tiesiai apie 30 metrų, dešinėje pusėje matomas pastatas ir įėjimo durys į 2-o būrio gyvenamąsias patalpas (foto Nr. 3). Užėjus pro duris, patenkama į laiptinę (foto Nr. 4). Užlipama laiptais į 4 aukštą ir matomos įėjimo durys į 2-o būrio gyvenamąsias patalpas (foto Nr. 5). Apžiūrima įvykio vieta, t. y. laiptinės patalpos, esančios tarp 3 ir 4 aukštų (foto Nr. 6, 7 ir 8). Įvykio vietoje daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta.
Iš 2018 m. spalio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 15-16) matyti, kad papildomai nuėjus į 2-o būrio laiptinę apžiūrimos laiptinės patalpos, esančios tarp 2 ir 3 aukštų. Užlipus dešinėje pusėje ant sienos, maždaug pusės metro aukštyje nuo laiptų, matoma nubėgusi, pailga, tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (foto Nr. 1 ir Nr. 2). Daugiau daiktų ar objektų įvykio vietoje, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta.
Iš 2018 m. spalio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 58-60) matyti, kad įvykio vieta yra iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabineto laiptais nusileidus į pirmą aukštą, praėjus Kontrolinį praleidimo punktą Nr. 2. Pasukus į dešinę pusę praeinamos durys ir įeinama į 2-o būrio kiemą. Paėjus tiesiai apie 30 metrų, dešinėje pusėje matomas pastatas ir įėjimo durys į 2-o būrio gyvenamąsias patalpas. Užėjus pro duris, patenkama į laiptinę. Užlipus laiptais tarp 2-o ir 3-o aukšto esančią laiptinės aikštelę ir apžiūrint matoma ties trečio laipto pakopa į viršų ant sienos rudos spalvos dėmė. Panaudojus testą „Bluestar obti“ kraujo pėdsakų nustatymui, testas parodė teigiamą rezultatą. Paimta dėmės nuoplova (vokas Nr. 1), (foto Nr. 1). Užtemdžius laiptinės patalpas, laiptinės paviršiai nuo 2-o ir 3-o aukšto tarpinės aikštelės iki 4 aukšto durų, buvo apipurkšti tirpalo „Bluestar“ kraujo pėdsakų paieškai, pastebėta liuminescensinė reakcija ant 8 pakopos į viršų, esančios nuo 2-o ir 3-o aukšto tarpinės aikštelės, paimta nuoplova (vokas Nr. 2), (foto Nr. 2). Taip pat pastebėta liuminescensinė reakcija ant 3-o aukšto aikštelės grindų arčiau laiptų (vokas Nr. 3), (foto Nr. 3). Taip pat pastebėta liuminescensinė reakcija ant 3-o aukšto aikštelės grindų arčiau durų (vokas Nr. 4), (foto Nr. 4, 5). Daugiau galimų kraujo pėdsakų nerasta.
Iš 2018 m. spalio 19 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiosios slaugos administratorės tarnybinio pranešimo Nr. 24-2146 su priedais (t. 1, b. l. 53-56) matyti, kad E. T. 2018 m. spalio 18 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo atlikta veido rentgenograma. Išvada: „Lūžimų nestebima“.
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G 3266/2018 (02) (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad E. T. konstatuotas nosies sumušimas, pasireiškęs šios srities paraudimu ir patinimu. Sužalojimas padarytas nosies sritį paveikus kietu buku objektu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį, tiek šia sritimi atsitrenkus į tokio pobūdžio objektą, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 dieną. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Iš 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 62) matyti, kad CD-R duomenų laikmenoje „Verbatim“ yra aplankas „2018 09 28“, kuriame yra 2 failai: „NVR_ch13_main_20180928142752_20180928142913“ ir „SmartPlayer“. Per programą „SmartPlayer“ įkeliamas failas „NVR_ch13_main_20180928142752_20180928142913“, kuriame yra 2-o būrio koridoriaus, ties išėjimo į laiptinę durimis, 2018 m. rugsėjo 28 d. nuo 14:27:52 iki 14:29:13 val. vaizdo įrašas. Nuo 14:27:52 iki 14:28:00 val. matoma, kad laiptinėje ties durimis stovi nuteistieji E. T. ir A. S. bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas M. B.. Pareigūnas atrakina laiptinės duris ir 14:28:02 A. S. išeina į laiptinę, tuo metu pareigūnas M. B. su nuteistuoju E. T. lieka stovėti tarpduryje. 14:28:03 2-o būrio koridoriuje matomas nuteistasis D. K.. 14:28:05 E. T. su minėtu pareigūnu išeina į laiptinę. 14:28:06 pareigūnas M. B. grįžta link būrio durų, tačiau 14:28:08 pradeda bėgti laiptais žemyn link nuteistųjų E. T. ir A. S.. 14:28:12 nuteistasis D. K. atidaręs ir uždaręs vienos iš 2-o būrio koridoriaus duris, išeina. 14:28:19 2-o būrio auklėtoja S. V. išneša koridoriuje buvusį šiukšlių maišelį į laiptinę. 14:28:21 pasilenkia per laiptų turėklą ir pažiūri į apačią, o 14:28:25 nulipa laiptais žemyn. 14:28:37 auklėtoja S. V. iš laiptinės patalpų grįžta į 2-o būrio patalpas be šiukšlių maišelio. 14:29:13 baigiasi vaizdo įrašas.
Iš 2018 m. spalio 3 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto pažymos Nr. PN-6957 (t. 1, b. l. 64) matyti, kad įstaigos laiptinės nėra filmuojamos, kadangi nėra įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašo pataisos namų 2 būrio laiptinėje nėra galimybės padaryti.
Iš 2018 m. spalio 22 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto pažymos Nr. PN-7481 (t. 1, b. l. 65) matyti, kad 4 aukšto vaizdo stebėjimo kamerų 2018 m. rugsėjo 28 d. papildomų vaizdo įrašų pateikti nebuvo galimybių, kadangi šių vaizdo kamerų įrašai dėl ribotos atminties vaizdo įrašymo įrenginyje saugomi tik 8 dienas.
Iš 2019 m. gegužės 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. 11K-113(19) (vaizdų tyrimas) (1 t., b. l. 165-167) matyti, kad CD-R laikmenoje „Verbatim“ esančiame vaizdo įraše, kuriame 2018 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotos išėjimo durys iš 2 būrio į laiptinę, vizualiai matomų asmenų A. S., E. T. ir M. B. veiksmų/prisilietimų vienas kito atžvilgiu tiriamajame vaizdo bylos epizode 14:27:52 iki 14:28:19 nėra užfiksuota.
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus rašto Nr. 9-4056 (t. 2, b. l. 33) matyti, kad nuteistasis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 28 d. įprasta tvarka atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę 2 būryje, kartu su kitais to paties būrio nuteistaisiais.
Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus rašto Nr. 9-4136 (su priedais) (t. 2, b. l. 34-38) matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas M. B. 2018 m. rugsėjo 28 d. atskiro tarnybinio pranešimo apie nuteistojo L. S. galimai neteisėtus veiksmus nesurašė ir įstaigos vadovybei nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-222/2020).
Dėl didelės žalos, kaip būtinos sąlygos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kilti, turinio yra išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019). Didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra išaiškinta, kad ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, padaryti pažeidimai kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą bei didelės žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019).
Byloje nustatyta, jog tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad įvykio metu nukentėjusiajam E. T. buvo sužalota nosis, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata, kad nosis sužalota nukentėjusiajam kontaktuojant su kaltinamuoju ir kad sužalojimo laikas – 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. iš esmės sutampa. Šių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų tikrumą patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A. G. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. SAR-83 duomenys, 2018 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G 3266/2018 (02) duomenys ir specialisto paaiškinimai, o taip pat byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas įvykio pradžios laikas, (t. 1, b. l. 63) bei 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota vaizdo įrašo peržiūra.
Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa ir dėl įvykio vietos, t. y. kad įvykis vyko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje. Šių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų tikrumą patvirtina 2018 m. spalio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti duomenys apie įvykio vietoje rastus kraujo pėdsakus. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, duodami parodymus patvirtino kaltinamasis, pats nukentėjusysis ir liudytoju apklaustas A. S..
Tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl nukentėjusiojo E. T. sužalojimo aplinkybių skiriasi iš esmės. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis susižalojo bėgdamas laiptais žemyn ir netyčia atsitrenkęs jam į petį, o nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jam spyrė keliu į nosį. Taip pat skiriasi kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykį mačiusių asmenų skaičiaus. Kaltinamojo teigimu, įvykį matė tik jis ir nuketėjusysis, nes liudytojas A. S. jau buvo nubėgęs žemyn. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu A. S. buvo šalia ir matė, kaip kaltinamasis jam spyrė keliu į nosį. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumą svarbiais laikytini įrodymai, kuriuose užfiksuoti objektyvūs duomenys. Svarbiu įrodymų šaltiniu laikytinas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio pradžia, 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota minėto vaizdo įrašo peržiūra, 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A. G. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. SAR-83, kurioje užfiksuota E. T. apžiūros data ir tikslus laikas (2018 m. rugsėjo 28 d. 14.55 val.). Šie duomenys leidžia teismui spręsti apie įvykio aplinkybių nuoseklų eiliškumą.
Spręsdamas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą kaltinamojo veiksmuose, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo E. T. parodymais apie tai, kad jam su nuteistuoju A. S. išeinant pro kaltinamojo atrakintas Kauno nepilnamečių pataisos namų gyvenamųjų patalpų, esančių 4-ame pastato aukšte, duris į laiptinę, jis (nukentėjusysis) apsižodžiavo su kaltinamuoju. Pirmas pro duris išėjo A. S., antras – nukentėjusysis. Nueidamas nukentėjusysis nusikeikė sakydamas kaltinamajam: „kam tu čia spardaisi“. Tuomet kaltinamasis jį pradėjo vytis, o jis bėgti nuo kaltinamojo. Jis sustojo prie mokyklos kampo, rankomis atsirėmęs į kelius, iš paskos atbėgo kaltinamasis. Tuomet jis pajuto smūgį iš kelio į nosį ir pritūpęs palipo nuo mokyklos laiptais žemyn. Įvykį matęs A. S. kaltinamajam pasakė „kam tu jį sumušei“ ir išbėgo į lauką. Teismas pažymi, kad iš esmės analogiškus parodymus dėl įvykio aplinkybių davė ir liudytoju byloje apklaustas A. S..
Nukentėjusiojo ir liudytojo A. S. parodymai dėl esminių kaltinimo aplinkybių yra nuoseklūs savo turiniu, o šių parodymų tikrumą patvirtina ir jau minėti objektyvūs duomenys – byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio pradžia bei 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota šio vaizdo įrašo peržiūra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. S. išeina į laiptinę, tuo metu pareigūnas M. B. su nuteistuoju E. T. lieka stovėti tarpduryje, vienas kitam kažką sako. Tuomet matyti, kaip į laiptinę išeina E. T. ir pareigūnas M. B., kuris netrukus grįžta link būrio durų, tačiau už kelių sekundžių pradeda bėgti laiptais žemyn paskui nuteistuosius E. T. ir A. S.. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nukentėjusysis lipdamas laiptais atsisukęs kažką pasako kaltinamajam ir būtent reaguodamas į šį nukentėjusiojo veiksmą/žodžius kaltinamasis palikęs atidarytas būrio duris pradeda bėgti laiptais žemyn paskui nuteistuosius.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, kad kaltinamasis 14:28:08 pradeda bėgti laiptais žemyn link nuteistųjų, o 14:28:19, t. y. po dešimties sekundžių, 2-o būrio auklėtoja S. S. (buvusi pavardė V.) išneša koridoriuje buvusį šiukšlių maišelį į laiptinę, 14:28:21 pasilenkia per laiptų turėklą ir pažiūri į apačią, o 14:28:25 nulipa laiptais žemyn. Iš vaizdo įrašo matyti, kad S. S. savo turėtą šiukšlių maišą perduoda palipusi laiptais žemyn nuo ketvirto aukšto (ji stovi ant laiptų, esančių arčiau ketvirto aukšto laiptų aikštelės), persisvėrusi per turėklus. Darytina išvada, kad ji šiukšlių maišą perdavė žmogui, kuris tuo metu stovėjo ant laiptų, esančių tarp trečio ir ketvirto aukšto, arčiau trečio aukšto laiptų aikštelės. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiukšles nešė A. S. (dėl šios aplinkybės paties A. S., kaltinamojo, ir nukentėjusiojo parodymai sutapo) – kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad jis į ketvirto aukšto laiptinę išėjo be šiukšlių, akivaizdu, kad jas A. S. perdavė į laiptinę išbėgusi ir per turėklą persisvėrusi S. S.. Atitinkamai, tai leidžia daryti išvadą, A. S. įvykį matė, kadangi jo metu stovėjo ant laiptų, esančių tarp ketvirto ir trečio aukšto, šalia trečio aukšto laiptų aikštelės. Tuo tarpu nukentėjusysis ir iš paskos nukentėjusiojo bėgęs kaltinamasis A. S. buvo pralenkę. Be to, kadangi S. S. šiukšlių maišą atidavė persisvėrusi per turėklus, spręstina, kad tarp ketvirto ir trečio aukšto esančioje laiptų aikštelėje jau nieko nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškai situacija yra užfiksuota ir 2018 m. spalio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuomet buvo tikrinami liudytojo A. S. parodymai vietoje ir kuomet liudytojas konkrečiai nurodė, kurioje vietoje jį aplenkė bėgdami kaltinamasis ir nukentėjusysis, kurioje vietoje stovėjo jis pats įvykio metu.
Tuo tarpu kaltinamojo parodymai neatitinka aukščiau aptarto vaizdo įrašo ir vertintini kritiškai. Kaltinamasis duodamas parodymus teigė, kad išgirdo, kaip atsidarė mokyklos durys, ir nubėgo patikrinti, ar viskas tvarkoje, kad mokykloje pamatė pavaduotoją, su kuria pakalbėjo. Kaltinamajam išėjus iš mokyklos bėgdamas E. T. atsitrenkė jam į petį. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pradeda bėgti laiptais žemyn po to, kai į jį atsisukęs nukentėjusysis jam kažką pasako. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis taip pat sparčiai lipa laiptais žemyn ir akivaizdu, kad jie prie mokyklos durų turėjo atsidurti panašiu metu, todėl kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis bėgdamas į jį atsitrenkė po to, kai jis (kaltinamasis) patikrino mokyklos patalpas ir pakalbėjo su pavaduotoja, vertintini kaip nelogiški. Net jei nukentėjusysis, kaip teigė kaltinamasis, ir būtų sustojęs užsirišti batų, jis užsirišęs batus nebūtų turėjęs kur įsibėgėti, kad su nosies susižalojimui pakankama jėga atsitrenktų į kaltinamąjį. Abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu verčia ir ta aplinkybė, kad jis ketvirto aukšto patalpų duris paliko be priežiūros ir net neuždarytas – toks budėtojo elgesys rodo, kad nukentėjusiojo pasakyti žodžiai jį išvedė iš pusiausvyros, sukėlė ūmų pyktį, nukreiptą prieš nukentėjusįjį. Jei kaltinamasis iš tiesų būtų bėgęs tikrinti mokyklos patalpų, jis neabejotinai prieš tai būtų bent jau uždaręs ketvirto aukšto duris, o jas palikęs atidarytas, būtų nedelsiant grįžęs atgal, o ne kalbėjęsis su pavaduotoja.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusiojo E. T., tiek liudytojo A. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių – dėl kilusio žodinio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl to, kad nukentėjusiojo nosis buvo sužalota kaltinamajam keliu smūgiavus į nukentėjusiojo nosį, dėl to, kad kaltinamasis smūgiavo pasivijęs nukentėjusįjį trečio aukšto aikštelėje, dėl to, kad įvykį matė ir A. S., kuris pasakė kaltinamajam „kam tu jį sumušei?“, ne tik sutapo tarpusavyje, bet nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tuo tarpu kaltinamojo M. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs ir baudžiamojo proceso eigoje keitėsi. Savo 2018 m. spalio 2 d. paaiškinime Nr. 40-256 kaltinamasis buvo nurodęs, kad 14.00 val. jam lipant 2 būrio laiptais į viršų pamatė du nuteistuosius, bėgančius laiptais į apačią, pirmasis nuteistasis A. S. nešė šiukšlių maišelį ir su juo prasilenkė, iš paskos atbėgo nuteistasis E. T., kuris laiptinėje bėgdamas pro pareigūną susvyravęs ar suklupęs, tiksliai neįsidėmėjo, netyčia atsitrenkė į jo kairįjį petį, tuo susitrenkdamas nosį. Taigi matyti, kad pirminė kaltinamojo paaiškinime išdėstyta versija buvo ta, jog jis nukentėjusįjį ir liudytoją A. S. pamatė lipdamas laiptais į viršų. Tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis nuteistuosius pamatė atrakindamas jiems duris ir išleisdamas juos į laiptinę, o pats laiptais žemyn nubėgo nuteistiesiems iš paskos. Aplinkybė, kad kaltinamasis nuteistuosius matė ne lipdamas laiptais į viršų, o juos vydamasis ir bėgdamas laiptais žemyn yra neginčijamai nustatyta byloje esančio vaizdo įrašo ir 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis.
Vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą teismas atsižvelgia ir į nukentėjusįjį E. T. charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančios 2018 m. spalio 19 d. E. T. charakteristikos (t. 1, b. l. 37-38) matyti, kad jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai: taktiškas, rūpestingas, paslaugus, mandagus, draugiškas, vengiantis drausmės pažeidėjų ir konfliktinių situacijų. Iš nurodytos nukentėjusiojo charakteristikos taip pat matyti, kad nors nuteistasis ne kartą baustas suėmimo metu už režimo pažeidimus, tačiau po perkėlimo į pataisos namus jo elgesys iš esmės pasikeitė į gerąją pusę – nuo to laiko jis nebaustas, nesvarstytas drausmės komisijos posėdyje. Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje paminėtas 2019 m. lapkričio 19 d. atvejis, kuomet E. T. spirdamas koja į patalpos duris sugadino bylos užraktą ir į jam pareigūno duotas pastabas atsakė necenzūriniais žodžiais (E. T. asmens bylos t. 4, II dalis, l. 55) yra pavienis ir toks elgesys yra nebūdingas šiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 29 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. SD-3579, svarstant minėtą 2019 m. lapkričio 19 d. įvykį visi komisijos nariai vienbalsiai nutarė drausminės nuobaudos neskirti, apsiriboti pokalbiu būtent atsižvelgdami į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (E. T. asmens bylos t. 4, II dalis, l. 58). Nukentėjusįjį E. T. teigiamai charakterizavo liudytoja apklausta I. R., dirbanti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui. Tiek liudytoja I. R., tiek liudytoja apklausta jo auklėtoja S. S. apibūdindamos nukentėjusįjį nurodė, kad, jų vertinimu, dėl tokio svarbaus dalyko kaip sumušimas nukentėjusysis nemeluotų. Kaltinamąjį, kaip „normalų vaikinuką“, nekonfliktuojantį su administracija apibūdino ir liudytoju apklaustas R. B.. Liudytojai nukentėjusįjį apibūdino kaip ramų žmogų, neturėjusį konfliktų su kaltinamuoju, ir pats kaltinamasis neneigė, kad iki įvykio su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo – šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis neturėjo jokio suinteresuotumo apklabėti kaltinamąjį, melagingai jį apkaltinti dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Spręsdamas dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo teismas atsižvelgia ir jo būseną, buvusią iš karto po įvykio. Kaip parodė liudytoja apklausta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose Kriminalinės žvalgybos specialiste dirbanti G. Ž., iš karto po įvykio pas ją atėjęs nuteistasis E. T. atrodė sumišęs, rankomis trynė nosį – ši aplinkybė paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad susidūrimas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo netyčinis ir kad jiedu išsiskyrė gražiuoju, neturėdami vienas kitam jokių pretenzijų.
Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis buvo apkaltintas nukentėjusiojo sužalojimu tik dėl to, kad nepasidavė nuteistųjų šantažui ir nesutiko su jų reikalavimu palikti įjungtą elektrą per naktį, tam, kad nebūtų apkaltinta nuteistojo E. T. sumušimu, paneigia objektyvūs bylos duomenys. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio apie patirtą smurtą pranešė Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei G. Ž. ir iš karto, t. y. 14.55 val., buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje. Taigi nukentėjusysis apie pareigūno jo atžvilgiu panaudotą smurtą pranešė nedelsiant, iš karto po įvykio – dėl kreipimosi jis nei su kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais, nei su pačiu kaltinamuoju nekalbėjo ir nesitarė. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pats kaltinamasis savo vadovybę būtų informavęs apie iš nuteistųjų patirtą šantažą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į nukentėjusiojo bei liudytojo A. S. parodymų neatitikimą dėl konflikto pradžios (nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išeinant į laiptinę iš ketvirto aukšto patalpų kaltinamasis jam spyrė arba bandė spirti, bet nepataikė, į koją, o liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė į užpakalį). Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 11K-113(19) (vaizdų tyrimas) aiškiai nurodyta, kad CD-R laikmenoje „Verbatim“ esančiame vaizdo įraše, kuriame 2018 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotos išėjimo durys iš 2 būrio į laiptinę, vizualiai matomų asmenų A. S., E. T. ir M. B. veiksmų/prisilietimų vienas kito atžvilgiu tiriamajame vaizdo bylos epizode 14:27:52 iki 14:28:19 nėra užfiksuota. Dėl paminėtų neatitikimų, visų pirma, pasakytina, kad aplinkybės dėl konflikto pradžios neturi esminės reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – ši aplinkybė kaltinime nėra nurodyta. Visų antra, nukentėjusiojo ir A. A. A. S. parodymai nelaikytini pagrindiniu įrodymų šaltiniu nustatant aplinkybes, susijusias su konflikto kilimu, kadangi konflikto pradžia yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Dėl paminėtų ir kitų nežymių neatitikimų, esančių nukentėjusiojo E. T., liudytojo A. S. parodymuose teismas pažymi, kad jie yra suprantami atsižvelgiant į tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo beveik du metai, o nukentėjusysis ir liudytojas parodymus byloje turėjo duoti daug kartų. Įsiminimo procesas yra subjektyvus, kiekvieno skirtingai rekonstruojamas, todėl nežymūs nesutapimai tik patvirtina, kad jie nėra dirbtinai suderinti. Tuo tarpu jokių esminių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų prieštaravimų ar jų neatitikimo kitiems teisimojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams byloje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinamojo M. B. neteisėtus veiksmus. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas nustatęs, kad kaltinamasis M. B. tyčia kojos keliu spyrė nuteistajam E. T. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog kaltinamasis palenkė nuteistojo E. T. galvą žemyn. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad prieš kaltinamajam keliu suduodant smūgį į nosį jis stovėjo pasilenkęs – atsirėmęs rankomis į kelius. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis buvo susigūžęs. Taigi ir nukentėjusysis, ir liudytojas parodė, kad prieš kaltinamajam suduodant smūgį pats nukentėjusysis jau buvo pasilenkęs, tačiau nieko neparodė apie tai, kad kaltinamasis palenkė nuteistojo E. T. galvą žemyn. Byloje nesant neginčijamų faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis palenkė nuteistojo E. T. galvą žemyn, teismas šalina iš kaltinimo šią aplinkybę.
Pažymėtina, kad iš kaltinimo pašalinta aplinkybė kaltinamojo padėties nepasunkina, be to, paminėtos aplinkybės pašalinimas neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl teismas sprendžia, kad toks pakeitimas priimant nuosprendį yra galimas.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad kaltinamasis viršijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus ir nesant jokios būtinybės bei teisinio pagrindo panaudojo fizinę jėgą prieš jo žinioje buvusį nuteistąjį E. T., dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai) ir fizinis (nukentėjusysis E. T.) asmenys. Jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu pagal Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtintą 2018 m. rugsėjo 27 d. priežiūros postų žiniaraštį Nr. PN-6735, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 8.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 8.00 val. būdamas atsakingu už Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą gyvenamojoje zonoje, 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje be pateisinamos priežasties tyčia kojos keliu spyrė nuteistajam E. T. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas E. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą. Nurodytais neteisėtais veiksmais M. B. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus nesavanaudiškumo, padorumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus bei nevykdė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas). Kaltinamasis taip pat nevykdė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas). Kaltinamasis taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
Dėl aukščiau išvardintų kaltinamojo M. B. neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – pataisos įstaigos, o tuo pačiu ir valstybės, autoritetas. Kad kaltinamasis padarė didelę neturtinę žalą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams, kaip institucijai, kad padarė didelę žalą institucijos prestižui bei autoritetui, teismui leidžia spręsti ir tas faktas, jog smurtaujama buvo prieš itin jauno amžiaus ką tik pilnametystės sulaukusį nuteistąjį, kuris pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir todėl yra dar pažeidžiamesnis. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui E. T., kadangi dėl jo atžvilgiu pareigūno nepagrįstai panaudotos fizinės prievartos jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir tokiu būdu jo atžvilgiu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo sveikatą nežymiai sutrikdė pareigūnas, kuris kaip tik turėtų užtikrinti nukentėjusiojo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, saugumą, asmens neliečiamumą.
Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jokio pavojaus nekėlusį nuteistąjį E. T. vijosi, smūgį keliu į veidą sudavė nesipriešinusiam nukentėjusiajam. Kad kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą rodo jo bandymas nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. B. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. padarė apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų administracinių nuobaudų, o taip pat į tai, kad kaltinamasis yra neteistas. Kaltinamasis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 116-117). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ar kad būtų registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta spontaniškai, kaltinamajam nesugebėjus susivaldyti, suvaldyti atitinkamoje situacijoje kilusio pykčio.
BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Vadovaudamasis BK 55 straipsniu ir atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina baudos bausmė, t. y. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis. BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti minimalaus dydžio baudą ir nustatyti 18 mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį.
Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis, BK 68² straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, ji skirtina, kadangi nusikalstama veika padaryta kaltinamajam einant valstybės tarnautojo – Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. BK 68² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Kaltinamajam skirtinas minimalus, t. y. 3 (trejų) metų, teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimo terminas.
Nukentėjusysis E. T. civilinio ieškinio nepareiškė.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (2.15)NTP-7-7090 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. T. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 136,50 eurus išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Šias išlaidas prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai.
Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 136,50 eurų advokato užmokestis iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 str.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas su 4 vokais, kuriuose yra kraujo pėdsakų nuoplovos, prie 2018 m. spalio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, (siųstas kaip IT medžiagos priedas) paliktinas saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2 vienetai optinių duomenų laikmenų (CD) prie 2018 m. spalio 3 d. daiktų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolo, esančių į bylą įsiūtame voke, (t. 1, b. l. 63) paliktini saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į bylą pateikta E. T. asmens byla nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 298 straipsniu, 301 - 307 straipsniais, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti M. B. per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kaltinamajam M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams.
Nepriteisti iš kaltinamojo M. B. valstybės naudai 136,50 eurų už advokato atstovavimą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą su 4 (keturiais) vokais, kuriuose yra kraujo pėdsakų nuoplovos, prie 2018 m. spalio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo palikti saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
2 (du) vienetus optinių duomenų laikmenų (CD) prie 2018 m. spalio 3 d. daiktų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolo palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos.
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į bylą pateiktą E. T. asmens byla nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.