- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- N1-1597-783/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- D. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 kurse (statybininko profesijos), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą; 3) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 str. 3 dalį, 286 straipsnį 7 mėn. laisvės atėmimu. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonė – 12 mėn. elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. L. 2018 m. balandžio 9 - balandžio 12 d. laikotarpiu, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atrakinęs rastu rūsio raktu pakabinamą spyną, įsibrovė į A. V. priklausantį rūsį ir pagrobė A. V. priklausančias bendros 20 Eur vertės dvi plastikines talpas su 55,30 Eur vertės 70 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, viso iš nukentėjusiojo A. V. pagrobė 77,30 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis D. L. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog tikslios datos neprisimena, 2018 m. balandžio mėnesį, nusprendė iš A. V. rūsio pagrobti kuro. Vogė, nes pritrūko pinigų. Kadangi anksčiau yra dirbęs pas A. V., žinojo, kur šis laiko raktą nuo rūsio, žinojo, kad kurą laiko rūsyje.. Tą vakarą, prieš eidamas į nuėjo į A. V. sodybą, paskambino R. K., paklausė, ar šiam nereikia kuro. Šis sutiko nusipirkti, tačiau po kiek, nepamena, kažkur po 50 ar 55 ct. Į A. V. sodybą atėjo vienas, radęs raktą atsirakino rūsį, iš jo pagrobė du kanistrus kuro, kuriuos nunešęs netoli sodybos paslėpė. Paslėpęs kurą paskambino draugui V. P., paprašė pagalbos, šis sutiko. Atvažiavus V. P., kanistrus patalpino į automobilio bagažinę, vieną nuvežė R. K. ir jam pardavė 1 kanistrą su kuru, kitą kanistrą pardavė nepažįstam vyriškiui Skapiškyje, prie pašto. Už kiek pardavė kurą R. K. ir nepažįstamam asmeniui, neprisimena, tačiau galėjo būti po 20 Eur už kanistrą. Dėl nusikaltimo gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. V. parodė, jog iš pradžių kuras buvo pavogtas iš traktoriaus, po kelių dienų apvogtas ir rūsys. Kelias dienas prieš tai, kai pastebėjo kuro vagystę iš rūsio, buvo išvykęs, o grįžęs pamatė, kad raktas nuo rūsio ne toje pačioje vietoje, kur jis paprastai padeda. Įėjęs į rūsį pamatė, jog nėra rūsyje buvusių 5 talpų, iš jų buvo trys metalinės po 22 l ir 2 plastikinės po 35 l, matė, jog iš 120 l statinės, kurioje laikė dyzelinį kurą, nusemtas kuras, jo prilieta ir ant grindų. Apie vagystę informavo policiją. Parodė, jog D. L., kaip ir kitus jo šeimos narius, pažįsta, santykiai su jais buvo normalūs, jis jiems padėdavo, D. L. ir jo brolį išmokino vairuoti traktorių, bet nuo D. L. yra nukentėjęs ir anksčiau. Tačiau ir šį kartą atleidžia D. L., gal tai jam bus pamoka.
Liudytojas V. P. parodė, jog 2018 m. balandžio mėnesį paskambinęs draugas D. L. paprašė pavežti. Jis sutiko. Pas D. L. į kaimą važiavo trise, jis, G. B., A. P.. Atvažiavęs sužinojo, jog reikės vežti kanistrus. Jis sutiko. Su D. L. nuvažiavo iki jo nurodytos vietos, prie kažkokių krūmų, iš ten D. L. paėmė porą kanistrų ir juos įdėjo į bagažinę. Iš kur kanistrai su kur, jis D. L. neklausė, bet įtarė, kad kuras vogtas. Už kiek kurą D. L. pardavė, jis nežino. Už pavežimą D. L. jam įpylė kuro.
Liudytojas A. P. ir liudytoja G. B. parodė analogiškai kaip ir liudytojas V. P..
Liudytojas R. K. parodė, jog 2018 m. pavasarį jam paskambinęs telefonu D. L. paklausė, ar jam nereikia kuro. Jis sutiko nusipirkti. Netrukus D. L. atvežė kurą, jis išėjęs į kiemą pats išsikėlė kanistrą, kuriame buvo apie 35 l kuro, sumokėjo D. L. už atvežtą kurą 20 Eur. Daugiau automobilio bagažinėje kuro nebuvo. Iš kur D. L. gavo kuro, nesidomėjo, bet mano, jog jeigu ne jis būtų nupirkęs, kurą D. L. būtų pardavęs kitam.
Iš protokolo – pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t. 1-3 b. l.), fotonuotraukų (6-9 b. l.) matyti, jog į policiją A. V. dėl vagystės kreipėsi 2018-04-12 bei pranešė, jog tą dieną apie 15.50 val. nuėjęs į rūsį pasigedo 171 l žymėto dyzelinio kuro, trijų metalinių bakų po 22 l talpos, 2 plastikinių talpų po 35 l talpos, kurą įvertino po 0,79 Eur už litrą, plastikines talpas – po 10 Eur už vieną; apžiūrint A. V. priklausantį rūsį, mechaninių spynos pažeidimų nefiksuota, rūsyje ant grindų rasta išpilstyto skysčio, pagal kvapą panašaus į dyzelinį kurą, rūsio patalpoje, kairėje pusėje, stovi 70 l plastikinė statinė, kurioje supiltas skystis, turinti dyzelinio kuro kvapą; įvykio vietoje pašalinių pėdsakų nerasta ir niekas nepaimta. Iš dokumentų kopijų (4-5 b. l.) matyti, jog A. V. turi leidimą įsigyti dyzelinį kurą, skirtą naudoti žemės ūkyje, leidimas galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., leidžiamas įsigyti kiekis – 1692,53 l. Iš daiktų pateikimo protokolo (1 t. 31-32 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (1 t. 33-37 b. l.), daiktų parodymo atpažinti protokolo (1 t. 38-41 b. l.) ir pakvitavimo (1 t. 42 b. l.) matyti, jog liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė plastikinę talpą, kurioje jam kaltinamasis D. L. pardavė kurą, ši plastikinė talpa apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, parodyta atpažinti nukentėjusiajam A. V. tarp kitų dviejų plastikinių talpų, A. V. liudytojo R. K. pateiktą talpą atpažino kaip pavogtą iš jo; po atpažinimo talpa grąžinta nukentėjusiajam. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t. 128-136 b. l.) matyti, jog D. L. nurodė A. V. sodybą, iš kurios vogė kurą, rūsį, kuriame buvo kuras, vietą, iš kur paėmė rūsio raktą, vietą, kur nunešęs paslėpė dvi talpas su dyzeliniu kuru.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. L. laikotarpiu 2018 m. balandžio 9 – 12 d. laikotarpiu, tikslus laikas nenustatytas, atsirakinęs rastu raktu A. V. rūsio duris, įsibrovė į patalpą (rūsį) bei iš jos pagrobė 77,30 Eur vertės turtą – 2 bendros 20 Eur vertės plastikines talpas ir bendros 55,30 Eur vertės 70 l dyzelinio kuro, todėl kaltinamojo D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibraunant į patalpą). Teismas šalina iš kaltinimo kaip neįrodytą aplinkybę dėl 30 Eur vertės trijų metalinių kuro talpų, kuriose buvo 52,14 Eur vertės 66 litrai žymėto dyzelinio kuro, nes neginčytinais įrodymais nėra nustatyta, jog būtent D. L. pagrobė šį turtą: kaltinamasis nepripažino pavogęs šį turtą, jis nebuvo rastas, be to, nukentėjusysis rūsyje iki vagystės pastebėjimo garaže nebuvo apie 3 dienas, teismas pripažįsta, jog šį turtą galėjo pagrobti ir kiti asmenys. Tikėtina, jog be D. L. informacijos kitas kuras nebūtų buvęs pavogtas, tačiau prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas. Teismas iš vagystės kaltinimo šalina aplinkybę dėl 35 l kuro išleidimo ant grindų, kadangi, visų pirma, kuro išleidimas ant grindų nėra vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, visų antra, byloje nepateikta jokių įrodymų, kodėl būtent toks kiekis išleistas ant grindų. Pašalinus iš kaltinimo šias aplinkybes, faktinės aplinkybės bei veikos kvalifikacija nesikeičia, D. L. teisės nebuvo suvaržytos, padėtis nepablogėjo.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. L. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė 1 nusikalstamą veiką, priskirtą apysunkėms veikoms. Kaltinamojo veika nukreipta į svetimą nuosavybę, buvo grobiama iš pažįstamo asmens, pasinaudojus raktu, apie kurio padėjimo vietą kaltinamajam buvo žinoma, tačiau pagrobto turto vertė nėra didelė, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam iš esmės nereiškia ir sutinka, kad kaltinamajam bausmės vykdymas dar kartą būtų atidėtas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teistas du kartus, tačiau už nusikalstamą veiką nuosavybei teisiamas pirmą kartą (1 t. 67-89 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 90-96 b. l.), gyvena su motina ir nepilnamete seserimi, motinos charakterizuojamas kaip paslaugus, nuoširdus, jautrus žmogus, šeimos gyvenimo sąlygos yra patenkinamos (1 t. 105-107 b. l.). Naują tyčinę nusikalstamą veikas padarė tuo metu atlikdamas bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, neišnykus teistumams (nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnis)), jam vėlesniu teismo sprendimu (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu) skirta laisvės atėmimo bausmė, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga D. L. už nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nustatyti sankcijos minimumo ribose. Paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 9 dalis), į bausmės laiką įskaitoma visa pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį, kuris buvo subendrintas su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju atlikta bausmė. Kadangi kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl šio turto vagystės pripažino visiškai, kas laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltinamojo kaltės pripažinimas iš esmės padėjo išaiškinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos veikos kaltinamasis gailisi, yra jauno amžiaus (neseniai sulaukęs pilnametystės), mokosi specialybės, teismas, atsižvelgęs ir į tą aplinkybę, jog duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis D. L. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, nėra, pripažįsta, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas kaltinamajam atideda nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą bei suteikia šansą savo elgesiu įrodyti, jog sugeba gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam D. L. paskiria auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., nustato įpareigojimus, susijusius su buvimu namuose, mokymusi, draudimą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas nenustato kaltinamajam D. L. draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kadangi D. L. yra neseniai sulaukęs pilnametystės, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmenys, jaunesni nei 20 metų, ir šiaip negali vartoti alkoholio (ANK 485 straipsnyje numatytas draudimas), kitas psichiką veikiančias medžiagas, be specialaus gydytojo leidimo, vartoti negalima. Bet koks D. L. alkoholio vartojimo faktas jam užtraukia administracinę atsakomybę ir pasekmes, susijusias su bausmės vykdymo atidėjimo proceso panaikinimu. Todėl teismas pripažįsta, jog tokio draudimo nustatymas yra perteklinis. Taip pat teismas atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog D. L. pardavęs pavogtą kurą turėjo gauti ne mažiau 40 Eur (liudytojo R. K. parodymai, paties kaltinamojo D. L. parodymai), išieško iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (40 Eur) (BK 72 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu ir nubausti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 3 mėn. (trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta galutine laisvės atėmimo bausme bei D. L. paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti visą pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Remiantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, D. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vienerių metų laikotarpiui), paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant D. L. šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. L. išieškoti 40 Eur (keturiasdešimt eurų) valstybės naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą D. L., palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.