- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- 1-560-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28758-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „V. ir k.“ pagalbiniu darbininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. kaltinamas tuo, kad 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje, vakare, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu(duomenys neskelbtini)., tyčia ranka suduodamas savo dukrai A. J. vieną smūgį į veido sritį, sukėlė savo šeimos nariui, t. y. dukrai A. J. fizinį skausmą, tai yra, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis V. J., apklaustas kaip įtariamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. R. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 2003 m. Turi tris vaikus: A. J., O. J. ir E. J. ir su jais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du mėnesius, tikslios datos nepamena, galėjo būti gegužės mėnesio pabaiga, vakare buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Atsimena, kad dukra A. J. tą vakarą pavėlavusi grįžo iš sunkiosios atletikos treniruotės. A. J. buvo virtuvėje ir klausė mamos, kodėl nieko nėra valgyti. Tai išgirdo būdamas kitame kambaryje. Susinervinęs nuėjo į virtuvę ir pasakė, kad pati pasidarytų. Kažką A. paprieštaravo ir jis vieną kartą tyčia dešinės rankos delnu sudavė dukrai į veido sritį. Ji susiėmė už veido, ar verkė nematė. Po to išbėgo iš virtuvės. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Supratęs, kad netinkamai elgiasi būdamas neblaivus, nustojo gerti, lankosi pas psichologą ir gali patikinti, kad toks elgesys daugiau niekada nepasikartos (b. l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad santykiai su tėvu V. J. santykiai normalūs, pinigų nelabai duoda. Yra vieną kartą sudavęs ranka per veidą, tai buvo prieš du mėnesius. Tai buvo vakare, kai parėjo iš darbo apie 18 val. (datos nepamena). Tai įvyko namuose, svetainėje, kur miega mama, brolis, sesė ir ji. Po smūgio skaudėjo dešinį skruostą. Tą įvykį matė mama, sesė O. J.. Mama neskambino į policiją. Namuose nebūtų viena, jei tėtis būtų neblaivus (b. l. 20-22).
Liudytoja A. R. parodė, kad su V. J. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau 18 metų. Turi tris bendrus vaikus. Šių metų gegužės mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, buvo ketvirtadienio vakaras, tarp 18.00 val. ir 21.00 val. dukra A. J. grįžo iš sunkiosios atletikos treniruotės pavėlavusi. Tuo metu namuose buvo A. J. tėvas V. J., kiti du mažamečiais vaikai. Grįžusi iš treniruotės, A. J. gaminosi vakarienę. Tuo metu į virtuvę įėjo V. J., kuris buvo neblaivus ir pasakęs, kad jau per vėlu gamintis valgyti, reikia eiti miegoti, delnu vieną kartą trenkė A. J. į veido sritį, pataikė į kažkurį skruostą. Po smūgio jai ta vieta, į kurią buvo suduota, iš karto paraudo, o vėliau ir šiek tiek pamėlo. Po suduoto smūgio dukra A. J. iš karto išbėgo į lauką cypdama. Pati išsigando pamačiusi suduotą smūgį dukrai, nes toks atvejis pirmas. Grįžęs po apklausos V. J. jos ir dukros atsiprašė. Mano, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 59-60).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant medžiagos Nr. M-1-01-43913-19 tikslinimą nustatyta, kad 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje, vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., V. J. tyčia ranka sudavė savo dukrai A. J. vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 12).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. V. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. V. J. laikomas neteistu, teistumai išnykę (b. l. 74-77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), dirba. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus - vieneri metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo V. J. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepaisant to, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau sunkinančios ir lengviannčios aplinkybės neleidžia jam skirti mažesnės nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės. Dėl to kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2020 m. vasario 10 d.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi V. J. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.