Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-23 · Civilinė byla Nr. eB2-474-221/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-23
Bylos Nr.
eB2-474-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01034-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2453-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01034-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Tautra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius bankroto bylą prašo iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo 2 135,55 Eur. Atsakovė neteikė balansų VĮ Registrų centrui. Ji neturi turto, piniginių lėšų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bankroto bylą prašo iškelti taip pat Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad atsakovės skola valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams pagal mokesčių mokėtojo 2016 m. rugsėjo 19 d. balansą sudaro 1 922,58 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Ieškovė, siekdama išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė Mokesčių administravimo įstatyme numatytas priverstinio poveikio priemones, tačiau skola nebuvo išieškota. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl nėra aktualių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialųjį turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Kadangi atsakovė nepajėgi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, jai keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovė nepateikė teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, todėl apie įmonės mokumą spręstina pagal ieškovų pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovai pateikė kaip kreditoriai, kuriems, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir mokesčius įpareigotoms valstybės institucijoms, atsakovė nemoka šių įmokų ir mokesčių (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateiktų pareiškimų iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

2012 m. spalio 9 d. įregistruota atsakovės įmonė Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nėra pateikusi nė vienos finansinės ataskaitos, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykio. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys įrodo, kad atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė įrodymus apie atsakovės 2 135,55 Eur skolą. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad atsakovės skola valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams pagal mokesčių mokėtojo balansą sudaro 1 922,58 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neturi turto, o jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 4 058,13 Eur sumą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Tautra“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorių pareiškimus ir iškelti UAB „Tautra“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė Eglė Kosauskienė, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, CPK 291 straipsniu,

nutaria:

iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Tautra“, įmonės kodas 302885026, esančiai Alytaus m. sav., Alytaus m. sav. teritorijoje.

Įmonės bankroto administratore paskirti Eglę Kosauskienę (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA191).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovams, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė