Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad vasario 2 dieną važiavo su broliu į mokyklą. Apie 9 val. Pasvalio stotyje sutiko M. L. ir D. S.. D. S. yra draugas, o M. L. tuo metu nepažinojo. Dar buvo S.. Visi keturi nuėjo iki R. S., pasivadino jį eiti iki miesto. Neatsimena dėl ko kvietė R. S.. Nuėjo į Pasvalio stotį. R. S. nupirko alaus, visi gėrė ir vaikai gėrė. Alaus pavadinimo neatsimena. Pradžioje R. S. pirko tris pūsles alaus po litrą. Stotyje išgėrė dvi pūsles. D. S. pasiūlė nueiti į turgų, tam kad negerti viešoje vietoje. Visi kartu ir nuėjo į turgų. Sueidavo su D. S., žinojo kiek jam metų. Jo nevertė gerti, o tik pasiūlė, jis pats gėrė. M. L. irgi pats gėrė. R. S. pasiskolinęs iš Juditos pinigų dar atnešė pakuotę alaus - viso 6 pūsles. Susėdę gėrė ir tie vaikai pradėjo „šumyti“, su pagaliais pradėjo žaisti, kaip su kardais mosikavosi. Pats tuo metu su R. S. gėrė, šnekėjo apie seniau padarytą nusikaltimą. Su R. S. kalbėjo apie plėšimą, kurį buvo padarę trise: R. S., E. B. ir jis pats. Pretenzijų vienas kitam neturėjo. Tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas. Vaikai lakstė po aikštę. Paskui vaikai sugrįžo ir ėmė iš R. S. juoktis. Iš pradžių D. S. trenkė R. S. su ranka į petį. R. S. buvo paėmęs pagalį ir vaikė D. S., bet nepavijo. Gerai visko nepamena dėl išgerto alkoholio. Tą dieną buvo išgerta apie 12 pūslių. Jautėsi girtas.

Atsakydamas į klausimus A. B. paaiškino, kad žinojo, jog buvo uždrausta bendrauti su R. S.. Negali pasakyti, kodėl bendravo su R. S.. Teigia, jog jo nėra mušęs anksčiau. Su R. S. bendravo abiejų iniciatyva. Susitikdavo, pasikalbėdavo, alkoholį kartu vartojo. Pripažįsta, kad pats sužalojo D. S.. M. L. niekas nesužalojo. D. S. buvo prirėmęs prie sienos ir trenkė tris keturis smūgius į kūną, į pečius dėl to, kad užgauliojo R. S. žodžiais. Prie M. L. nelindo. Gal ir buvo prispaudęs M. L. prie sienos. M. L. pradėjo verkti, gal iš išgąsčio. Nežino, ko išsigando M. L.. Nepripažįsta R. S. ieškinio, nes šio nusikaltimo nepadarė. Ligonių kasų ieškinio taip pat nepripažįsta.

Triukšmą prie parduotuvės kėlė vaikai, jie daužė skardą su pagaliu. Turgus tuo metu nedirbo.

Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2015-02-02 grįžęs į namus, kur tuo metu gyveno, pamatė keturis žmones: A. B., D. S., kito vaiko nepažinojo ir merginą. Jie turėjo litrą alaus. Sakė, kad nepilnamečių nereikia, nes pyksta mano šeimininkas. Pats kartu su A. B. ir dar tokia moteriškė išgėrė litrą, tada liepė išeiti. A. B. liepė padėti karutį ir ateiti į stotį, liepė nepabėgti. Tą kartą liepė ateiti į stotį, nes reikia pakalbėti dėl iškeltos bylos. Policininkai buvo sakę, kad A. B. negali susitikti. Liepė skambinti jiems, bet tą kartą negalėjo paskambinti. Stotyje išgėrė dvi litrines alaus. Teigia, jog pats neleido nepilnamečiams gerti, o A. B. davė jiems po stiklinę. Jie daugiau negėrė. Po to nuėjo į turgų. Nepamena kiek daug ten išgėrė. Iki jiems ateinant, buvo blaivus. Išgėrė namuose pūslę alaus ir stotyje dvi. Pats už merginos duotus pinigus pirko gal tris keturias pūsles alaus. Turgaus teritorijoje toliau gėrė. Vaikai iš proto išėjo, gal įkaušę buvo, gal energijos daug turėjo, jie lakstė po turgų. Turguje mėtėsi skarda. Pats ramiai sėdėjo ant blokelių. Negali pasakyti nieko apie vaikymą su pagaliu. Nelabai prisimena, kas buvo gal dėl girtumo, gal dėl turėtų dviejų galvos traumų. Nežino, ar turguje vaikai gėrė. Mano, kad atsisėdęs ant blokelių turėjo gauti porą smūgių, bet aš tiksliai nepamena. Galėjo ištikti epilepsijos priepuolis, bet iki tol jau tris metus neturėjo priepuolių. Kiek buvo iškritęs nuo priepuolio, niekada nėra susižalojęs. Gali krisdamas susižaloti, bet su akimi taip nesusižalosi. Nėra ištikę priepuolių būnant kartu su A. B..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 101-104) R. S. parodė, kad begeriant trečią „pūslę“ turguje jį sumušė. Kol jį pradėjo mušti, negirdėjo, kad A. B. lieptų tiems vaikams jį mušti. Tie vaikai lakstė, rėkavo, tačiau nemano, kad dėl pasigėrimo. Mano jie nuo vienos stiklinės nepasigėrė. Jis sudrausmino žodžiu vaikus, kad jie nerėkautų. Taip pat drausmino juos ir A. B. žodžiu. Nematė, kad A. B. juos muštų. Tuo metu jis ir A. B. sėdėjo ant cementinių blokelių, buvusių ant žemės, prie sienos. Jis nuo A. B. sėdėjo panašiai per 1-2 metrus. Jie tuo metu kalbėjosi apie nusikaltimą, kuriame jis dalyvavo, bet nieko nedarė, ir A. B. kažkas nepatiko, ką jis pasakė. Jis tiksliai neatsimena tų žodžių ką jis pasakė, kai pajuto smūgį į kairę veido pusę, tai yra į kairę akį. Jis nežino, ar A. B. jam su kažkuo sudavė į kairę veido pusę, ar spyrė. Jis to nespėjo pamatyti. Jis nespėjo pamatyti, ar jis sudavė sėdėdamas, ar atsistojęs. Tuo metu, vaikai lakstė turguje ir smūgio sudavimo metu prie jo jų nebuvo. Tai iš to sprendžia, kad smūgį jam sudavė A. B.. Pirmuose parodymuose bijojo pasakyti, kad jį sumušė A. B., nes jau davė kitoje byloje parodymus prieš A. B. ir jis dėl to persekiojo, grasino sumušti. Po pirmo smūgio jis prarado sąmonę. Jis nežino, ar jis (A. B.) jį daugiau mušė. Nejuto daugiau sumušimų. Atsipeikėjo tik Kauno klinikose.

Pagarsinus šiuos parodymus R. S. patvirtino, jog jie teisingi.

Nukentėjęs pareiškė, jog jis palaiko savo ieškinį. 5 eurai už vaistus, kuriuos išrašė Kauno klinikose. 5 tūkst. eurų neturtinė žala – dėl išmuštos akies. Tokios sumos neturtinės žalos prašo todėl, kad visą gyvenimą bus invalidas be akies. Patyrė ir psichologinę ir moralinę žalą. Jaučia nepatogumus, kai neteko akies, negali skaityti knygų, ką darydavo anksčiau. Nepatogu bendrauti su žmonėmis.

Atsakinėdamas į klausimus, R. S. paaiškino, kad kai grįžo iš Kauno klinikų, vieną kartą matė A. B.. Jis nebuvo atėjęs, o jį sutiko. Buvo kalba apie šią bylą. Jis sakė, kad vaikai puolė, paskui iškritai nuo priepuolio ir susižalojai pats. Klausė, ar rašė pareiškimą policijai. Jis negrasino, bet panašiai buvo, pajuto tai. Teigia, jog bijojo A. B.. Jis neprognozuojamas žmogus, todėl jo ir bijo. Vengia jo, nenori su juo bendrauti. Iki to įvykio A. B. yra smurtavęs, yra šonkaulius sumušęs prieš kelis metus, bet tą kartą nerašė pareiškimo, nes pats gal truputį kaltas buvo. Tą kartą buvo susiginčiję. Pats nėra jo sumušęs.

Po to įvykio buvo sutikęs L. ir S. Jie klausė, kaip akis, kodėl nerašai policijai pareiškimo. Jie sakė, kad A. B. dar norėjo pribaigti su plyta, norėjo užmušti, tik ta mergina jo draugė sutrukdė. Jie sakė, kad A. B. sužalojo akį.

Nukentėjusysis M. L. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 64 – 66) patvirtino savo parodymus duotus tyrėjai ir papildomai parodė, kad tą dieną į mokyklą nenuėjo savo noru, tačiau apie 13.00 val. į rankinio treniruotę norėjo eiti, bet kaip užrašyta jo apklausoje, A. B. jo neleido, pagrasindamas, kad jeigu jis eis, tai jį sudaužys. Jis išsigando, nors nenorėjo tikėti, kad jis taip pasielgs, bet vis tiek nebeėjo, nes buvo neramu. Tuo metu A. B. jau buvo neblaivus, nes su R. S., kurį vadina R., jis jau buvo išgėręs keturis plastikinius 1 litro talpos butelius „Pasvalio“ alaus, kurį R. nupirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kad A. B. neblaivus matėsi akivaizdžiai, nes jis jau vos paėjo, kalbėjo nesąmones ir jo judesiai buvo lėtesni, akys kažkokios kitokios. Būtent tuo metu A. B. jiems liepė eiti kartu ir jie nuėjo į Pasvalio turgaus teritoriją, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iš tos parduotuvės R. nupirko dar keturis plastikinius vieno litro talpos „Vanago“ alaus. Dėl to, kad A. B. buvo visiškai pasigėręs, jis pasakė R. S.,“ ar nori, kad tave primuščiau“. R. S. taip pat buvo visiškai girtas. Jis atsakė, - „trenk jei nori“. Tai A. B. ir pradėjo jį trankyti iš kojų ir iš rankų. Pirmiausia spyrė kelis smūgius (du, tris) R. S. į galvą, tada rankomis taip pat du ar tris smūgius sudavė į galvą ir dar jam spyrė per pakinklius, kad sukluptų. A. B. dar kartą spyrė jam į galvą ir jau tada R. S. nugriuvo ant šono ir nebepasikėlė. R. S. kažkaip keistai kvėpavo, nieko nekalbėjo ir nesipriešino. Tada A. B. bandė jį kelti, bet R. S. kurį laiką nesikėlė. Kaip jau minėjo, po kokių penkių minučių atsikėlė pats. R. S. atsikėlus, matė, kad jo akis smarkiai sumušta – iš akies bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa. R. S. tik valėsi kraują, bet nieko nekalbėjo. Tada A. B. vėl jį pradėjo mušti kojomis ir rankomis, bet į galvą jau nebesmūgiavo. Pamušęs R. S. jis pradėjo juoktis ir kaltinti juos, kad čia jie sumušė R. S.. Taip pasakęs pradėjo mušti jį. A. B. griebė jį už plaukų ir už kaklo, ir pradėjo jo galvą trankyti į parduotuvės sieną. Jo galvą sudavė į sieną tris kartus. Smūgiai buvo stiprūs, jam skaudėjo, bet sąmonės nebuvo praradęs. Tada jis dar į jį tris kartu metė iš ten buvusių lentų. Jis užsidengė rankomis galvą, todėl lentos kliuvo į rankas. Smūgių iš kojų ir rankų jam nesudavė. Tada liepė bučiuoti R. lūpas, rankas ir batus. Lūpų nebučiavo, bet batus ir rankas R. pabučiavo. Pabučiavus, A. B. liepė R.atsiprašyti. Jis pasakė, kad atsiprašo, bet R. nieko nesakė, tiesiog sėdėjo, tylėjo ir valėsi kraują. Vėliau jam buvo nustatyti sužalojimai smakre – nuo smūgio galva į sieną, kakle - nuo smaugimo, rankose – nuo pagalių, kuriuos metė į mane, kojose – A. B. stūmė jį ir jis griuvo, taip susižalodamas. Tuo metu, kai atsiprašė R. S., A. B. sudaužė ir D. S.. Kartu su jais buvo A. B. draugė, kuri stovėjo ir viską matė, bet nieko nesakė ir nesikišo. Prieš visas muštynes jie su D. S. žaidė pagaliais, bet tik juokais. Jis asmeniškai R. S. nespyrė, nors jam A. B. ir liepė taip daryti. D. S. R. S. taip pat nemušė. Taip pat jie iš R. S. nesijuokė, R. S. pats negriuvo ir į jokias plytas ar skardą nesitrenkė. Jis griuvo tik A. B. sumuštas. Iš tos visos situacijos jį išgelbėjo parduotuvės pardavėja, kuri įsivedė į parduotuvę ir jis galėjo pabėgti namo. Namo grįžo apie 16.00 val. Tai reiškia, kad ne savo noru, kartu su A. B., prabuvo apie tris valandas. Pabėgti gal ir galėjo, bet būtų rizikavęs, todėl bijojo. Tuo metu, kai A. B. buvo pasišalinęs nusišlapinti, jie su D. norėjo bėgti, bet ta mergina pasakė, kad geriau nebėgti, nes bus dar blogiau, todėl jie ir nebėgo. Bijojo pabėgti, nes A. B. buvo agresyvus. Jau einant į turgų jie bijojo, kad jeigu bėgs, jis gali juos pagauti ir sumušti. A. B. išgirdęs, kad jie kalba apie pabėgimą, suėmė D. už kaklo ir liepė net nemėginti, sakydamas, kad bus blogai. Į turgų pasiūlė eiti A. B.. Alų visą laiką pirko R. S., pinigus davė ta mergina. Pinigų ji turėjo telefonui išsipirkti, tačiau A. B. jos išprašė, kad ji jų duotų alui. Turguje A. B. jiems taip pat siūlė gerti. Jis ir D. S. išgėrė po vieną stiklinę alaus. R. S. pažinojo taip pat iš matymo. A. B. ir R. S. buvo pažįstami labiau, nes ir anksčiau A. B. buvo sumušęs R. S.. Po R. sumušimo, kai jo A. B. dar nebuvo pradėjęs mušti, R., kuomet jis gulėjo ant žemės, jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Mano, kad dėl to, kad jis buvo sumuštas. Toje įvykio vietoje buvo plytų ir lentų. Lentos buvo sukaltos, tačiau A. B. vieną nulaužė. Su ja jie ten ir maskatavosi. Rankinę turėjo minėta mergina. Ją rado policijos pareigūnai, kai jis parodė įvykio vietą. Jis nežino, ar ta mergina bijojo A. B.. Aiškiai matė R. S. sužalotą akį, nes ji buvo sutinusi, užkritęs vokas ant akies, jam atrodė, kad ji net iškritusi. Nežino, kodėl ta mergina sako, kad jis R. sudavė smūgį. Jo ūgis apie 150 cm. A. B. už jį gerokai aukštesnis ir stambesnis. Jis pats sveria gal tik 40 kg.

Nukentėjusysis D. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 87 – 89) patvirtino savo parodymus duotus 2015-02-02 apklausos metu ir papildomai parodė, kad tą dieną į mokyklą nenuėjo savo noru, tačiau apie 13. 00 val. į rankinio treniruotę norėjo eiti, bet kaip užrašyta jo apklausoje, A. B. jam neleido, pagrasindamas, kad jeigu jis eis, jam bus blogai. Jis išsigando, nes žinojo, kad A. B. yra padaręs daug blogo kitiems žmonėms - buvo sumušęs tokį Sigį pagaliu ir kojomis, kad kažką buvo normaliai sudaužęs kažkokioje aludėje. Tuo metu, kai ėjo į turgų, A. B. jau buvo neblaivus, nes su R. S., kurį vadina R., jau buvo išgėrę du ar tris 1 litro talpos butelius „Generolų“ alaus, kurį R.nupirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų alui davė J. S.. Kad A. B. neblaivus matėsi akivaizdžiai, nes jis kalbėjo nesąmones. Tada jie nuėjo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo turgaus kieme. Jam atrodo, kad iš tos parduotuvės A. B. nupirko dar keturis ar šešis plastikinius vieno litro talpos „Vanago" alaus. A. B. ir R. S. begeriant, A. B. nepatiko, kad R. S. neišgėrė antros iš eilės stiklinės alaus, todėl A. B., be jokios kitos priežasties, spyrė stovinčiam R. S. į galvą. Po smūgio R. S. nugriuvo, bet iš karto atsisėdo. Tada A. B. pasakė, kad viskas gerai, žinai už ką gavai ir jie dar gėrė. Begeriant, A. B. be jokios priežasties, vėl pradėjo mušti R. S.. Daugiausia jis spardė R. S. kojomis. Spardė į galvą, šonus, turbūt ir į kojas. R. S. tuo metu sėdėjo. Jam, atrodo, kad rankomis R. S. nedaužė. R. S. nugriuvus, jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. A. B. jį paguldė ant šono ir tada pamatė, kad viena R. S. akis ištinusi kaip bulvė. Be to, matė, kad R. S. eina iš burnos putos. Praėjus priepuoliui, A. B. pastatė R. S. ant kojų, atrėmė į sieną ir pasakė, kad pastovėtų, nes bus geriau. Matė, kad jo akis, veidas, lūpos kruvinos. Bėgo kraujas ir iš nosies. Vaizdas buvo nelabai koks. Jam buvo nemalonu visą tai matyti. R. S. stovint prie sienos jie išgėrė dar po vieną stiklinę. Išgėrus A. B. nuo žemės pasiėmė didelį akmenį ir metė jį į R., bet J. S. suspėjo pastumti A. B. rankas, todėl akmuo nukrito šalia R. kojų. Dar prieš tą akmens metimą A. B. liepė jam ir M. L. spardyti R., bet jie atsisakė. Kadangi atsisakė, A. B. spyrė jiems per kojas. Po akmens metimo R. ir A. B. dar gėrė alų. R. gėrė ir kalbėjo, kad A. B. muša jį už nieką, sakė, kad šitaip niekas nedaro. Jis dar gėrė, nors buvo sumuštas. Išgėrus kelias stiklines alaus A. B. puolė juos, nes išgirdo, kaip jie kalbėjo apie dar vieną bandymą pabėgti. Tada jis pradėjo daužyti M. L., paskui priėjęs prie jo pasakė, ar jis nori, kad jis parodytų, kaip nusukti sprandą. Sakė, kad ne, bet jis vis tiek pradėjo rodyti. Paėmęs jam už galvos abejomis rankomis, norėjo staigiai pasukti jo galvą, bet jis išsisuko, pasilenkė. Tada A. B. paėmė vėl jį už kaklo, trenkė į sieną ir iš kumščio davė į dantis. Vienas dantis iki šiol juda. Tuo metu į kiemą išėjo parduotuvės vedėja ir į parduotuvę įsivedė M. L.. A. B. jį (D. S.) buvo sugriebęs už kaklo ir nepaleido, todėl jis pabėgti negalėjo. A. B. jį išvedęs už vartų grįžo atgal, nes norėjo pasiimti ir R.. Tuo tarpu prie jo (D. S.) priėjo J. S. ir pasakė bėgti kol dar yra laiko. Ir jis pabėgo. Dar prisimena, kad atėjus pardavėjai A. B. pasakė, kad žmogus jam paskambino ir pasakė, kad jį muša, todėl jis ir atėjo. Dar pamena, kad M. L. A. B. liepė bučiuoti kojas, lūpas ir rankas. Nežinau už ką taip liepė daryti. Ma. bučiavo kojas ir rankas. Ar bučiavo lupas nematė. Jis pabėgo į parduotuvę. Parduotuvėje matė, kad jo lūpa prakirsta, todėl nuvedė nusiprausti. Iš turgaus teritorijos nepabėgo, nes nebuvo šansų. Jeigu būtų bėgęs, A. B. būtų pagavęs, be to, pabėgti iš tos vietos buvo tik vienas kelias. Einant į turgų nebėgo, nes būtų pagavęs, todėl bijojo, kad nebūtų blogiau. Būnant prie stoties jis sakė M. L., kad gal bėgame, bet išgirdo A. B. ir pagrasino, kad pagaus kitą dieną ir bus dar blogiau. Jis galvoja, kad juos mušė už tai, kad jie nenorėjo mušti R. S. ir norėjo pabėgti. R. S. nei jis, nei M. L. nesudavė nei vieno smūgio. A. B. jam siūlė gerti alų. Išgėrė vieną stiklinę alaus. Matė, kad A. B. į M. L. mėtė lentą. Jie su M. L. lentų nelietė. Su A. B. susipažino per E. P.. A. B. norėjo su juo bendrauti ir jie kurį laiką su A. B. bendravo. Mano, kad iki įvykio jie bendravo apie mėnesį, tačiau gerais pažįstamais nebuvo. Iš parduotuvės nubėgo pas M. L. į kiemą. Nematė, kaip buvo sulaikytas A. B. ir nežino, kaip buvo surastas R. S.. Įvykio vietoje buvo. Joje buvo rasta J. S. rankinė. Ji ją paliko, nes turbūt išsigando atvykstančios policijos.

Liudytoja ir įstatyminė atstovė R. S. paaiškino, kad D. S. yra sūnus. Sūnui 13 metų. Sūnus ėjo į mokyklą, susitiko kaltinamąjį, jie susitarė nueiti iki Pasvalio turgaus. Prisipirko alaus. Dar buvo R. J. sūnus. Kaltinamasis pradėjo sūnų mušti, reketuoti, liepė kojas bučiuoti. Tai buvo vasario 2 diena. Apie įvykį informavo sūnaus draugo mama. Ji paskambino ir kvietė eiti gelbėti vaikų. Sūnų sutiko prie R. J. namų. Iškvietė policiją. Sūnus pasakojo, kad neišleido jų, jis buvo pasodintas ant suolo, kaltinamasis liepė daryti tai, ką nori kaltinamasis. Nežino, ar sūnus buvo pažįstamas su A. B.. Pati A. B. nėra mačiusi. Sūnus sakydavo, kad yra toks reketuotojas, kuris prašydavo pinigų. A. B. nebuvo sūnaus draugas. Sūnui buvo lūpa sumušta, dantis judėjo, kuris atsistatė, ant kaklo buvo žymės.

Atsakydama į klausimus, R. S. nurodė, kad sūnus nemušė R. S.. Sūnus sakė, kad vienintelis kaltinamasis mušė R. S.. Patį sūnų daužė su lenta, kuri ten buvo padėta. Sūnui sužalojimus nustatė Panevėžyje. Sakė sūnus, kad buvo žeminamas, bet daugiau žemino R. J. sūnų. Sūnus sakė, kad A. B. grasino jam nusukti sprandą, jo kaklas buvo mėlynas. A. B. neišleido išeiti iš turgaus abiejų vaikų, sakė, jei pabėgs, bus užmušti.

Liudytoja ir įstatyminė atstovė R. J. paaiškino, kad kaltinamojo nepažinojo. Sūnus M. L. irgi jo nepažinojo. Įvykio dieną sūnus išėjo į mokyklą, ėjo ne tuo keliu, kaip įprastai. Beeidamas pro stotį, susitiko su D. S.. Dažnai ryte D. S. prisistatydavo prie namų. Jie yra draugai, mokėsi vienoje mokykloje ir klasėje, kol D. S. neišėjo mokytis į Valakėlius. O 4 val. sūnus parbėgo namo klykdamas, buvo šoke, strese, rėkė: ,,mama, aš mačiau kaip žmogų užmušė, ir aš galvojau, kad nebegrįšiu pats‘‘. Klausiau sūnaus, kas ką užmušė, bet jis nieko nepaaiškino, nes jis visas purtėsi, buvo šoke. Jo striukė buvo kruvina, galva prakirsta, ant kaklo žymės. Tuojau pat iškvietė policiją. Sūnui galva buvo prakirsta, ant kaklo žymės buvo, rankoje, kojoje mėlynės. Kol jis atsigavo, praėjo pusvalandis, norėjo net greitąją kviesti. Sūnui 14 metų. Sūnus nėra matęs tokio smurto. Patys gyvena netoli stoties, nuo stoties iki turgaus gal 30 metrų, nuo namų iki įvykio vietos gal 100 metrų. Sūnus pasakojo, kad jie nuėjo į stotį, jis ėjo savo noru, nes su D. S. draugai. Nusipirko alaus. Sūnus neturėjo pinigų, ir ne jis pirko alų. Lyg A. B. panelė turėjo pasiimti telefoną iš lombardo, bet nepasiėmė. Jie ėjo į naktinę parduotuvę, kuri yra šalia stoties. Ta mergaitė nupirko čeburekų, visus pavaišino. Tada jie sugalvojo eiti pas R. S.. Nežinau, kur jis gyvena, jį tik iš matymo žino, jis vaikšto po konteinerius. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje. Pasiėmę R. S., jie nuėjo dar nusipirkti alaus. A. B. gerai buvo įkaušęs. Autobusų stotyje nebegalėjo sėdėti, nes per pietus žmonės rinkosi, tada susimąstė eiti į turgų, ten yra paviljonas. Tą dieną turgus nedirbo. Vaikas pradėjo sakyti, kad treniruotė nuo antros valandos. Turguje A. B. pradėjo „raganėti“. Jis pradėjo kabinėtis prie R. S., vaikai girdėjo, kaip jis priminė senas nuoskaudas, nes kaltinamasis anksčiau yra primušęs R. S., ir kaltinamasis pradėjo sakyti, kodėl R. S. skundėsi. Ir taip kaltinamasis pradėjo prie R. S. kabinėtis, kirto iš kojos R. S., R. S. nugriuvo, kraujai pasipylė, akis lyg iškrito. R. S. pagulėjo, bandė stotis, kaltinamasis vėl jam spyrė. Po to kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie vaikų, liepė mušti R. S.. Vaikai sakė, kad nemušė. Nežino, kodėl A. B. ėmė mušti M. L., paėmė už kaklo, daužė galvą į sieną, metė į jį iš lentos, per kojas dėjo. Taip pasakojo sūnus. Suprato, kad vaikas buvo šoke, sakė, kad galvojo, kad nebegrįš iš ten. Sūnus sakė, kad jie bandė pabėgti. Bet kaltinamasis pasigavo D. S. už sprando, sakė: ,,pabadykit pabėgti, bus blogai‘‘. Sūnus bijojo, todėl nepabėgo. Kai pradėjo „stalažus“ mėtyti, skardas, triukšmą išgirdo parduotuvės vedėja, ir ji išėjo, pamatė, kad R. S. guli ant žemės, klausė, ar reikia kviesti policiją, greitąją. Kaltinamasis pasakė, kad nereikia kviesti policijos, kad čia padarė ne jis, o D. S. ir jos sūnus. Sūnus sakė, kad kai atėjo pardavėja, jis stovėjo susigūžęs, rankas susidėjęs ir akimis maldavo, kad jį išgelbėtų. Tai pardavėja sūnų įsitempė į parduotuvę, nors dar kaltinamasis bandė pardavėją griebti. Po to įvykio patyrė didelį šoką, ir dabar gyvena su baime po to įvykio. Dukra pamatydavo A. B. Pasvalyje, tai parbėgdavo namo rėkdama, kad matė jį. Ir dabar grasina, kad susidoros. Kaltinamojo brolis prieš sūnų ranką pakėlė. Pati pamatė tai pro langą ir išlėkė. Dėl to įvykio nesikreipė į policiją. Yra kalbų iš draugų, kad gali langai dužti. Vaiką dar ir žemino kaltinamasis. Sudaužęs R. S., liepė R. S. rankas, kojas, lūpas bučiuoti. Sūnus sakė, kad bučiavo rankas, kojas, tik lūpų nebučiavo.

Liudytoja J. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 114 – 116) parodė, kad 2015-02-02 apie 8. 30 val. atvyko į Pasvalį, nes iš lombardo norėjo atsiimti įkeistus telefonus. Turėjo apie 50 eurų. Jau būnant Pasvalyje iš A. B. gavo SMS žinutę. A. B. kvietė ateiti į Pasvalio autobusų stotį. Nuėjusi pamatė, kad A. B. ne vienas. Kartu su juo buvo jo brolis D., vaikinukas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo nepamena, dar kitas vaikinukas, kuris buvo mažesnis už „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir to mažesniojo vardo nepamena, nes juos pažinojo tik iš matymo. D.išvažiavus į mokyklą, jie visi kartu nuėjo į lombardą, kur ji pasiėmė savo telefonus. Tada ėjo atgal į stotį. Einant dar kažkur užsuko, nes A. B. ieškojo R.. Kiek tiksliai pamena, bet gali ir klysti, R. kažkuriuo momentu prisijungė. Būnant stotyje A. B. davė R. pinigų, kad šis nupirktų alaus. Kiek tiksliai pamena, bet gali ir klysti, A. B. ir R. išgėrė 3 litrus alaus. Kokios rūšies alų gėrė aš nepamena. Gali būti, kad stotyje prabuvo iki apytiksliai 11 val. Jie dar nusipirko tris litrus alaus ir jie ėjo į turgaus pusę, nes vaikinai ieškojo vietos, kur galėtų alų išgerti. Jie nuėjo prie parduotuvės, kuri yra šalia turgaus, pateko į uždarą kiemelį. Tame kiemelyje R. ir A. B. toliau gėrė alų. Pinigų alui turėjo A. B., bet ir ji jam paskolino 4 eurus. Begeriant A. B. ir R. pradėjo kažką aiškintis apie muštynes. A. B. pasiūlė R.eiti pasimušti. Tuo metu jie abu jau buvo girti. R. šaukė kažką panašaus „einam, mušk jei nori“ ar pan., žodžiu, vienu metu A. B. spyrė sėdinčiam R. į petį. Nuo smūgio R. griuvo ant dešinio šono. Griuvo smarkiai. Atrodo, kad griūdamas trenkėsi į ant žemės sudėtas plytas, tačiau negarantuoja, nes nepamena. Spyrė Auris ir antrą kartą dėl to, kad R.neišgėrė stiklinės alaus. R. vėl griuvo. Po to jie vėl gėrė ir vėl A. B. jam spyrė. Pamena, kad R. vienu metu griuvo ir pats. Kuriuo metu R. susižalojo, ar griūdamas, ar nuo A. B. smūgių, negali pasakyti. Galėjo būti ir taip ir taip. Spyrių į R. galvą nematė, nes buvo nusisukusi. Mat , kad R. buvo sužalota akis, veidas, bėgo kraujas. Vienas iš tų berniukų, kuris aukštesnis, buvo paėmęs pagalį ir grūmojo juo R., todėl A. B. tai nepatiko. Matė, kaip A. B. paėmė už kaklo tam berniukui, be to, matė, kaip A. B. spyrė mažesniajam į koją. Tada mažesnysis pradėjo verkti, išsigando. Spyrė už tai, kad mažesnysis tyčiojosi iš R.. Kaip tyčiojosi, negali paaiškinti. Gal norėjo spirti, gal nebūtų mušęs, nežino, negali paaiškinti. Nepamena, ar A. B. metė tam mažesniajam iš pagalio, bet pamena, kad jį stūmė į sieną ir jis atsitrenkė. Pamena, kad tie berniukai norėjo pabėgti, bet A. B. jiems liepė niekur neiti. Ar jiems grasino ji negirdėjo. Vienu metu pardavėja išėjo į kiemą ir išsivedė mažesnįjį. Pardavėja pasakė, kad iškvies policiją, todėl A. B. pasakė eiti. Jai atrodo, kad jie visi kartu išėjo iš to kiemo, tačiau vienu metu A. B. sugrįžo dar pakalbėti su pardavėjomis. Pasinaudojęs proga ir kitas vaikinukas pabėgo. A. B. jos dar klausė, kur jis pabėgo, ieškojo dar jo, bet nerado. Ji nepamena, kad vienam iš vaikinukų A. B. būtų liepęs bučiuoti R.. Pamena, kad A. B. jiems liepė dėti iš kojos R., tik jai pasirodė, kad tai sakė nerimtai. Mano, kad dėl visko kaltas A. B., nes prisigėręs darė nesąmones. Matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ spyrė R., bet spyrė nestipriai. Pataikė į petį, bet R. nenugriuvo, nes smūgis buvo nestiprus. Policijai sakė, kad spyrė mažesnis, nes galėjo ir turbūt susipainiojo. Policijoje sakė, kad A. B. spyrė R. į galvą, pataikė į veidą, nes buvo apklausiama iš karto po įvykio ir geriau prisiminė aplinkybes. Dabar jas pamena daug prasčiau. Tvirtina tai ką sakė apklausiama policijoje. Nepamena, ar berniukai mosikuodamasi pagaliu kam nors pataikė. Mano jie niekam nesudavė. Nepamena, ar atėjus pardavėjai A. B. laikė „(duomenys neskelbtini)“ už kaklo. Pardavėja paėmė tik verkiantį berniuką. Kodėl „(duomenys neskelbtini)“ nėjo kartu su pardavėja nepamena. Ji pati alaus negėrė. Telefonus, jos prašymu, buvo įkeitęs A. B., todėl ji su tais vaikinais visą tą laiką ir vaikščiojo. Tiksliai nepamena, ar tą dieną telefonus atsiėmė. Mušant R. mėgino A. B. tramdyti, bet jis jos neklausė. Rankinę įvykio vietoje paliko, nes jai jos nebereikėjo, o ne dėl to, kad norėjo pabėgti. Daiktų rankinėje nebuvo. Matė, kaip A. B. sulaikė policija. Kai policija privažiavo prie R., atėjo ir A. B., bet tuo metu jo nesulaikė. Sulaikė vėliau stotyje. Girdėjo, kaip tuos berniukus A. B. kvietė eiti į stotį. Girdėjo, kaip vaikinukai kalbėjo apie rankinio treniruotę. Mano, kad jie patys atsisakė į ją eiti. Negirdėjo, kad A. B. jiems sakytų nebandyti kur nors eiti, nes vėliau pasigaus ir bus dar blogiau. Kas bendro tarp tų vaikinukų ir A. B. ji gerai nežino.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, tačiau yra jį mačiusi. Datos neatsimena, apie antrą valandą dienos išgirdo triukšmą už sienos ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten darosi. Parduotuvėje turi kabinetą, kurio siena ribojasi su turgumi, o vaikinai buvo turgaus teritorijoje. Turgus nedirbo. Išgirdo bildesį į sieną, kuris truko ilgokai. Šauksmų nesigirdėjo. Nuėjusi į turgaus teritoriją pamatė vieną vaikinuką, palipusį ant laiptelių ir verkiantį. Kaltinamasis tuo metu spardė lentas. Ir buvo dar vienas aukštesnis berniukas. Tą mažąjį pasiėmė ir įsivedė į parduotuvę. Jis verkė, mažai kalbėjo, pasakė tik, kad gelbėti jo draugą. Tada nuėjo paimti to kito berniuko, bet kaltinamasis neleido paimti to berniuko. Kaltinamasis berniukui sakė: ,,nebandai eiti‘‘ ir laikė apkabinęs tą vaiką, vaikas buvo išsigandęs. Matėsi, kad kaltinamasis išgėręs, mėtėsi alaus buteliai, nebaigti gerti. Pradžioje nematė, bet paskui sugrįžusi antrą kartą pamatė, kad dar vienas vyras gulėjo. Kaltinamasis pats parodė, pasakė, kad jaunimas jį sumušė. Priėjo prie jo, veidas buvo kraujuotas, bet jis atsikėlė. Kaltinamasis pakėlė tą vyrą, jis svirduliavo, bet išėjo savomis kojomis. Dar buvo mergina, klausė, ką ji veikia, ji atsakė, kad kaltinamasis jos draugas. Jie visi išėjo pro turgaus vartus. Kiek suprato, kad tas antras vaikinukas pabėgo, aplinkiniu keliu atbėgo į parduotuvę, pasiėmė tą mažąjį. Marti iškvietė policiją. Vaikai kalbėjo su pardavėjomis, pati su jais nekalbėjo. Nesureikšmino to įvykio, įvertino kaip paprastą patriukšmavimą, nes tą sumuštą vyrą dažnai matydavo išgėrusį.

Atsakydama į klausimus, liudytoja paaiškino, kad girdėjo trankymą į sieną, kaip kalimą. Girdėjosi trankymas ir į sieną, bet ir atskirai. Buvo sutrukdytas darbas. Jei būtų netrukdę dirbti, nebūtų išėjusi. Išėjo dėl sukelto didelio triukšmo. Pačios parduotuvės darbas nebuvo sutrikdytas. Pradžioje išsigando pamačiusi verkiantį vaiką, gulintį žmogų, nes pamanė pradžioje gal jis negyvas. Jis gulėjo tamsiame kampe, gilioje nišoje, bet kai atsikėlė, pamatė, kad jo veido viena pusė buvo kraujuota. Nematė akies išmuštos. Jis buvo kraujuotas, nematė jo akių, bet nemalonus vaizdas. Kažkuriam berniukui buvo sužalojimai, bet konkrečiai neatsimena. Kaltinamasis sakė, kad vaikai sumušė gulintį vyrą. Vaikai sakė, kad jiems liepė mušti. Kas mušė, pati nematė. Kaltinamojo krumpliai buvo kruvini. Dar jam pasakė, kam sakai, kad vaikai mušė, jei tavo ranka sužalota. Jis sakė, kad susimušė į sieną. Nematė, kas alkoholį vartojo. Vienas iš vaikų sakė, kad jiems liepė išgerti po stiklinę. Nežino, kodėl kaltinamasis neleido išsivesti antrojo vaiko. Sakė jam, kad iškvies policiją, jei neduoda vaikų. Tada marti iškvietė policiją. Vien tai, kad mažylis stovėjo ant pakylos ir verkė, o kaltinamasis ant jo šaukė, tai supratau, kad reikia vaiką išsivesti.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad tuo metu dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ buhaltere. Girdėjo bildesį į sieną, kuri ribojosi su turgumi. Pradžioje manė, kad taiso gal inventorių. Buvo viename kabinete su J. B.. Su vaiku buvo išvažiavusi apsipirkti. Kai grįžo, ėjo link parduotuvės ir atbėgo apsiverkęs berniukas, prašė padėti išlaisvinti jo draugą. Išėjo į turgaus aikštę ir pamatė J. B., prieš ją stovėjo vaikinas, tai yra kaltinamasis, kuris buvo apkabinęs per kaklą vaikinuką, šalia stovėjo mergina. Tik po kiek laiko atkreipė dėmesį, kad prie sienos prisišliejęs dar vienas vyras. Julija ragino paleisti vaikinuką, bet kaltinamasis pasakė, kad nepaleis, kad viskas tvarkoje, jie eis pasivaikščioti. Vaikinukas buvo išsigandęs, sukaustytas. Pasirodė, kad jo veidas „pabuzotas“. Tuo metu buvo be akinių, o regėjimas silpnokas, matėsi, kad jis nepilnametis. Pati paragino kaltinamąjį paleisti vaikinuką, jis pasakė, kad nepaleis ir jie pradėjo traukti link išėjimo iš turgaus. Tuomet pasakė, kad iškvies policiją. kaltinamasis sakė kviesti. Paskambino policijai, operatorei apibūdino situaciją. Kol kalbėjo, kaltinamasis vedė tą vaikinuką link išėjimo. Merginai pasakė, kad paragintų savo vaikiną paleisti vaiką. Ji pasakė, kad čia ne jos vaikinas. Tas asocialus asmuo ėjo paskui juos savarankiškai. Jis ėjo šonu todėl neatkreipė dėmesio į jo veidą. Lyg viena veido pusė matėsi tamsesnė už kitą, bet nekreipė dėmesio, nes pas tokius žmones dažnai būna mėlynių. Kada išėjo į gatvę, vienu momentu pastebėjo, kad vaikinas pabėgo, tačiau nematė, ar jį paleido, ar pats ištrūko. Paskui tas vaikinukas atbėgo į parduotuvę, dėkojo, kad jam padėjo. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pardavėjos klausė, ar jis gėrė, jis sakė, kad kaltinamasis liepė gerti. Atrodo, kad antrasis vaikinukas sakė, kad juos daužė.

Atsakydama į klausimus liudytoja patikslino, kad į pastabas kaltinamasis reagavo pašaipiai, kažkiek įžeidinėjo, kai su juo kalbėjo, bet pati nekreipė į tai daug dėmesio, nes matėsi, kad jis pavartojęs alkoholio. Jis rimtai nereagavo į situaciją. Įvykio metu pati gal kažkiek išsigando, bet po to kažkokių emocinių išgyvenimų nepatyrė

Liudytojas S. L. paaiškino, kad pažįsta R. S.. Kai jis pradėjo pas jį (S. L.) bute gyventi, bet jau buvo sužalotas. Tai buvo prieš 4-5 mėnesius. R. S. nekalba, kas jį sužalojo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 131) S. L. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, pas jį į namus atėjo R. S. su sužalota akimi. R. S. jam pasakė, kad „bachūras“ vardu A. B. išmušė jam akį. Pasiteiravus kaip tai atsitiko R. S. pasakė, kad tiksliai nepamena, ar spyrė iš kojos į akį, ar sudavė su kokiu tai daiktu. R. S. jam yra sakęs, kad labai bijo to A. B., todėl ir nenori daugiau nieko pasakoti.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas pareiškė, kad jie nelabai teisingai užrašyti. Teigia, jog R. S. absoliučiai nesakė, kas jį sužalojo. Kad jis bijo kažkokio žmogaus, tai sakė, bet kokio tai nežino. Jis nesakė, kas jam akį sužalojo, jis bijojo sakyti, gal jis prigąsdintas. Klausė, kas jį sužalojo, bet jis nekalbėjo, jis tik pasakė „pacanai“.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad pažįsta R. S., jis pas liudytoją namuose gyveno visą žiemą, išeidavo ryte, pareidavo vakare. Žiemos pabaigoje buvo atėję jo draugai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Buvo ir mergiotė su jais. Jie atėjo, kai R. S. dar nebuvo. Kai atėjo R. S. jie pasikalbėjo išėję lauke ir visi išėjo į miestą. Nežino ką jie ten darė. Kelias dienas R. S. nebuvo. Manė, kad kažkur išvažiavo. Po kelių dienų parėjo su užklijuota akimi. Sakė, kad išdaužė akį. Ilgai vaikščiojo užsiklijavęs tą akį. Sakė su kompanija gėrė kažkur, begeriant susipyko. Neaiškino dėl ko. Sakė vyresnis vyriškis iš tos kompanijos sudaužė akį. Tą kompaniją sudarė jauni“ bachūriukai“, iš pažiūros du nepilnamečiai, vienas atrodė pilnametis, tai kaltinamasis. Apie muštynes R. S. neaiškino smulkiai, sakė susipyko ir susimušė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta prekybos vieta dengta stogu bei dalinai dengta skardos plokšte. Ant dviejų pakopų cementinių laiptų mėtosi plastikiniai alaus tušti buteliai, šalia laiptų numesta 5 lentų sukalta medinė konstrukcija. Prilaistyta skysčio turinčio alaus kvapą, šiauriniame kampe rasta juodos spalvos rankinė. Ant cementinio pakilimo rastas raudonos spalvos taškas primenantis kraują (T 1, b.l. 26-33).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 217/15(05) matyti, kad R. S. padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, muštinė kiauryminė kairės akies obuolio junginės ir skleros žaizda su rainelės iškritimu ir kraujo susikaupimu priekinėje akies kameroje. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai vieno – dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-02-02. Sužalojimai R. S. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad sužalojimai R. S. galėjo atsirasti mušant jį kumščiais, spardant. R. S. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl regėjimo netekimo kaire akimi jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (T 1, b.l. 94-95).

Iš specialisto išvados Nr. 175/15(05) matyti, kad D. S. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kraujosruva odoje kakle paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais). Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta vienu trauminiu poveikiu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje – vienu trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje – dviem trauminiais poveikiais, kraujosruva odos kakle – vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. D. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b.l. 84).

Iš specialisto išvados Nr. 176/15(05) matyti, kad M. L. padaryta poodinės kraujosruvos kairio apatinio žandikaulio srityje, kairėje alkūnėje, kraujosruva odos kakle, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais). Poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio srityje padaryta vienu trauminiu poveikiu, poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje – vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva odoje kakle – vienu trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje – vienu trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje – vienu trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje – vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. M. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b.l. 58).