- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-4439-377/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01571-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., R. B., I. K.-S
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims V. B., R. B., I. K.-S dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. S. B prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjas S. B., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) S. B. ir P. B. šeimoje. Be jo, šeimoje gimė ir užaugo seserys V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini) . Tėvams išsituokus, vaikai liko gyventi su mama. S. R. ir I baigė mokyklą, išvyko gyventi į Klaipėdą, kur liko ir gyventi, sesuo V taip pat išėjo iš mamos gyventi atskirai, įsigijo savo atskirą būstą. Jis su mama S. B. liko gyventi dviese, nuomojosi butą, o 2014-03-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1558 pagrindu mamos S. B. vardu įsigijo vieno kambario butą, esantį(duomenys neskelbtini) , už kurį tuomet sumokėjome 5000 litų. Butui lėšas skyrė jis iš savo gaunamos neįgaliojo pensijos ir atsitiktinio uždarbio, o iš mamos senatvės pensijos pragyveno. Jis yra nevedęs, neturi savo vaikų, jam nustatytas nedarbingumas. M. S. B(duomenys neskelbtini) mirė, nepalikusi testamento. Po mamos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš vaikų nesikreipė, pareiškimo neparašė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Manė, kad pas notarą galima kreiptis per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, todėl šiai dienai yra praleidęs terminą palikimui priimti. Tačiau po mamos mirties, tik jis pradėjo valdyti palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, t. y. prižiūri, tvarko, moka visus mokesčius ir išlaiko butą. Jam liko ir visi mamai priklausę kilnojamieji ir asmeniniai daiktai, šeimos relikvijos. Todėl po palikėjos S. B. mirties palikimą priėmė tik jis, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Suinteresuoti asmenys byloje – jo seserys R. B. ir I. K. S gyvena Klaipėdoje, jos neprisidėjo prie mamos laidotuvių ir pačios nedalyvavo laidotuvėse. Jos pareiškimo notarui neparašė, o taip pat nepradėjo faktiškai valdyti paveldimo turto. S. V. B padėjo palaidoti mamą ir padeda prižiūrėti kapą, tačiau ji turi savo gyvenamąjį būstą, palikimo po mamos S. B. mirties nepriėmė nei paduodama pareiškimą notarui, nei pradėdama valdyti faktiškai paveldimą turtą. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B., I. K. S pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra palikėjos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Be jo, šeimoje gimė ir užaugo seserys V. B., gimusi (duomenys neskelbtini) R. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir I. B. (šiuo metu K-S), gimusi (duomenys neskelbtini).
Po palikėjos S. B. mirties tik pareiškėjas rūpinosi jos paliktais asmeniniais daiktais bei 2014 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1558 pagrindu mamos S. B. vardu įgytu vieno kambario butu, adresu(duomenys neskelbtini) kuriais naudojasi iki šiol.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po palikėjos S. B., mirusios(duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos sūnus S. B. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus S. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.